Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Kad biudžetas šiemet bus skurdesnis daugeliui rajono seniūnijų, aišku jau šiandien, nors vietos politikai dar ir nepatvirtino 2012 metų Tauragės rajono savivaldybės biudžeto. Skirti daugiau lėšų nei pernai šiemet numatyta tik trims iš aštuonių seniūnijų.
Daugumai – mažės
Planuojama, kad labiausiai taupyti šiemet teks didžiausiai iš visų seniūnijų – Tauragės miesto seniūnijai. Jos biudžetas greičiausiai trauksis penktadaliu milijono – 200 tūkstančių litų: nuo 2,9 iki 2,7 mln. Lt. Mažiau biudžeto lėšų svarstoma skirti ir Gaurės, Skaudvilės, Tauragės kaimiškajai bei Žygaičių seniūnijoms.
Didesni biudžetai planuojami Batakių, Lauksargių ir Mažonų seniūnijoms. Pastarajai, jei Taryba pritars, šiemet atiteks apie 50 tūkstančių litų daugiau nei pernai. Tokio biudžeto augimo, planuojama, šiemet daugiau nepajus nė viena seniūnija.
Sutaupyti padės rinkliava?
Kad jo vadovaujamos seniūnijos biudžetas šiemet gali mažėti penktadaliu milijono litų ir kad teks taupyti, seniūno Virginijaus Žiliaus nestebina. Labiausiai sutaupyti tikimasi „iš šiukšlių“.
– Dabar, kai įvesta visuotinė rinkliava už atliekas, tikimės, kad seniūnijai mažiau kainuos šiukšlių išvežimas, nes iki šiol žmonės šiukšlėmis užversdavo kapinių konteinerius, už jų ištuštinimą, kitų miesto vietų valymą turėjome mokėti. Tikimės, kad gyventojai nebeveš savo šiukšlių kur papuola, – svarstė V. Žilius.
Miesto seniūną neramina ir tai, kad seniūnijos žinion perduodama vis daugiau renovuotų miesto objektų, kuriems prižiūrėti reikia lėšų.
– Parkai, skverai, juos reikia saugoti, tvarkyti, šventa dvasia už mus to nepadarys. Pernai centrinėje miesto aikštėje chuliganai sudaužė penkis grindinio šviestuvus. Vienas naujas toks šviestuvas kainuoja 700 litų, jam pakeisti viešųjų darbininkų nepasamdysi, – skaičiavo seniūnas.
Miesto seniūnijoje dirba 10 darbuotojų. Tai mažiausias kolektyvas palyginti su kaimiškosiomis seniūnijomis. Atlyginimų fondui prireikia apie 250 tūkstančių litų per metus. V. Žiliaus teigimu, jis ne kartą yra prašęs daugiau etatų, tačiau niekas jų neskiria. O ir apie atlyginimų kėlimą esą nėra nė kalbos.
– Aš į „rankas“ gaunu apie 2500 litų, eiliniai seniūnijos darbuotojai – apie 1000 ir viskas. Visi turim šiemet susispausti, spausimės ir mes, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo V. Žilius.
Padidėjimas nepagelbės
Mažonų seniūnijai, jei Taryba pritars numatomam biudžeto projektui, pasiseks labiausiai. Jos biudžetas turėtų augti nuo 800 tūkstančių iki beveik 860 tūkstančių litų. Tačiau kurioms sritims atiteks daugiau lėšų, Mažonų seniūnas Jonas Samoška atsakyti negalėjo.
Pasak J. Samoškos, tas 50 tūkstančių litų labai nepagelbės, bet kokiu atveju seniūnijai vis tiek reikėtų daugiau pinigų. Esą kasmet ieškoma būdų, kaip, atliekant įvairius darbus – valant kelius, remontuojant pastatus, išsisukti pigiau.
– Jei pastato remontui skiriama 25 tūkstančiai litų, įmonės nelabai už tokias lėšas pasamdysi, reikia sukti galvas, kaip prižiūrėti pastatus mažiausiomis sąnaudomis, – sakė J. Samoška.
Seniūno teigimu, Mažonų seniūnijos teritorija didelė, jai rūpintis pavesta dešimčia svarbių objektų.
Atlyginimų fondui kasmet prireikia apie pusės milijono litų, seniūnijoje dirba 33 darbuotojai.
Pasak J. Samoškos, nuo ekonominio sunkmečio pradžios atlyginimai seniūnijos darbuotojams mažėjo, o darbų padaugėjo. Tačiau jų pavaldinių atlyginimų dydžiai nuo seniūnų esą nepriklauso.
Nori daugiau uždirbti – gali ką nors atleisti
Dvidešimčia tūkstančių litų šiemet daugiau gali būti atseikėta Lauksargių seniūnijai. Tačiau šios seniūnijos seniūnas Jonas Gedminas labai šia žinia nesidžiaugia. Esą tas 20 tūkstančių litų – projekto lėšos, kuriomis kaimo kultūros namuose planuojama įrengti įvažą neįgaliesiems, suremontuoti šių namų salę, aplopyti takelį kieme. Visos kitos planuojamo seniūnijos biudžeto lėšos nekinta.
– Trauktis nebėra kur. Turime tik 12 darbuotojų. Jų atlyginimai nedideli. Gavome iš savivaldybės nurodymą – jei norime daugiau uždirbti, galime naikinti etatų, tačiau kad nebėra ką naikinti, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo J. Gedminas.
Seniūno teigimu, paskutinį kailį nuo seniūnijų biudžetų lupa augančios paslaugų – šildymo, elektros energijos kainos.
