Urtė DRĄSUTYTĖ
Kol miestas gražėja, o į pagrindines miesto erdves, gatves sudedamos nemažos lėšos, siekiant jas atgaivinti ir sukurti atitinkamą infrastruktūrą, pamirštamos kiek atokesnės poilsio vietos. Norom nenorom atšilus orams žvilgsnis krypsta į masinių maudynių vietas. Šią savaitę „Tauragės žinios“ sulaukė skaitytojos nuotraukos ir pasipiktinimo – esą tauragiškių pamėgtas Jūros paplūdimys dažnai valdininkų giriamas, tačiau prieiga prie vandens – baisi, it galvijų išmaurota. Pavyzdžiu, kaip reikia rūpintis Dievo duotu gamtos kampeliu, valdžiai tauragiškiai rodo paplūdimį kiek toliau nuo miesto – Jovaruose. Jį savo lėšomis įrengė Jovarų bendruomenės žmonės.
Seniūnija: jei bus pageidavimai, žiūrėsime
– Štai koks mūsų pliažas. Sporto aikštynas, persirengimo kabinos, o va kokia prieiga prie vandens. Smėlio papiltų ar ką, – redakcijai dėstė nuotrauką atsiuntusi moteris.
Miesto seniūnas Virginijus Žilius sako, kad jei bus būtinybė, smėlio prie Jūros, tikėtina, atsiras.
– Esmė tokia, kad vieta turi poilsiavietės statusą, ten ne paplūdimys. Buvo smėlis, bet išneša, lietus nuplauna. O kad juoda žemė dabar, tai reikia žiūrėti, imti specialistą, sąmatą padaryti, čia ne apie vieną priekabą kalba eina. Anksčiau smėlio buvo užvežta labai daug. Jei yra būtinumas, pageidavimas, žiūrėsime, bet kol kas jokių nusiskundimų negirdėjau, – aiškino seniūnas.
Primename, kad poilsiavietė šalia Jūros, vadinamajame „ančiukų pliaže“, įrengta 2011-ųjų viduryje. Tauragiškiai netruko pamėgti ir greta paplūdimio įrengtus lauko treniruoklius, kurių dalis pritaikyti neįgaliesiems.
Neseniai šalia visų pamėgto pliažo atsirado ir šunis čia vedžioti draudžiantys ženklai. Už šio draudimo nepaisymą gresia baudos iki 200 litų.
Pasiteiravus miesto seniūno, ar tokios tvarkos laikomasi, V. Žilius patikino, kad policijos pareigūnų prašė dažniau stebėti šią poilsio zoną.
– Ženklas tik primena tai, kas visiems turėtų būti aišku, – sakė seniūnas.
Vadovaujantis Gyvūnų auginimo, laikymo ir priežiūros Tauragės mieste taisyklėmis, draudžiama vedžioti arba leisti gyvūnams bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, paplūdimiuose, parkuose ir skveruose (išskyrus tuos, kuriuose įrengtos vedžiojimo aikštelės) bei vietose, pažymėtose ženklu su užrašu „Šunis vedžioti draudžiama“.
Gyvūnu besirūpinantis asmuo kieme, gatvėje, parke ar bet kurioje kitoje viešoje vietoje vedžiodamas gyvūną privalo turėti reikiamas priemones ekskrementams, gyvūnui priteršus jo šeimininkas privalo nedelsdamas ekskrementus surinkti.
Pliažo prieigos – bendruomenės pastangų rezultatas
Kur kas gražesnės prieigos prie vandens Jovaruose, sutvarkyta krantinė, pliažas, vaikai gali žaisti ant švaraus smėlio, bendruomenės nariai pasistengė iškirsti prie krantinės augusius krūmus. Pasak bendruomenės pirmininkės Palmyros Gylienės, tokia tvarka – bendruomenės darbštumo rezultatas. Kaip teigė pašnekovė, pakrantės aplinkos tvarkymo darbams dalį lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo fondo skyrė savivaldybė.
