Aktualijos

Po nelaimės Panevėžyje, kai įvyko „Ekrano“ užtvankos avarija ir lūžo jos šliuzas, aiškėja, kodėl taip atsitiko – paseno metalas. Ekspertai teigia, kad užtvanka galėjo būti pralaužta ir dėl didelio kritulių kiekio. Įvykis atvėrė seniai žiojinčią žaizdą – nemaža dalis užtvankų Lietuvoje neprižiūrimos arba pernelyg pasenusios. Kaip sako iš Tauragės kilęs hidrologas Kęstutis Šetkus, kai kurioms užtvankoms nebeatliekant funkcijų reikėtų pagalvoti apie jų demontavimą. Jis mano, kad diskusiją dėl demontavimo vertėtų pradėti ir dėl Tauragės mieste esančios užtvankos. Itin didelį nerimą jam kelia ir Balskų užtvanka. Jeigu griūtų ši, pasekmės būtų kur kas skaudesnės nei įvykus Tauragės miesto užtvankos avarijai, sako jis.

Priskiria rizikos grupei

Po avarijos Panevėžyje paaiškėjo, kad užtvankų nevaldo viena įstaiga ar organizacija – jos priklauso skirtingiems juridiniams asmenims.

– Kadangi užtvankos priklauso skirtingiems juridiniams asmenims ar savivaldybėms, būtent jų atsakomybė yra jas sutvarkyti ir prižiūrėti. Žinau, kad Tauragės užtvanka yra privati, – kalbėjo K. Šetkus.

Kaip patikino Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjas Kasparas Bertašius, pačioje Tauragėje esanti  Jūros upės užtvanka priklauso bendrovei „Tauragės vandenys“.

– Kadangi užtvankos priklauso skirtingiems juridiniams asmenims ar savivaldybėms, būtent jų atsakomybė yra jas sutvarkyti ir prižiūrėti. Žinau, kad Tauragės užtvanka yra privati, – kalbėjo K. Šetkus.

– Būklė, mano žiniomis, įvertinta pakankamai seniai. Kapitalinio remonto nebuvo. Taigi, manau, visos tokio laikmečio statytos užtvankos atsiduria tam tikroje rizikos grupėje, – įsitikinęs hidrologas.

Jau yra buvusi ir pralaužta

Kada Tauragėje atsirado ši užtvanka?

Kaip nurodoma Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos portale krastogidas.lt, Amerikos lietuvių įkurta bendrovė „Rūbas“ 1922 metais Tauragėje per Jūros upę pastatė medinę užtvanką, o šalia jos – nedidelę elektrinę. Iki tol tinginiavusi Jūra buvo priversta sukti 250 AG (arklio galių) turbiną. Elektrinė kurį laiką aprūpindavo elektra Tauragę bei artimiausius kaimus. Planuota, kad energiją naudos ir verpimo bei audimo fabrikas, tačiau jis taip ir nepradėjo veikti. Tuometis elektrinės savininkas Jurgis Gudžiūnas surado išeitį – 1935 m. įrengė lentpjūvę. Ji bent iš dalies panaudojo Jūros pagamintą energiją. Elektrinė 1960 m. buvo uždaryta, o jos pastatas 1985–1986 m. iš esmės perstatytas. Tuomet jame įsikūrė alaus baras, vėliau – iki šiol veikiantis viešbutis ir kavinė „Banga“. Senąją užtvanką Jūra kelis kartus pralaužė, ją vis tekdavo tvirtinti. Galiausiai apie 1976–1977 m. pastatyta nauja bene 4 m aukščio gelžbetoninė užtvanka. 

Kapitalinio remonto nepamena

Nurodoma, kad 1985 m. prie užtvankos įrengtas, vėliau rekonstruotas žuvitakis neršti plaukiančioms žuvims. Įveikusios užtvanką žuvys gali pakilti į kitus Jūros intakus.

– Man 42 metai, Tauragėje itin dažnai lankausi, mėginau prisiminti, kada buvo kapitališkai atliktas remontas, tai tokio dalyko nepamenu. Kas dėl žuvitakių, tai jie buvo įrengti, tvarkomi, kai kurias ekologines problemas mėginta spręsti, bet pati užtvanka kapitališkai tikrai nebuvo tvarkoma, – dėstė K. Šetkus.

Anot hidrologo, būtų pats metas atlikti užtvankos ekspertizę. 

