Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Gaisras garsiojoje Tytuvėnų bažnyčioje ant kojų sukėlė ne tik Vilniaus, bet ir Tauragės paveldo saugotojus. Sunerimta dėl kitų į Kultūros vertybių registrą įtrauktų šalies istorinių objektų. Pastarąją savaitę į kelionę po svarbiausius istorinius pastatus susiruošė ir Kultūros paveldo, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai. Kol kas situacija tiriama, tačiau jau iš pirminės apžiūros aišku – gaisro pavojus gresia daugumai neįkainojamų istorinių statinių.
Pilis – svarbiausias istorinis objektas
Antradienį drauge su Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinio padalinio vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi Algirdu Remeikiu, Tauragės krašto muziejaus direktoriumi Petru Jokubausku, kitais muziejaus darbuotojais Tauragės pilies kieme ir pastatuose sukiojosi ugniagesiai-gelbėtojai. Gautas nurodymas patikrinti svarbiausių Tauragės apskrities istorinių objektų priešgaisrinę būklę.
– Pirmiausia gavome nurodymą patikrinti pilies būklę, nes ji – vienas svarbiausių Tauragės istorinių objektų, – „Tauragės žinioms“ sakė A. Remeikis.
Ir patys paveldosaugininkai jau daugelį metų įsikūrę viename miesto pilies pastatų.
Ugniagesiai: „Padėtis nelabai gera“
Apžiūrinėdami pilį ir jame įsikūrusias įstaigas nei ugniagesiai, nei paveldosaugininkai nedžiūgavo – muziejaus sienos iškaltos medinėmis lentelėmis, daugelyje vietų styro seniai nebereikalingų elektros laidų kuokštai, pajuodę laidai išduoda, kad jie kažkada svilo ar net degė, kai kuriuose pastatuose priešgaisrinės signalizacijos nėra arba ji neveikia.
– Padėtis nelabai gera, – „Tauragės žinioms“, apžiūrėjęs pilies pastatus, sakė Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Tadas Vosylius.
Metų metus miesto pilis dailinama iš išorės, tačiau pastatų interjeras daugelyje vietų apgailėtinas. Tiesa, rimto gaisro šis istorinis ansamblis niekada nepatyrė. Pernai ugniagesiai pilies darbuotojams pagelbėjo užsidegus elektros laidams ir vaikams uždegus šiukšlinę.
Ugniagesiai-gelbėtojai dvi savaites lankys svarbiausius senuosius Tauragės rajono objektus, įvertins jų priešgaisrinę būklę ir apie ją praneš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Šis drauge su kitomis tarnybomis spręs, ką daryti toliau.
– Pas mus taip jau yra, kad sunerimstama tada, kai įvyksta nelaimė. Juk niekas nepasikeitė, apie prastą tokių pastatų priešgaisrinę apsaugą žinota visą laiką, – sakė T. Vosylius.
Medinės bažnyčios – be signalizacijos
Pasak paveldosaugininko A. Remeikio, be miesto pilies, svarbiausiais istoriniais objektais Tauragės rajone laikomos XVIII amžiaus antrojoje pusėje statytos Skaudvilės Šv. Kryžiaus ir Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčios. Abi jos medinės. Abi – be priešgaisrinės signalizacijos. Abi nešildomos.
– Tiesa, kadaise, tarybiniais metais, jos buvo šildomos. Dabar nebe. Nėra ir jokios signalizacijos. O iš kur ji bus? Niekas tam neskiria pinigų. Skaudvilės bažnyčiai Kultūros paveldo departamentas pirmą kartą skyrė lėšų restauracijos techniniam projektui parengti. Tačiau tik tiek. Už signalizacijų įrengimą atsakingos parapijos, o jos taupo, – kalbėjo A. Remeikis.
Tarybiniais laikais šildė, dabar – nebe
Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo parapijos klebonas Vladislovas Juškys „Tauragės žinias“ patikino, kad bažnyčioje turi tik gesintuvus. Ir tie patys pirkti ugniagesių.
– Buvo kažkada gaisrininkai atvažiavę, skyrė lėšų gesintuvams įsigyti. Tačiau priešgaisrinės signalizacijos nėra, nes nėra lėšų jai įrengti. Ji brangi. Ką apie signalizaciją kalbėti, jei šildyti bažnyčios neturime už ką, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo klebonas V. Juškys.
Tarybiniais metais Pagramančio bažnyčia buvo šildoma skystuoju kuru. Nepriklausomos Lietuvos laikais tokios galimybės į saugomų šalies istorinių vertybių registrą įrašytai bažnytėlei nebeliko.
Svarstys vyskupų konferencija
Telšių vyskupijos, kuriai priklauso ir Tauragės dekanato bažnyčios, kancleris Remigijus Saunorius apgailestauja, kad tik įvykus didžiulei nelaimei sunerimstama dėl svarbių kultūros ir istorijos objektų saugumo.
– Senose bažnytėlėse niekada priešgaisrinių signalizacijų ir nėra buvę. Žinoma, apmaudu, kad apie tai susimąstome tik tada, kai kažkas nutinka, – apgailestavo R. Saunorius.
Telšių vyskupijos kanclerio duomenimis, vasario 14-ąją šaukiama vyskupų konferencija, kurioje bus nagrinėjami bažnyčių priešgaisrinės saugos ir turto apdraudimo klausimai. R. Saunorius sako, kad ypač senosiose, prieš keletą šimtų metų statytose bažnyčiose gausu kultūrinių vertybių, meno kūrinių, bažnytinių relikvijų, kurias apsaugoti būtina.
