Nors dauguma žmonių vis dažniau renkasi sveikesnį maistą, noras retkarčiais pasmaguriauti niekur nedingsta. Remigija Skirienė, prieš metus įkūrusi savo kepyklėlę, stengiasi tuos, rodos, nesuderinamus dalykus suderinti: skanėstus ji gamina tik iš šviežių ir natūralių produktų, be maisto priedų, saldiklių ar konservantų. Nors kepyklėlė įsikūrusi nuosavo namo kieme ir niekur nesireklamuoja, klientų jai netrūksta – moteris vos spėja suktis.
Remigija Skirienė sako gaminti maistą mėgusi visada, tortus jau pirmoje klasėje kepė. Remigijos naminius tortus turbūt yra tekę ragauto daugeliui tauragiškių – iš pradžių jos pačios draugams ir giminėms, vėliau tų draugų draugams ir taip toliau. Kaip sakoma, geriausia reklama – iš lūpų į lūpas. Pamažu, per daugelį metų pomėgis ne tik tapo darbu, bet ir išsiplėtojo į nuosavą verslą: lygiai prieš metus, pernai liepos 4-ąją, nuosavame kieme, Geležinkelio g. 11, vyro nuo pat pamatų pastatytame name ji įkūrė nuosavą kepyklėlę. Ten dabar ir sukasi nuo ryto iki vakaro, neskaičiuodama darbo valandų. Tiesa, kai labai prireikia, į pagalbą jai atskuba uošvė ir sūnus Mantas. Jis studijuoja Sveikatos mokslų universitete Kaune, taigi gali padėti ne tik savo rankų darbu, bet ir naudingais patarimais.
Imtis sveikesnio maisto gamybos – irgi Manto idėja. Kepyklėlėje kepama naminė duona, pyragas su liofilizuotomis avietėmis, gaminami desertai „Pannacotta“, anakardžių riešutų sviestas, granola iš avižinių dribsnių, migdolų ir anakardžių riešutų, klevu sirupo ir alyvuogių aliejaus, įvairiausi kiti skanėstai užkariavo jau ne vieno sveikuolio širdį.
– Viską stengiamės gaminti kuo natūraliau ir sveikiau, o produktus kruopščiai renkamės, – pasakoja kepyklėlės savininkė. – Pavyzdžiui, migdolų miltus pasigaminame patys, o ne perkame jau sumaltus. Ir kiaušinius perkame tik naminius, o grietinėlę ir sviestą – tik „Žemaitijos pieno“. Vaisius ir uogas irgi naudojame tik natūralius. Todėl daugumos mūsų gaminių tinkamumo naudoti laikas labai trumpas.
Reikalavimai maisto gamintojams vienodi – nesvarbu, ar tai didžiulė kepykla, naudojanti įvairius pakaitalus ir todėl parduodanti pigiau, ar mažytė kepyklėlė. Vienintelis mažos kepyklėlės privalumas, leidžiantis jai išsilaikyti, – ypatingas šviežumas ir išskirtinė produktų kokybė. Ir kepyklėlės savininkė, ir jos sūnus Mantas tvirtina, kad didžiausias atpildas už pastangas – nuoširdūs klientų atsiliepimai.
Paklausta, ar pati kuria skanėstų receptus, Remigija pasakoja, kad tai priklauso nuo gaminio: vienus reikia kepti tiksliai pagal receptą, o kurdamas savo receptus gali eksperimentuoti.
– Pavyzdžiui, prancūziškų skanėstų – kanelių, makaronsų ar „Napoleono“ torto receptų keisti nevalia, nes jie tobuli, geriau nebesugalvosi. O savos kūrybos tortus kartais tobulinu. Žinoma, kai produktas jau paleistas į rinką, jokių eksperimentų būti nebegali.
O ar norisi saldumynų pačiai, kai kasdien kalnus jų matai aplink save, užuodi gardžius jų kvapus? Remigija sako, kad saldumynus ji mėgsta, tačiau tai – patiekalai ne kiekvienai dienai, o išskirtinai švenčių ir savaitgalių malonumas.
– Saldumynų nereikia valgyti kiekvieną dieną, tačiau bet kokią dieną skanaus torto gabalėlis gali padaryti geresnę, – įsitikinusi ji.
Šiandien, liepos 4-ąją, kepyklėlei suėjo vieneri metukai. Ta proga Remigija vaišina visus užsukusius klientus tortu su braškėmis. Ji sakė esanti dėkinga ne tik ištikimiems klientams, ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai – šių tarnybų darbuotojai visada stengiasi padėti, patarti.
Užs. Nr. 81