– Ekspertams ją pažiūrėti ir įvertinti tikrai būtų nemenkas darbas. Žinoma, ilgą laiką buvo tendencija kas kelis metus iš eilės užklumpančios hidrologinės sausros. Vandens trūkdavo. Šie metai kitokie. Tauragės rajone lietaus iškrito šiek tiek mažiau, bet visoje Lietuvoje vandens iškrito daugiau. Ir Panevėžio pavyzdys parodo, kad jeigu to lietaus bus daugiau – o klimatui šylant stichinių liūčių gali daugėti – tai reikėtų įvertinti ir šį faktorių, ne vien įprastinę situaciją, kai po įprasto lietaus vandens srautas menkesnis arba žiemą ledai plaukia per viršų. Gali būti didžiulės liūtys, jos dažnės, konstrukcijos gali neatlaikytiׅ, – dėstė hidrologas. 

Pasak jo, dažniausia užtvankų avarijų priežastis – elementari nepriežiūra.

– Man 42 metai, Tauragėje itin dažnai lankausi, mėginau prisiminti, kada buvo kapitališkai atliktas remontas, tai tokio dalyko nepamenu. Kas dėl žuvitakių, tai jie buvo įrengti, tvarkomi, kai kurias ekologines problemas mėginta spręsti, bet pati užtvanka kapitališkai tikrai nebuvo tvarkoma, – dėstė K. Šetkus.

– 40 metų yra maksimalus terminas, po to jau reikia atlikti kapitalinį remontą. Tauragėje 40 metų tokio  remonto kaip ir nebuvo, – sakė jis.

Kaip „Tauragės žinioms“ teigė „Tauragės vandenų“ direktorius T. Pauparis, šiuo metu remontuoti užtvanką planų nėra. Jo žiniomis, šis statinys ir nebuvo anksčiau remontuotas. Paklaustas, kada buvo atlikta šios užtvankos būklės ekspertizė, jis tikino, kad tai ketinama padaryti kitais metais. 

Ar Tauragei užtvanka vis dar reikalinga?

Pasak K. Šetkaus, svarbiausia įvertinti ne tik užtvankos tvirtumą, nusidėvėjimo lygį, bet ir pačios užtvankos reikšmę. 

– Visuomenė, būna, kartais pripranta prie tam tikrų statinių, – konstatavo jis.

Pašnekovas kėlė klausimą, ar Tauragės mieste užtvanka iš esmės reikalinga. 

– Visame pasaulyje tendencija tokia, kad užtvankų, neatliekančių funkcijų, pavyzdžiui, neveikiant hidroelektrinėms ar priešgarsinėms sistemoms, ar panašiai, atsisakoma, jos demontuojamos. Tokios užtvankos išties daro nemenką žalą pačiai gamtai. Rekreaciniu požiūriu užtvanka atliko tam tikrą funkciją – čia buvo paplūdimys. Bet ar dėl to verta? Žinau, kad jau kurį laiką Aplinkos ministerijoje vyksta diskusijos, ar tos užtvankos nereikėtų demontuoti. Užtvankų Lietuvoje tikrai per daug. Didelė dalis jų – netikslingos, pastatytos tik tam, kad kažkam vanduo būtų arčiau namų. Bet jos tikrai turi didelės įtakos žuvų migracijai, lemia ir besikeičiančią upių tėkmę. Jau dabar planuojama dalį užtvankų panaikinti, demontuoti. Viena jų jau demontuojama Salantuose, Skuodo rajone, – tikino K. Šetkus. 

Pasak hidrologo, jeigu Tauragės mieste būtų demontuota užtvanka, neabejotinai situacija Jūros upėje kiek pakistų. 

– Prieš užtvanką upė gerokai pasektų, bet apačioje, ko gero, būtų smagiau, vandens daugiau, – tikino K. Šetkus. 

„Tauragės vandenų“ direktorius Tadas Pauparis teigė, kad bendrovei užtvanka irgi nėra reikalinga. 

„Mums kaip vandentiekio įmonei šiuo metu nereikalinga, nes ji buvo pastatyta tada, kai „Tauragės vandenys“ tiekiamo vandens kiekis buvo didžiulis – per 14 tūkst. kub. m per parą.  Užtvanka tarnauja ne tik kaip papildomo kaupimo įrenginys, tačiau kaip ir urbanistinis objektas“, – teigė jis. 

Galima Balskų užtvankos griūtis – kur kas pavojingesnė

Nerimą kelia ir Tauragės rajone esanti Balskų užtvanka. 

Nuotrauka

Aplinkos apsaugos agentūros 2020 metais pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad Balskų užtvankos griūtis, jeigu ji įvyktų, gali sukelti reikšmingų neigiamų pasekmių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ar ekonominei veiklai. 

Jeigu ši užtvanka būtų pralaužta, potencialiai būtų užlieta daugiau nei 7 tūkst. hektarų ploto. 

– Reikėtų pagalvoti ne apie apie Tauragės, bet ir apie Balskų užtvanką. Nežinau, kokia ten tiksli situacija, nes seniai beteko būti, bet patirtis Panevėžyje išryškino problemą, kad turime būti pasiruošę, o visos neprižiūrimos užtvankos yra lyg tiksinčios bombos. Žinoma, Tauragės ir Balskų užtvankų situacijos yra skirtingos, – patikino K. Šetkus. 

