Tomas RAULINAVIČIUS
Jovarų pagrindinė mokykla po rekonstrukcijos darbų taps viena gražiausių mokymo įstaigų mieste. Tačiau naujas stogas, pakeisti langai ir apšiltintas šviesių spalvų fasadas tapo dideliu kontrastu mokyklą supančiai teritorijai. Joje netrukdomai zuja praeiviai, akis bado stadionas, panašus į nenaudojamą ir apleistą atvirą lauką.
„Tauragės žinių“ skaitytojai redakcijos teiraujasi, kodėl Jovarų pagrindinė mokykla, skirtingai nei kitos miesto mokymo įstaigos, nesirūpina savo teritorija. Mokyklos sporto zona neaptverta, todėl kelią per ją trumpina ne vienas jovariškis. Pasak skaitytojo, jam yra tekę matyti, kaip po stadioną važinėjama automobiliais ar motociklais, nors mokyklą saugo saugos tarnyba ir stebi videokameros.
„Aplink šią mokyklą gyvena labai daug vaikų, bet niekas nesirūpina, kad jie turėtų kažkokį užsiėmimą. Krepšinio aikštelė visiškai neprižiūrima, mokykla kasmet sugeba užkabinti tik pačius prasčiausius lankus, kurie po kiek laiko lūžta vien nuo mėtymo į krepšį. Užkabintos lentos, kurios greičiausiai sukaltos pačios mokyklos darbuotojų ir bėgant laikui jau smarkiai sukrypusios“, – laiške redakcijai Jovarų pagrindinės mokyklos stadiono problemas vardija skaitytojas.
Šiuo metu Jovarų mokyklos krepšinio aikštelės dvi lentos turi vos vieną lanką. Ant nelygaus asfalto mėtosi sudaužytų butelių stiklai. Dar blogesnė padėtis mokyklos futbolo aikštėje, kuri panaši į bulvių lauką. Kelią trumpinantys pėstieji pamėgo Jovarų sporto aikštyną, kuriame jau giliai išmintas ne vienas platus takas.
Deja, pasak šiuo metu rekonstruojamos mokyklos direktoriaus Algimanto Kaminskio, situacijai pakeisti trūksta lėšų, nes stadionui kosmetinio remonto neužtenka, būtina atlikti kapitalinį.
– Situacija skaudi. Savivaldybė nepajėgi skirti finansavimą stadiono rekonstrukcijai. Kol kas pagrindinis mūsų rūpestis – baigti mokyklos remontus, – „Tauragės žinioms“ teigė A. Kaminskis.
Pasak mokyklos direktoriaus, nors stadionas ir skurdus, jame vyksta kūno kultūros pamokos. Esą mokykla kasmet krepšinio aikštelei skiria naujus lankus, kuriuos „kažkas nusuka“. A. Kaminskis teigė įtariantis, kieno tai darbas, ir patikslino, kad tikrai ne tų asmenų, kurie į stadioną susirenka sportuoti.
– Bandėm pritraukti lėšų per Norvegijos fondą, bet nepasisekė. Taip pat planavom gauti pinigų, bendradarbiaudami su bendruomene. Kol kas naudojamės tuo, ką turim. Teritoriją tvarkom, kaip ir kasmet, planuodami visuotinę talką, – „Tauragės žinioms“ sakė A. Kaminskis.