Daiva SITNIKIENĖ
Sunerimę dėl skalūnų dujų paieškų, įsitikinę, kad bus užterštas jų geriamasis vanduo, Žygaičių, Kęsčių, Aukštupių, Sartininkų, Lauksargių gyventojai jau dukart keliavo į Seimą. Antrąkart savo nuomonę šių kaimų gyventojai išsakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kai parlamentarai svarstė klausimą, ar pritarti siūlymams nutraukti konkursą dėl skalūnų dujų paieškos Žygaičių seniūnijoje. Ne tik šių Tauragės rajono kaimų gyventojai, bet ir iniciatyvą perėmę tauragiškiai renka parašus prieš žvalgybinius žemės gelmių tyrimus. Viena pagrindinių baimių – kad bus užterštas požeminis vanduo. Tačiau bendrovės „LL investicijos“ direktoriaus pavaduotojas Ignas Vaičeliūnas nesupranta tokio žmonių priešiškumo ir siūlo jiems pasidomėti gerąja patirtimi.
Skalūnų dujų ištekliai žygaitiškių nevilioja
Aplinkos ministerija 2007 metais sudarė sutartį su UAB „LL investicijos“ dėl Rietavo licencinio ploto (1599 kv. km), į kurį patenka ir Šilalės, Šilutės teritorijos, taip pat Žygaičių apylinkės, angliavandenilių išteklių naudojimo. Spėjama, kad šioje teritorijoje gali būti iki 1,2 mln. tonų žaliavinės naftos.
Su skalūnų žvalgymu nesutinkančių Žygaičių, Aukštupių, Sartininkų kaimų gyventojų žemės patenka į teritoriją, kurioje ketinama atlikti žvalgybinius žemės gelmių tyrimus. Skaičiuojama, kad skalūnų dujų išteklių Lietuvoje vertė gali viršyti 70 mlrd. litų, o išgauto kiekio Lietuvai galėtų užtekti 30–50 metų. Tačiau žygaitiškiai abejoja, ar šie siekiai verti galimos rizikos. Nors Lietuvos geologijos tarnybos atstovai viešai teigia, kad gyventojai privalo suteikti laisvę tyrėjams žvalgytis dujų, kad žemės gelmės – valstybės nuosavybė, gyventojai gali pasipriešinti gavybai, bet ne žvalgybai, protestai nerimsta.
Gąsdina internetiniai filmukai
Šią savaitę į redakciją užsukęs Kęsčių seniūnaitis Vladas Liekis kalbėjo apie, kaimų gyventojų nuomone, gresiančius pavojus, atnešė parodyti tris bauginančius filmukus apie skalūnų dujų gavybos pasekmes JAV ir Lenkijoje – filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip iš čiaupo teka dujų prisotintas vanduo, plinka gyvūnai, o Lenkijoje iš žemės gelmių netikėtai išsprūdęs gręžtuvas į aplinką purškia žalingą skystį. Žmones gąsdina ir galimos žmogiškosios klaidos, kurių esą visuomet pasitaiko.
Dėl šių ir kitų priežasčių V. Liekis įsitikinęs, kad gyvenamosiose vietovėse net tyrimų nereikėtų atlikti. Anot V. Liekio, jokios piniginės kompensacijos neatpirks užteršto vandens. Esą gali ateiti laikas, kai vanduo taps brangesnis už naftą. Vyro nuomone, sunkiosios technikos gali neatlaikyti kaimo keliai, po hidraulinio plėšymo ir uolienų skaidymo žemės gelmėse liks ertmės, dėl ko net gali kilti žemės drebėjimai.
Seimo Aplinkos komitetas į posėdį atvykusiems žygaitiškiams pažadėjo suformuoti konkrečius siūlymus ir pateikti juos Vyriausybei po dviejų savaičių vyksiančio posėdžio metu.
Kenksmingų medžiagų yra visur
Bendrovės „LL investicijos“ direktoriaus pavaduotojas Ignas Vaičeliūnas „Tauragės žinioms“ sakė nesuprantąs tokio žmonių priešiškumo. Esą vietoj to, kad važiuoja į Kintus pasisemti patirties, kaip kovoti su skalūnų žvalgyba, žygaitiškiai verčiau pabendrautų su Šilutės rajono Stemplių kaime ar Rietavo savivaldybėje, prie Aukštojo draustinio, gyvenančiais žmonėmis, ten prieš kelerius metus buvo atliktos skalūnų dujų paieškos, ir pasiteirautų, ar jie pajuto kokius nors neigiamus reiškinius. Beje, internete galima rasti ne tik tuos kelis gąsdinančius filmukus, bet gal šimtą kitų teigiamo turinio filmukų apie skalūnų dujų gavybą.
– Nežinau, kas ir dėl kokių tikslų, bet kažkas tuos žmones kursto. Jie net nesiklauso, ką mes sakome. Kalba, kad slepiame chemines medžiagas, bet niekas to neslepia, visa tai vieša. Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymai numato griežtą cheminių medžiagų naudojimo kontrolę. Kita vertus, ką gyvenime bedarytume, susiduriame su kenksmingomis medžiagomis. Laukuose nebėra piktžolių – kuo jos naikinamos? Baldų gamybai naudojamas lakas. Maudydamiesi baseine kvėpuojame chloru, – kalbėjo I. Vaičeliūnas.
Įdarbintų vietinius žmones
Ignas Vaičeliūnas priminė, kad „LL Investicijos“ 2007 metais pasirašė sutartį su Vyriausybe, įsipareigojo atlikti seisminius tyrimus ir savo sutarties bendrovė laikysis. „Tauragės žinioms“ jis detaliai išaiškino, kaip vykdomi seisminiai darbai ir kokia medžiaga (Senatel TM Powerfrag) naudojama sprogdinimui. Esą yra surašyti devyni saugos reikalavimų lapai.
Anot I. Vaičeliūno, seisminiai darbai – tyrimai kitokio tankio uolienų slūgsojimo gyliui nustatyti – kurių taip bijo žygaitiškiai, buvo atliekami nuo senų laikų. Lietuvoje iki šiol atlikta nemažai tapačių hidraulinių bandymų, tačiau tokio pasipriešinimo, kaip Žygaičiuose, nesulaukta.
Atliekant seisminius tyrimus įdarbinti vietos gyventojų „LL Investicijos“ nenumato, bet jei šioje teritorijoje tektų ieškoti angliavandenilių, šį darbą atliekančios kompanijos įprastai samdo ir vietinius gyventojus. Kiekviename gręžinyje dirbtų po penkis ar šešis žmones, jų parengimas šiam darbui nesudėtingas.
* * *
Skalūnas yra plonais sluoksneliais skylančios uolienos, savo porose gausiai sukaupusios gamtinių dujų. Lietuvoje jis slūgso maždaug 2 kn gylyje. Geologų skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 585 mlrd. kub. m skalūnų dujų, kurių išgauti būtų galima iki 120 mlrd. kub. m. Šių išteklių vertė gali siekti 30 mlrd. JAV dolerių.
Vakar Žygaičių ir aplinkinių kaimų gyventojai miestelio centre surengė piketą. Pasak Kęsčių seniūnaičio V. Liekio, žmonės susirinko, nes sužinojo, kad į Žygaičius atvyksta vienos televizijos žurnalistai.
