Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Istorijos nesuklastosi – tai, kas dar visai neseniai buvo laikoma ypatinga paslaptimi, tapo vieša. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vieną po kito viešina iki šiol slaptus buvusius sovietiniais metais šalyje veikusios KGB veiklos dokumentus. Per pastaruosius keletą mėnesių viešumon iškilo ne viena dešimtis Tauragės mieste ir rajone gyvenusių ir tebegyvenančių asmenų, bendradarbiavusių su šia sovietine struktūra, pavardžių. Balandžio 30-ąją centras paskelbė su KGB bendradarbiavusių rajonuose veikusių rezervistų pavardžių sąrašus. Juose šmėžuoja ne viena žinoma pavardė.
Prisipažinti neprivalėjo
Kaip skelbia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, KGB rezervui priklausantieji asmenys pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą nebuvo įpareigoti prisipažinti Liustracijos komisijai. Darytina prielaida, kad dauguma šių žmonių būtų pasinaudoję šio įstatymo nuostatomis, tai yra į KGB rezervą įtraukti asmenys būtų atėję į Liustracijos komisiją ir pateikę informaciją apie savo kontaktus su KGB. Tokiu atveju informacija apie juos, esanti Lietuvos ypatingajame archyve saugomuose dokumentuose, būtų įslaptinta ir neskelbtina. Dabar visi archyviniai dokumentai, kuriuose įvardyti KGB rezervui priklausę asmenys, yra atviri visiems Lietuvos piliečiams. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teigimu, sistemingai viešinant KGB veiklą Lietuvoje atspindinčius dokumentus, negalima neminėti tų dokumentų, kurie liudija, kaip KGB įpainiodavo ir pritraukdavo asmenis į savo strateginius planus, rengiamus ypatingiems – karo, masinių riaušių ar kitiems, keliantiems pavojų sovietų valdžiai – atvejams.
Visapusiškai tikrindavo
Kiekvienas KGB miesto ir rajono skyrius turėjo atitinkamą rezervinę struktūrą, kurią sudarydavo keletas etatinių KGB karininkų, numatytų dirbti rezervinio skyriaus viršininkais, jų pavaduotojais, vyr. operatyviniais įgaliotiniais. Į KGB skyrių rezervines sudėtis įrašyti vairuotojai ir sekretorės taip pat dažniausiai būdavo tų pačių KGB skyrių etatiniai darbuotojai. Likusią skyriaus dalį sudarydavo asmenys, parinkti iš KGB rezervo karininkų ir SSRS ginkluotųjų pajėgų karininkų, kuriems buvo numatytos vyr. operatyvinių bei operatyvinių įgaliotinių pareigos. Absoliuti dauguma darbui KGB skyriuose parinktų SSRS ginkluotųjų pajėgų karininkų buvo SSKP nariai ir turėjo aukštąjį išsilavinimą, buvo vedę ir turėjo vaikų.
Prieš įtraukiant į KGB miesto ar rajono skyriaus rezervinę sudėtį, numatytas asmuo pirmiausiai būdavo tiriamas panaudojant agentus ir patikimus asmenis, renkama informacija iš darboviečių, tikrinamos charakteristikos iš tarnybos sovietinėje armijoje, mokslo įstaigų. Po to būdavo atliekamas visapusiškas specialusis patikrinimas – toks pat, koks buvo taikomas asmeniui, priimamam į KGB etatiniu darbuotoju. Šio patikrinimo metu KGB pareigūnai paprastai bent keletą kartų susitikdavo su kandidatu ir pokalbių metu tikrindavo, ar jis tinka dirbti KGB, ar tapti KGB rezervo karininku. Vienas svarbiausių spec. patikrinimo objektų buvo artimiausių kandidato ir kandidato žmonos giminaičių patikimumo tikrinimas: ar tarp jų nėra buvusių tremtinių arba politinių kalinių, ar nesusirašinėja su užsieniu. Kandidato spec. patikrinimo medžiaga KGB vadovybei turėjo būti pristatoma kartu su pažyma-charakteristika, išvada dėl galimo panaudojimo operatyviniam darbui, autobiografija, partine-tarnybine charakteristika, pažyma ir memorandumu, parengtu pagal ginkluotųjų pajėgų rezervo karininko asmens bylos medžiagą. Neradus jokių tikrinamąjį ir jo giminaičius kompromituojančių duomenų, asmuo būdavo įrašomas į KGB rezervinę sudėtį.
