Tauragės apskritis – viena emigracijos šaltinių lyderių, – skelbia Taikomosios politikos institutas. Šio instituto eksperto Mindaugo Lapinsko teigimu, Tauragės apskritis patenka tarp keturių šalies emigracijos lyderių, o tarp rajonų šia prasme pirmauja Visagino, Akmenės ir Pagėgių savivaldybės.
Oficialiais duomenimis, emigracija Tauragės apskrityje siekia 18 proc., Utenos apskrityje – 19 proc., Šiaulių apskrityje – 17 proc., Alytaus apskrityje – 16 proc.
Taikomosios politikos institutas, 2010 metais įkurta ne pelno siekianti viešoji įstaiga, pagrindiniais savo veiklos kriterijais įvardijanti nevyriausybinės paramos idėjos visuomenėje populiarinimą, taikomųjų sprendimų, rekomendacijų valstybės, savivaldos įstaigoms teikimą, jaunosios kartos ugdymą demonstruojant teigiamus tarpusavio bendravimo ir pagalbos pavyzdžius, viešai klausia – kas bendro tarp vietovių, iš kurių jų gyventojai emigruoja daugiausiai. Ogi visiškas vietinės valdžios bankrotas – teigia instituto ekspertas Mindaugas Lapinskas. Pasak eksperto, tai regionai, kurie sovietiniais laikais turėjo išvystytą pramonę, į kurią važiavo dirbti jauni specialistai. Dabar pramonės nebėra, jaunų specialistų vaikai užauga ir, neturėdami darbo, pakelia sparnus.
„Galime verkti ir grąžyti rankas, bet be darbo vietų tuose regionuose nėra jėgos, kuri galėtų sulaikyti žmones nuo emigracijos. Vietinė valdžia, užuot kūrusi darbo vietas, skatinusi įmones samdyti žmones ir statyti gamyklas, gręžiojasi į Vilnių ir maskuoja savo nekompetenciją poetiniais pažadais apie „išsivaikščiojančią Lietuvą“. Emigracijos problemos sprendimas prasideda ne statant sienas, o kuriant darbo vietas. Nesvarbu, kokią sumą nori investuoti, tose savivaldybėse reikės eiti pas valdininkus, prašyti detaliųjų planų, derinti su inspekcijomis ir tarnybomis. Energijos kiekis, skiriamas įmonei atidaryti, ko gero, prilygsta pastangoms, skirtoms išsikovoti vietą rinkoje jau gaminant produkciją. Jei jau norime, kad žmonės neišvažiuotų, reikia, kad jie turėtų gerai apmokamą darbą. Spręsti šią problemą reikia ryžtingai. Jei emigracija yra grėsmė nacionaliniam saugumui, leiskime šią problemą spręsti tais būdais, kuriais sprendžiame gynybos klausimus. Taip, kaip kuriame bazes ar poligonus, tiesiame kelius, leiskime kurti ir darbo vietas“, – teigiama instituto išplatintame pranešime.
Kaip „Tauragės žinias“ informavo Statistikos departamento Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vedėja Inga Masiulaitytė-Šukevič, pernai išvykimą iš Tauragės rajono savivaldybės į užsienio valstybes deklaravo 865, 2010 metais – 1449, 2009 m. – 195, 2008 metais – 173, 2007 m. – 140 šios savivaldybės gyventojų. Išvykusiųjų yra ir daugiau, tik ne visi išvykimą deklaruoja.
Pirmą kartą per visą Tauragės rajono savivaldybės tarybos darbo istoriją šiemet buvo priimtas politinis sprendimas, turintis palengvinti naujo verslo atėjimą į Tauragės savivaldybę. Iš biudžeto paramos verslui skirta 100 tūkstančių litų. Šia parama, kaip „Tauragės žinias“ informavo savivaldybės Investicijų, plėtros ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė, jau pasinaudojo penkios naujos įmonės. Joms palengvinta įmonių kūrimo mokesčių našta. Ką gi, nors ir mažas, tačiau žingsnis pirmyn.