P. Gylienės teigimu, Jovarų gyvenvietėje šiuo metu sutvarkytos dvi poilsiavietės prie vandens: ties parduotuve, kur įrengta ir tinklinio aikštelė, pavėsinė, ir ties A. Kundroto gatve. Pirmoji ypač tinka norintiems prie vandens atvykti su mažais vaikais, nes ten seklu. Praėjusią savaitę, P. Gylienės teigimu, vienoje šių vietų buvo pastatyta persirengimo kabina, kuri jau spėjo nukentėti nuo vandalų.
– Kas kiek paremia, kas darbu, kas priemonėmis, taip ir verčiamės. Rėmėjai padeda truputį, kai ką perkam iš bendruomenės lėšų. Žmonės geranoriškai prisideda. Žinoma, prisideda ne visi, ne visi nori, kiti galbūt neturi galimybių, laiko ar noro. Bet turim bendruomenės branduolį, žmones, į kuriuos bet kada bet kokiu klausimu galima kreiptis. Kad ir su persirengimo kabinomis kaip buvo – vieni davė medžiagų, kiti sukalė, viskas mūsų vyriškių rankomis padaryta. Paskui radom nuverstą, šeštadienį sulaužė, bet vyrai sutvarkė, darėm pritvirtinimus. Gal tas žmogus pajus, kad tvarkom. Yra ir piktybinių žmonių, bet yra ir daug gerų, kurie padeda. Tai visų bendras reikalas, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo jovariškė.
Pagrindiniame miesto pliaže prie upės, už „Bangos“ kavinės, P. Gylienė sakė buvusi jau seniai, todėl lyginti, kaip tvarkomasi ten, patikino negalinti.
– Pagrindas yra priežiūra. Aš išvis galvoju, kad bendruomenės mieste yra didelis dalykas. Mums yra didelis pliusas, kad gaunam žmogiuką per Darbo biržą, kuris atidirba viešuosius darbus. Labai geras – jeigu tokius 5–6 vyrus paleidus, visa Tauragė blizgėtų, – įsitikinusi P. Gylienė.
Visgi moteris pasidžiaugė, kad žmonės „auklėjasi“:
– Jovariškiai patys šienaujasi, tvarkosi, saugo aplinką, prižiūri. Jeigu tik kas iš miesto atvažiuoja, bet, galiu pasakyti, situacija eina geryn.
Tauragės maudyklos maudytis tinkamos
Skelbiama, kad liepos 9 dieną, atlikus Tauragės maudyklų vandens kokybės mikrobiologinius ir vizualinius tyrimus, Keramikos ir Jūros upės maudyklų vandensmikrobiologinės bei vizualinės taršos rodikliai neviršijonustatytų normų.
Kaip aiškina savivaldybės gydytoja Dalė Bartulienė, tyrimų metu buvo tirti mikrobiologiniai rodikliai: žarninė lazdelė, žarninis enterokokas, iš cheminių-fizikinių rodiklių vertinta spalva, skaidrumas, paviršinio aktyvumo medžiagos, atliekos ir nuolaužos. Pasak D. Bartulienės, jeigu vandenyje padidėjęs žarnyno enterokokų ir lazdelių kiekis, reiškia, kad vanduo užterštas fekalijomis.
– Poilsiautojai, maudydamiesi tame pačiame vandenyje su gyvūnais, gali užsikrėsti žarnyno infekcijomis tik tokiu atveju, jei telkinys užteršiamas ir besimaudantieji tokio vandens atsigeria. Jei klausiate apiekartu su šeimininkais besimaudančius šunis,šeimininkas turi pasirūpinti, kad augintinis nepaliktų „dovanėlių“, o visais kitais atžvilgiais šuns buvimas vandenyje ar poilsiavietėje šalia kitų žmonių nepavojingas, aišku, kai kalbame apie sveikus iršvarius gyvūnus. Sergantys, netvarkingi gyvūnaineturėtų būti tokiose vietose, – užtikrino savivaldybės specialistė.
