Daiva SITNIKIENĖ
Vasarą Tauragės miesto Beržės mikrorajone įvedus centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus, anot gyventojų, gyvenimo kokybė ne pagerėjo, o pablogėjo – jau rudenį M. Mačernio, A. Klenickio, J. Mažeikos, Ramiojoje ir aplinkinėse gatvėse gruntinio vandens lygis pakilo tiek, kad patvino gyventojų rūsiai ir pusrūsiai. Į savivaldybės valdininkus kreipęsi Beržės mikrorajono gyventojai mano, kad tiesiant tinklus buvo suardyta melioracijos sistema, ir prašo šią problemą išspręsti. Savivaldybės klerkai tikina, kad problema sena, nors pažadėjo ją spręsti. Valdininkų siųsti žmonės šią savaitę nuvyko pažiūrėti, ar po savo namų rūsius gyventojai iš tiesų braido guminiais batais.
– Beržės mikrorajone gyvename kas 15, kas visą dvidešimtį metų, niekada neturėjome tokių bėdų. Džiaugėmės, kad gyvename sausame miesto rajone, o kad rūsiuose turėsime vandens, net minties nebuvo. Gruntas šioje vietovėje lengvas, gerai sugeriantis, sovietmečiu įrengta melioracijos sistema puikiai veikė. Kai statėmės namus, projektuose buvo kuo griežčiausiai nurodyta nepažeisti melioracijos įrenginių, už pažeidimus grėsė sankcijos ir visi kiti nemalonūs dalykai. Namus statęsi žmonės melioracijos sistemą išsaugojo, tačiau čia, kaip sakoma, kas negalima jaučiui, tas galima Jupiteriui, – „Tauragės žinioms“ sakė Linas Piečia, vienas iš dvidešimties pasirašiusiųjų prašymą savivaldybės administracijai.
Pasak vyro, vasarą, kai buvo klojami vandentiekio ir nuotekų tinklai, darbininkai kasė, užkasė, vėl kasė, vėl užkasė. Žmonės esą matė, kaip ekskavatorius kaušu į paviršių vertė drenažinius vamzdelius, kažkas lyg ir nufotografavo. Gal kas iš gyventojų perskaitęs redakcijai atsiųs tai įrodančių nuotraukų.
– Taigi atėjo rugsėjo pabaiga, trumpiau tariant, ruduo, gruntinio vandens lygis pakilo. Normaliai iki gruntinio vandens nuo gatvės lygio būdavo apie du metrus, dabar apie 50–60 centimetrų, žodžiu, iš šulinio vandens galima pasisemti be jokių karčių ir grandinių. O lietaus, tokio rimtesnio, kaip ir nebuvo. Jau nekalbu apie pusmetrį sniego, jei būtų kaip pernai, būtų labai prastai. Mano kūrenimo katilas stovi vandenyje. Kaimynas, kad pasikūrentų krosnį, pirmiau turi nusipumpuoti vandenį, nes pakura apsemta. Dar per sprinduką ir teks užkalti namų duris, langus, – išklojo L. Piečia.
Beržės mikrorajono gyventojų vardu į savivaldybės administraciją nuėjęs mūsų pašnekovas sakė, kad valdininkai į jų problemą pažiūrėjo nerimtai:
– Administracijos direktoriaus neradau, laiptinėje sutikau merą su vicemeru. Meras iškart leido suprasti, kad mes nežinom, ko norim. Vicemeras Silverijus Statkus pasikvietė į kabinetą, dar pakvietė vieną specialistą. Pasėdėjom visi trys, galvom palingavom. „Bėda, jo... bėda...“ Sakau, kad atėjau patarimo. Patarkit, ką daryti, kaip elgtis. Liepė rašyti, sakė – svarstysim, žiūrėsim. Tai parlėkiau į namus, surašėm raštą, surinkau parašus ir užregistravau savivaldybės priimamajame. Tik kol jie svarstys, kol nuspręs, bėda čia ar ne, mes visi pliuškensimės.
Antradienį popiet, kai skambinome Tauragės rajono savivaldybės mero pavaduotojui S. Statkui, apie savivaldybės administracijai pristatytą gyventojų prašymą jis dar nebuvo informuotas. „Tauragės žinias“ vicemeras patikino – problema bus sprendžiama. Galbūt bus įrengta lietaus kanalizacija. Šį klausimą esą dar reikia aptarti. Anot S. Stakaus, šiame mikrorajone melioracijos drenažas susidėvėjęs, nurašytas, neužpajamuotas. Vicemeras neigia, kad problema kilo nutiesus centralizuotus vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Jam, priešingai nei gyventojams, atrodo, kad ruduo buvo labai lietingas.
– Ši problema Beržės mikrorajone sena, gal tik paaštrėjo neseniai, nes buvo lietingas ruduo. Jau seniai tame rajone tai vienur, tai kitur vanduo rūsius apsemdavo. Žinau, nes mano brolis gyvena šalia. Galiu pasakyti, kad tas rajonas pastatytas ant pelkės, – paaiškino vicemeras S. Statkus.
