Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Dvokiantis, paskendęs savo išmatose ir šlapime, apgultas musių, alkanas ir beveik nesąmoningas – tokį savo kaimyną šešiasdešimtmetį Ričardą P. trečiadienio popietę aptiko Šilalės g. 70-ojo namo gyventojai. Net sunku patikėti, kad daugiabutyje beveik pačiame miesto centre gyvenančiam ligotam vienišam žmogui niekas į pagalbą neatskubėjo tol, kol į jo duris nepasibeldė žurnalistai.
Padėjo surašyti prašymą
– Nebežinau, į ką kreiptis. Mūsų kaimynas Ričardas jau kelios savaitės neišeina iš namų. Durys kabliu užkabintos iš vidaus, bute nėra nei vandentiekio, nei tualeto. Jei jis dar gyvas, yra nevalgęs ir negėręs, neturi pinigų ir visiškai nepaeina. Anksčiau dar išeidavo į kiemą, ką ten išeidavo, roplomis išropodavo, nes žiemą nušalo koją, ligoninėje ją nupjovė. Visur kreipėmės, valdžios institucijos sako, kad joms nepriklauso rūpintis tokiu žmogumi. Tai gal jūs mums padėsite? – „Tauragės žinių“ prašė Ričardo kaimynė Ona Stumbrienė.
Ona ir Pranas Stumbrai, jau keletą savaičių nebematydami ir nebegirdėdami savo kaimyno, nesėdėjo rankų sudėję. Kadangi daugiabutį, kuriame gyvena, administruoja „Tauragės butų ūkis“, P. Stumbra nuskubėjo pas šios įstaigos vadovus. Tačiau paaiškėjo, kad „Tauragės butų ūkis“ nieko šioje situacijoje padėti negali. Jo vadovė Edita Vaitkutė-Zinkė, pasak P. Stumbros, tik padėjo surašyti kreipimąsi į Tauragės rajono savivaldybės merą Praną Petrošių.
Žadėjo veržtis pas merą
– Tačiau kai nunešiau prašymą į savivaldybę, nors mero sekretorė jį priėmė, pasakė, kad meras čia vargu ar padės, rūpintis tokiais žmonėmis nesanti jo tiesioginė pareiga. Tada nuėjau į miesto seniūniją. Seniūno nebuvo, jo sekretorė man taip pat paaiškino, kad seniūnas tokių problemų nesprendžia. Jei jūs nebūtumėte atvažiavę, jau maniau veršiuosi pas merą į kabinetą tiesiai, pažįstu jį, sakysiu – „Pranai, padėk, juk šunimis žmonės geriau rūpinasi, o čia juk žmogus, nesvarbu, kad alkoholikas, vis tiek žmogus“, – apie savo keliones per valdiškus namus pasakojo P. Stumbra.
Ona ir Pranas tikina ketinę kreiptis į policiją, tačiau prieš keletą savaičių pareigūnai lankėsi Ričardo P. namuose, kai šis dar išeidavo į kiemą, mat buvo atvykę apklausti jo kaip liudytojo vienoje byloje, kurioje aiškinamasi, kokiomis aplinkybėmis galėjo būti sumušta moteris, su kuria Ričardas P. vienoje landynėje gėrė. Tačiau tuomet pareigūnai, pasak Onos, nėrė iš vyro buto užsiėmę nosis, mat dvokas buvo nepakeliamas, ir tik tarstelėję, kad tokiais žmonėmis privalo rūpintis valdžia. Todėl Stumbrai, šaukdamiesi pagalbos, ir apėjo visas įmanomas valdžios institucijas.
Manė, kad nebegyvas
Antradienį „Tauragės žinių“ žurnalistei nuvykus į daugiabutį Šilalės gatvėje, Ričardo P. durys tebebuvo kabliu užkabintos iš vidaus. Galima buvo tik spręsti, kad kažkas viduje yra. Pro antrame aukšte gyvenančio Ričardo buto grindis į pirmąjį aukštą, kur gyvena Stumbrai, geriasi šlapimas. Žmonės rodė supelėjusios lubas, beldėsi į Ričardo duris, šaukė jį vardu, tačiau niekas kablio neatkabino.
– Jei jis gyvas, viską daro arba po savim, arba ant grindų, garantuoju, kad neturi ko valgyti, anksčiau dar matydavome vakarais jo bute degant šviesą, dabar tamsu. Jis gauna pensiją, bet sakė, kad iš jo pavogė banko kortelę, pinigų turėtų eiti pasiimti tiesiai į banką, tačiau kaip jis eis, kad nepaeina. Gal jis nebegyvas? – svarstė prie vyro buto durų susirinkę kaimynai.
Konstatavo, kad gyvas
Iškvietėme policijos pareigūnus. Šie atvykę įėjo į vyro butą. Kaimynai ir pareigūnai lengviau atsikvėpė – vyras buvo gyvas. Tačiau tai, ką sugužėję į kambarį pamatėme, buvo baisu – purviname guolyje gulintis žmogus nesuvokė, kas vyksta šalia jo, tik kilstelėjo galvą, ant grindų gausybė tuščių butelių, pilnų šlapimo, išmatų tvaikas neleido įkvėpti.
Užsiėmę nosis pareigūnai tik konstatavo, kad vyras gyvas, ir nusprendę, kad jiems čia nebėra, kas veikti, išvažiavo. Tiesa, žurnalistei pasakė, kad šiuo žmogumi privalo pasirūpinti socialinės tarnybos.
Prašys dovanoti baldų
„Tauragės žinios“ tuoj pat paskambino savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjai Ligitai Rimkuvienei. Ši padėkojo už informaciją ir pažadėjo tuoj pat nuvykti į Ričardo P. namus.
Pažadą Socialinės paramos skyriaus vedėja ištesėjo – dar tą pačią popietę skyriaus darbuotojai nuvažiavo į Ričardo P. namus. Aplankė jį ir kitą rytą.
– Viskas eina geryn. Apžiūrėjome, pasikalbėjome. Vyras truputį pavaikšto, atsakė į mūsų klausimus. Neįgalumo jis neturi, yra eilinis senatvės pensijos gavėjas. Sutarėme su kaimyne, kad ji padės sutvarkyti vyro butą. Kaimynai antradienį pamaitino sriuba, šiandien maisto nuvešime mes. Kreipėmės į seniūniją, ši pasiųs darbininkus, kad išneštų iš vyro buto visus baldus, nes jie seni ir nebetinka naudoti. Atvešime Ričardui specialią funkcinę lovą. Prašysime tauragiškių, gal per skelbimus, dovanoti nereikalingų, bet dar gerų baldų, kokių spintelių, iškviesime į namus jo šeimos gydytoją, kad ateitų ir patikrintų jo sveikatos būklę. Jei tik reikės ir šis žmogus norės, pagelbėsime pasikurti krosnį rudenį ir žiemą, atsiųsime lankomosios priežiūros darbuotoją, kad padėtų jam buitiniuose reikaluose. Šio žmogaus vieno nepaliksime, pagelbėsime kuo galėsime. Ačiū, kad pranešėte, – ketvirtadienio rytą „Tauragės žinias“ informavo L. Rimkuvienė.