Skelbiami asmeniniai duomenys
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras skelbia, kad KGB Tauragės poskyris devintajame XX a. dešimtmetyje turėjo 11 rezervistų. Tai esą papulkininkis Aleksandras Kičaikinas, majoras Valdas Kunikauskas, majoras Ričardas Šerlata, majoras Titusas Butautas, kapitonas Edmundas Šimkus, kapitonas Mečislovas Lenktaitis, kapitonas Vytautas Šultė, kapitonas Albertas Voldemaras, praporščikas Jonas Metlovas, praporščikas Jonas Betingis ir sekretorė Liudmila Sokolova.
Kai kurių šių žmonių jau nebėra tarp gyvųjų, todėl apie savo ir šalies istorijos vingius jie nebepapasakos. Tauragiškiai gerai prisimena vieną tarp išvardytųjų – amžiną atilsį Tauragės apskrities viršininką Edmundą Šimkų. Žinia, kad jis buvo KGB rezervistas, buvo pasklidusi dar jam gyvam esant.
Tačiau kad šiam padaliniui priklausė ilgametis vienos didžiausios Tauragės įmonės – „Tauragės maisto“ vadovas Mečislovas Lenktaitis, skelbiama pirmą kartą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras viešina iki šiol Lietuvos ypatingajame archyve saugotą dokumentą – M. Lenktaičio LSSR KGB rezervinės sudėties paskyrimo lapą. Jame nurodyti šio KGB rezervo karininko asmeniniai duomenys, išsilavinimas, šeiminė padėtis. Skelbiama, kad specialius 45 dienų mokymus M. Lenktaitis išklausė 1980 metais. Nuo tų pačių metų buvo Komunistų partijos narys. Pažymoje nurodomas karininko ūgis, aprangos ir net apavo dydis.
Dirbo „komjaunime“
„Tauragės žinios“ susisiekė su Mečislovu Lenktaičiu. Žurnalistei paklausus, ar žino, kad jo, kaip KGB kapitono rezervisto, byla paviešinta, atsakė nieko nežinąs nei apie bylą, nei apie galimą savo bendradarbiavimą su KGB.
– Nesu davęs jokio sutikimo. Buvau atsargos karininkas, visi mes tais laikais buvom, vykdavo „sborai“. Nesu turėjęs jokių šnekų. Nors gal ir buvo kažkokių pokalbių, neprisimenu, kiek jau metų praėjo, – kalbėjo verslininkas.
Vyras teigė tarybiniais metais dirbęs „komjaunime“, esą gal iš ten buvo pervestas į KGB rezervo karininkus. Paklaustas, ar iš KGB Tauragės poskyrio kada nors buvo gavęs konkrečią užduotį, M. Lenktaitis iš pradžių atsakė nežinąs, netrukus patikino, kad ne.
Naujiena pribloškė
Tauragėje gyvena ir kitas buvęs, kaip teigiama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paviešintuose dokumentuose, KGB Tauragės poskyrio rezervo kapitonas Vytautas Šultė. Pagal bylos medžiagą šias pareigas jis ėjo tuometiniame Tauragės politechnikume dirbdamas dėstytoju. „Tauragės žinioms“ pavyko susisiekti su V. Šultės žmona, moteris patikino, kad jos vyras šiuo metu išvykęs į Švediją, tik trumpam grįžta į Tauragę.
Išgirdusi žinią, kad jos vyras galėjo būti KGB rezervo kapitonas, moteris labai nustebo, tikino, kad ši žinia ją pribloškė.
– Nieko apie tai niekada nežinojau, jūs man pasakėte naujieną, – sakė moteris.
Netrukus su „Tauragės žiniomis“ susisiekė V. Šultė. Jis teigė esąs šokiruotas naujienos, kurią jam pranešė „Tauragės žinios“.
– Kai dirbau politechnikume, vykdavome į vadinamuosius „sborus“ Sovetske. Saugumietis Leksius manęs tuomet paprašė mano karinio bilieto ir sakė, kad būsiu priskirtas štabui, man į „sborus“ daugiau važinėti nebereikės. Taip ir buvo, – prisiminė V. Šultė.
Tačiau vyras teigė nesupratęs, kad buvo įrašytas į rezervistų sąrašus. Esą jam nekilo minties, kad jis tokiu būdu bendradarbiauja su KGB.
– Mačiau skelbiamą savo bylą, ten mano nuotrauka. Galėčiau tai jumoru pavadinti, – sakė V. Šultė.
V. Šultės teigimu, saugumas tuomet, kai jis dirbo Tauragės politechnikume, stipriai tikrino šią mokymo įstaigą.
