Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Įprasta, kad gražiausių metų švenčių dienomis prisimename tuos, kuriems reikia pagalbos. Nepasiturintiesiems dalijami suaukoti maisto produktai, skelbiamos įvairiausios aukojimo akcijos. Tauragėje duris atverti ruošiasi renovuoti Nakvynės namai. Nuo balandžio paslaugas teikia ir naujutėlis Moterų krizių centras. Tačiau ar tikrai per milijoną litų Europos Sąjungos paramos pareikalavusi moderni įstaiga paslaugas teikia? Europinių lėšų įsisavinimo rezultatas – devyni nauji etatai, naujutėliai kompiuteriai, šiuolaikiškai įrengti kambariai, moderni konferencijų salė ir nė vienos likimo nuskriaustos moters.
Kas gali paneigti?
Kad už Europos Sąjungos lėšas Tauragėje, K. Donelaičio g. 21, įkurtas Moterų krizių centras gali būti tik paprasčiausias lėšų švaistymas, viešai prabilo Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys Darius Stankus. Politikas sako, kad apsilankyti naujajame centre jį paskatino Tarybos svarstytas sprendimas dėl naujų etatų savivaldybės įstaigose steigimo.
– Moters krizių centro veiklos tikslas aiškus ir kilnus, tačiau faktai ir rezultatai kelia dvejonių. Investicijos į Nakvynės namus ir Moterų krizių centro steigimą didžiulės, tačiau, mano nuomone, lėšos naudojamos neefektyviai – kiekvienoje šių įstaigų įrengta po konferencijų salę, nors jų išvis nereikia, nes surengti kelias konferencijas per metus galima ir išsinuomojus salę, tai kainuotų kelis šimtus litų, o salių Tauragėje ne viena, – sakė D. Stankus.
Tarybos nario teigimu, valdininkai labai dažnai Europos Sąjungos lėšas traktuoja tarsi nukritusias „iš dangaus“, jo nuomone, seniai laikas taikyti kaštų – naudos principus ir prieš pradedant įgyvendinti panašius projektus atlikti išsamią analizę apie jų poreikį ir įvertinti, ar į projektą investuoti biudžeto lėšas tikslinga.
– O štai, kiek teko girdėti, privačiai iniciatyvai su verslo planu, užsienyje apmokytais darbuotojais šioje vietoje, kur dabar įsteigtas Moterų krizių centras, buvo užtrenktos durys steigti naudos analize paremtą senelių prieglaudą. Kitas aspektas, apie kurį negalvojama, – įsipareigojimas įsteigti devynis naujus etatus ir juos išlaikyti penkerius metus, o kur dar patalpų išlaikymas, kompiuteriai, kiti darbo vietų reikmenys. Kas galėtų paneigti, kad prisidengiant kilniais tikslais tokiose įstaigose kuriamos svajonių darbo vietos, valdančiųjų partinės „lesyklėlės“, o gal net „ėdžios“? O tuo metu tauragiškiams keliami visi mokesčiai – žemės, vandens, nuotekų, šildymo, nustatomas atliekų mokesčio minimumas. Ar tauragiškiai pasiruošę mokėti už panašius projektus? – svarstė Tarybos narys.
Telefonas neskelbiamas
„Tauragės žinios“ pamėgino rasti Tauragėje jau beveik metus veikiantį Moterų krizių centrą – bent paskambinti jo darbuotojams. Deja, šio centro telefono numerio internete rasti taip ir nepavyko. Vienintelė informacija, susijusi su Moterų krizių centru, – apie iškilmingą jo atidarymą balandžio mėnesį ir tai, kad centras buvo pašventintas.
Jokių Tauragės moterų krizių centro kontaktų neturi ir Bendrasis pagalbos centras 112. Pagalbos telefonu atsiliepusi moteris pasiūlė tik bendrąjį psichologinės pagalbos tarnybos telefono numerį.
Jokios informacijos apie Tauragėje veikiantį Moterų krizių centrą neturi ir Tauragės policija. Budėtoja informavo savo sistemoje turinti tik Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro telefono numerį.
Tai kaipgi rasti šią įstaigą moterims, skriaudžiamoms savo sutuoktinių ar sugyventinių? Juolab, jei bėda ištinka ne darbo valandomis ir savaitgaliais, o taip dažniausiai ir atsitinka.