Hidrologas pažymėjo, kad Balskų užtvankoje yra daug daugiau vandens nei Tauragės miesto užtvankoje. 

– Balskuose situacija panašesnė būtų į Panevėžio turbūt, nes Panevėžyje taip pat yra susidaręs kur kas gilesnis vandens telkinys ir nelaimės atveju pasekmės būtų sukrečiančios. Žinoma, situaciją supaprastina tai, kad užtvanka nėra mieste ar prie gyvenamųjų teritorijų. Bet įvertinti svarbu. Mano akimis, kai lankiausi prie šios užtvankos, o tai nutiko praėjusiais metais, tai situacija tikrai nėra pati žavingiausia. Nesu ekspertas, inžinierius, bet manau, kad reikėtų patikrinti. Tokio tipo statiniams, įvertinus, kokia nelaimė gali nutikti, turi būti skiriama ypatinga reikšmė, – kalbėjo K. Šetkus. 

Kaip teigė Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Loreta Pilkienė, Balskų užtvankos valdytoja yra Tauragės rajono savivaldybė, kuri kasmet atlieka užtvankos apžiūrą. „2021 11 26 užtvankos būklė buvo vertinta kaip vidutinė. Ji įvertinta 2,7 balo iš 10 (10 – avarinė būklė). Užtvanka yra išnuomota. Už geros užtvankos būklės palaikymą atsako užtvankos nuomininkas. Savivaldybė, kaip užtvankos valdytoja, yra išsiuntusi ne vieną raštišką prašymą nuomininkui sutvarkyti užtvankos elementus. Esant užtvankos priežiūros trūkumams, savivaldybė turi imtis atitinkamų veiksmų užtvankos kokybės užtikrinimui“, – patikino L. Pilkienė. 

Ji pažymėjo, kad šiuo metu svarstymų dėl Balskų užtvankos demontavimo nėra.

Kiek Tauragės r. yra užtvankų?

Kaip informavo K. Bertašius, valstybei nuosavybės teise priklauso 10 užtvankų: Balskų, Skaudvilės, Gaurės, Lomių ir  6 Trepų užtvankos. „Savivaldybės apskaitoje yra keletas vadinamųjų bešeimininkių  užtvankų, priklausančių neypatingų statinių grupei: Baltrušaičių, Norkaičių, Mažonų 2 vnt., Karapolio, Lomių, Uosviečių, Gryblaukio, Leliškės, Adakavo, Meižių, Staiginės, Dauglaukio, Oplankio, Jocių, Dapkiškių, Žygaičių“, – teigė K. Bertašius.

Šimtai neprižiūrimų užtvankų

Iš viso Lietuvoje yra beveik 1,2 tūkst. inventorizuotų užtvankų, nurodo Aplinkos apsaugos agentūra.

Po nelaimės Panevėžyje sureagavo ir Upių atkūrimo centro (UAC) atstovai, itin kritikavę užtvankų padėtį visoje Lietuvoje. 

Kaip rašoma Upių atkūrimo centro (UAC) aprašyme, UAC yra nevyriausybinė organizacija, siekianti, kad Lietuvos upės būtų laisvos nuo pasenusių ir nepelningų užtvankų, o upėse klestėtų gyvybė ir biologinė įvairovė.

UAC atstovai teigia, kad užtvankoms netenkant ekonominės reikšmės jos dažnai yra apleidžiamos (vidutinis užtvankos funkcinis gyvavimo laikotarpis yra apie 50 metų, vėliau jos turi būti renovuojamos). Dėl to manoma, kad Lietuvoje dar gali būti šimtai neinventorizuotų užtvankų, kurios yra neprižiūrimos ir bešeimininkės.

„Apie poreikį demontuoti užtvankas aplinkosaugininkai, mokslininkai ir visuomenininkai kalba jau ne vienerius metus. Užtvankos užtveria migracijos kelius žuvims, dėl to jos nyksta. Europoje per 50 metų migruojančių žuvų populiacijų sumažėjo 93 proc., pagrindinė priežastis – užtvenktos upės. Lietuvos upių būklė šokiruoja – net 63 proc. neatitinka geros ekologinės būklės standartų, o užtvankų demontavimas yra prioritetinė priemonė šalies upių būklei gerinti. Pašalindami juos, suteiktume gamtai galimybę sugrįžti į savo prarastus namus. Tai taip pat tai būtų ilgalaikė investicija į gyventojų saugumą“, – pranešime spaudai nurodė UAC aplinkosaugos ekspertė Karolina Gurjazkaitė.