Urtė DRĄSUTYTĖ
Duris užvėrė tris dienas veikusi, kūrybingą jaunimą subūrusi amatų stovykla, šurmuliavusi Norkaičiuose, visai neseniai, vos rugpjūčio pabaigoje, atidarytame Tradicinių amatų ir etnokultūros centre. Per 50 jaunų Tauragės rajono žmonių panoro iš arčiau pažinti mūsų krašto amatus ir juos savomis rankomis išbandyti. Nė vienas neišvažiavo nusivylęs, – teigia Tauragės suaugusiųjų mokymo centro vadovė Ona Sturonienė.
Kiekvienam savo
Stovyklą organizavo Tauragės suaugusiųjų mokymo centras, vykdydamas Švietimo mainų paramos fondo finansuojamą profesinio orientavimo projektą. Ši stovykla – tai tik viena projekto veiklų. Jos metu 18–29 metų jaunimui siūlyti patys įvairiausi užsiėmimai: išmokti kepti duoną, pinti iš vytelių, drožti iš medžio, austi, rišti juostas, gaminti puokštes, suvenyrus, skrybėles iš gamtinės medžiagos.
Kaip „Tauragės žinioms“ sakė O. Sturonienė, stovykla subūrė jaunus suaugusiuosius. Pirmąją dieną amatus išbandė Skaudvilės gimnazijos moksleiviai, antrąją – Tauragės profesinio rengimo centro jaunimas. Prie jaunimo, radę laisvą minutę, prisijungė ir pavieniai asmenys, užsuko Kęsčių bendruomenės atstovų. Visas dienas stovykloje dalyvavo ir Suaugusiųjų mokymo centro mokiniai, kai kurie jų, pasak O. Sturonienės, atvyko su savo vaikučiais, kurie irgi kantriai dalyvavo amatų stovyklos veiklose.
Kai lankėmės stovykloje jos uždarymo dieną trečiadienį, čia viešėjo Žygaičių gimnazijos moksleiviai. Jie, pasiskirstę grupelėmis, bandė prakalbinti medį, mokėsi, kaip kepama duona, kūrė įvairius dirbinius iš šiaudų, vytelių ir rudeninių ryškiaspalvių lapų.
Pasak O. Sturonienės, labiausiai jaunimą sudomino duonos kepimo procesas, medžio drožyba ir dirbinių iš lapų kūrimas.
Panoro išbandyti tai, ką mokėjo močiutė
Prie audimo staklių sutikta 25-erių tauragiškė Toma pasakojo stovykloje dalyvavusi visas tris dienas, merginos teigimu, jai norėjosi išbandyti visus siūlomus užsiėmimus.
– Juk tai mūsų tradicijos, paveldas. Dažnai jas nepelnytai pamirštame, o ypač jaunimas. Pamenu, kaip ausdavo mano močiutė, stakles turėjo namie, visuose namuose tikriausiai jos būdavo ir beveik visos moterys mokėjo austi, – mintimis dalijosi stovyklos dalyvė.
Toma pasakojo, jog dalyvaudama stovykloje pastebėjo, kad į centrą užsuka ir pavieniai asmenys, norintys pamatyti, kaip vyksta vienas ar kitas procesas.
– Vakar čia užėjo vyriškis, kuriam tikrai per penkiasdešimt, jis norėjo pamatyti, kaip kepama duona, atidžiai stebėjo ir domėjosi jos paruošimo procesu, gamyba, – nuostabos neslėpė mergina.
Pažino amatus savo rankomis
Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vadovė-etnografė Lijana Kiltinavičienė teigia, kad ši stovykla – puiki galimybė pažinti mūsų krašto amatus.
– Nežinau nė vienos moters ar merginos, kuri nemokėjo austi, tačiau taip buvo prieš šimtą metų, – moksleiviams kalbėjo L. Kiltinavičienė.