Projektas „pakišo kiaulę“
Oficialiame Tauragės rajono savivaldybės interneto tinklalapyje skelbiama, kad Tauragės socialinių paslaugų centras šiemet baigė vykdyti du Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus – Nakvynės namų Tauragės dvare rekonstrukciją ir Moterų krizių centro įsteigimą. Pastarasis projektas atsiėjo 1,3 mln. litų Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšų.
Penkerius metus Tauragės rajono savivaldybė įsipareigojo išlaikyti devynis šio centro etatus, aprūpinti juos darbo vietomis, mokėti visus Moterų krizių centro komunalinius mokesčius. Kokia tai gali būti suma, savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Irma Jurkšienė kol kas pasakyti negali.
– Kiek šiemet nuo Moterų krizių centro įkūrimo kainavo jį išlaikyti, negaliu pasakyti, įstaiga dar tik rengia finansines ataskaitas. Kiek lėšų šiam centrui išlaikyti iš biudžeto prireiks kitąmet, matysime, kai bus parengtas biudžeto projektas. Kiek žinau, kitąmet Moterų krizių centre bus įdarbinta dar daugiau darbuotojų, nežinau, ar tai efektyvu, kai realiai centras paslaugų neteikia, jo pagalbos iki šiol nepasiprašė nė viena moteris. Kai tik gausiu biudžeto projektą, inicijuosiu, kad Finansų skyrius išsamiai išanalizuotų Moterų krizių centro finansavimo klausimą. Biudžete lėšų juk nedaugėja, – „Tauragės žinioms“ sakė I. Jurkšienė.
Finansų skyriaus vedėjos teigimu, Europos Sąjungos projektas, pagal kurį savivaldybė įsipareigojo penkerius metus išlaikyti Moterų krizių centrą, „pakišo kiaulę“. I. Jurkšienės įsitikinimu, projektą rengiant, į jo reikalavimus nebuvo kaip reikiant įsigilinta.
– Pinigai tai mūsų visų, o jų nedaugėja. Manau, kad Moterų krizių centras privalo ne tik sėdėti, bet ir patys jo darbuotojai ieškoti sričių, kad jo veikla būtų efektyvi. Dabar jokios reklamos, jokio darbo nematyti. Todėl kyla pagrįstas klausimas – kam tie etatai reikalingi? – sakė I. Jurkšienė.
Sulaukė vienintelio skambučio
Socialinių paslaugų ir Moterų krizių centro vadovė Nijolė Navickienė pripažįsta, kad informacijos apie naujojo centro veiklą trūksta. Esą įstaiga nesireklamuoja, nes neturi iš ko.
– Tarybos narys Darius Stankus buvo pas mus užėjęs, galbūt jam pasirodė keista, kad nerado centre tiek žmonių, kiek įsivaizdavo. Tos moterys dirba ne vien krizių centre, bet ir Socialinių paslaugų centre, todėl darbo joms tikrai užtenka. Socialinės darbuotojos turi rūpintis 80 socialinės rizikos šeimų – važiuoja pas jas į namus ir rūpinasi, kad mamoms ir vaikams kaip tik nereikėtų čia patekti, – „Tauragės žinioms“ sakė N. Navickienė.
Socialinių paslaugų centro vadovė sako, kad kol kas Moterų krizių centre įdarbintos penkios specialistės, dar keturių bus ieškoma po Naujųjų metų. Joms vidutiniškai mokamas 1000 litų atlyginimas „į rankas“. Netrukus centrą pasieks dar šeši nauji kompiuteriai ir skalbyklė, kuria naudotis galės Moterų krizių centro gyventojos, jei tokių atsiras.
Prieš savaitę centrui įvesti trys nauji telefonų numeriai. Vienu jų – 71 089 galima susisiekti su Moterų krizių centro psichologe.
Nijolė Navickienė apvedžiojo žurnalistę po Moterų krizių centro patalpas – šiuolaikiškai įrengti keletas kambarių su baldais, dušas, skalbykla, pasitarimų kambarys, konferencijų salė. Direktorės teigimu, nuo balandžio centras sulaukė vienintelio policijos skambučio, ar turėtų galimybę, esant reikalui, apgyvendinti smurtaujančio vyro skriaudžiamą moterį. Daugiau besikreipusiųjų nebuvo.