Aktyvų jaunimą, kuris įsitraukė į stovyklos veiklas, mokė specialistė Jolanta Geštautienė, kuri moksleivius supažindino su duonelės ruošimo bei kepimo subtilybėmis, taip pat padėjo norintiesiems perprasti audimo meną. Moteris priminė ilgą duonos kelią iki jai atkeliaujant ant mūsų stalo: para – tiek laiko, pasak Jolantos, prireikia, duoną kepant pagal tradicinius senolių receptus.
Gražina Preikšaitienė mokė susidomėjusius nemažai kantrybės ir kruopštumo reikalaujančio užsiėmimo – įtraukė visus į kūrybinį procesą, kuriant grožybes iš rudeninių lapų.
Vytelių pynėjai Raimondai Sebeckienei pagyrų negailėjo nei dalyviai, nei stovyklos organizatoriai – meistrė jau išaugino ne vieną mokinį.
Prakalbinti medį padėjo menininkas, drožėjas Rolandas Fresdorfas.
Suvenyrus, seges iš šiaudų kvietė kurti pati centro vadovė L. Kiltinavičienė:
– Ar žinote, kokia buvo būtina vestuvių dovana? Sodas (kabantis sodas iš šiaudų – red). Jaunoji pati jį varstydavo, tai didžiulis turtingumo ir svetingumo simbolis, – apie senąsias tradicijas pasakojo etnografė.
Džiaugėsi rezultatais
Suaugusiųjų mokymo centro direktorė jau pasibaigus stovyklai buvo patenkinti jos rezultatais – pasak įstaigos vadovės, jaunimas džiaugėsi galimybė prisiliesti prie tradicinių amatų.
– Visos siūlomosveiklosatrado savo dalyvius, o jie galėjo išbandyti savo sugebėjimus ten, kur jiems labiausiai norėjosi. Mokytojai stengėsi sudominti, pagelbėti, anot drožėjo Rolando, stengėsi būti draugais. Ir tai jiems puikiai pavyko.Tą patvirtina ir mokinių atsiliepimai. Ne vienas sakė, kad, be įdomių, naujų veiklų, naujų įspūdžių, labai patiko draugiški mokytojai. Dalyviai pageidavo, kad būtų daugiau tokių dienų, o kai kurie amatų stovyklą įvardijo kaip šventę. Norėtųsi dar padėkoti Tauragėskultūros centro direktoriui Virginijui Bartušiui, Tradicinių amatų ir etninės kultūros centro vadovei Lijanai Kiltinavičienei, jos komandaiuž nuoširdųbendradarbiavimą įgyvendinant šį profesinio orientavimo projektą irgalimybę Tauragės jaunimui prisiliesti prie Tauragės krašto amatų, – apibendrindama trijų dienų rezultatus kalbėjo Suaugusiųjų mokymo centro direktorė.
Planuoja edukacinius mokymus
Lijana Kiltinavičienė pasakojo, kad tokie mokymai iš tiesų atnešė teigiamų emocijų ir geros patirties – jie, pasak pašnekovės, suteikė naudingų žinių ir potyrių ne tik jaunimui, bet ir patiems mokytojams, dirbusiems drauge su dalyviais.
Specialistė tiki, kad ir šios stovyklos dėka žinia apie netoli Tauragės neseniai duris atvėrusį centrą pasklido dar plačiau. Nors, pasak pašnekovės, būta minčių, kad jaunimą tradiciniais amatais sudominti bus sunku, visgi ji džiaugėsi, kad kai kuriems ši stovykla pasirodė netgi per trumpa.
– Merginos kūrė seges, aksesuarus, žadėjo juos dovanoti artimiesiems, – džiaugėsi Lijana.
Jau kitą savaitę į centrą užsuks darželinukai, kurie mokysis, kaip kepama duonelė.
L. Kiltinavičienės teigimu, prieš didžiąsias metų šventes centre žadama rengti ir edukacinius mokymus norintiems sužinoti daugiau apie tradicijas. Galvojama ir apie drožybos būrelio steigimą.
