Saulenis Poška
Patekusios į Covid-19 pandemijos verpetus, nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų.
Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos.
Paskolos – investicijoms ir apyvartinėms lėšoms
„Nors daugelis įmonių verslo plėtrą ir kasdienes išlaidas įprastai finansuoja nuosavomis lėšomis, tačiau dėl Covid-19 pandemijos ne vienas verslas išgyvena šių lėšų trūkumą. Dar lapkričio mėnesį kas ketvirta šalies įmonė buvo susidūrusi su veiklos apribojimais, o griežtinant karantino sąlygas tokių verslininkų, tikėtina, daugės. Todėl verslo finansavimo klausimas iškyla visu aštrumu, o atnaujinta INVEGOS priemonė bent daliai įmonių gali padėti sprendžiant šį klausimą“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė.
Pasak jos, šis instrumentas, įtraukus valstybės pagalbą, išplečia skolinimosi galimybes verslui ir paneigia mitą, kad skolintis ne iš bankų, o iš alternatyvių finansuotojų yra brangu.
Papildžius jau pusmetį INVEGOS siūlomą „Alternatyvos“ priemonę valstybės pagalba, tvariai veikiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai iš ne bankinio sektoriaus subjektų gali gauti finansavimą investicijoms ir apyvartinėms lėšoms dar palankesnėmis sąlygomis nei anksčiau. „Alternatyvos“ su valstybės pagalba maksimalus paskolos terminas padidintas nuo 24 iki 60 mėnesių, o maksimali palūkanų norma negali viršyti 7 procentų. Verslai, kurie negali pasinaudoti „Alternatyva“ su valstybės pagalba, gali ir toliau naudotis paskolomis „Alternatyva“ rinkos sąlygomis.
Jau pasinaudojo per 500 įmonių
Nuo balandžio iki spalio pabaigos šiuo INVEGOS finansiniu instrumentu jau pasinaudojo 513 įmonių, kurioms skirta 20 mln. Eur paskolų.
Atnaujinus priemonę, didžiausia iš „Alternatyvos“ lėšų finansuojamos paskolos dalis padidinta nuo 200 tūkst. iki 500 tūkst. Eur.
Norint pasiskolinti reikia kreiptis į finansų įstaigą, pasirašiusią bendradarbiavimo sutartį su INVEGA – gruodžio pradžioje tokias paskolas teikė šešios ne bankinių paslaugų įmonės, jų sąrašas plečiamas.
Nukentėjusioms įmonės – subsidijos ir kitos priemonės
Pasak R. Armonienės, nuo Covid-19 pandemijos nukentėjęs smulkusis ir vidutinis verslas gali naudotis ir kitomis valstybės siūlomomis pagalbos priemonėmis.
Pagal Vyriausybės patvirtintą naują koncepciją 30 proc. ir didesnį apyvartos sumažėjimą patyrusios įmonės galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų. Per artimiausias savaites tikimasi gauti Europos Komisijos patvirtinimą šiai subsidijų schemai, tad įmonės paraiškas subsidijoms galės teikti po Naujųjų metų.
Verslas aktyviai naudojasi ir kitomis pagalbos priemonėmis Covid-19 pasekmėms sušvelninti. INVEGA duomenimis, iki gruodžio 7 dienos jau priimta daugiau nei 15 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo. Labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams kartu su finansiniais tarpininkais suteikta 200 mln. eurų paskolų. Nuomos mokesčio kompensavimui panaudota 37 mln. eurų, palūkanų kompensavimui – 21,5 mln. eurų.
Pandemijos pasekmes verslui sušvelninti padeda ir socialinė Šiaulių banko iniciatyva „Planas A“, kurioje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis ir kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, INVEGA, daugiau nei 10 Lietuvos savivaldybių.
Įmonės savininkas: valstybės indėlis – labai svarbus
Kauno tradicinių ir ekologiškų statybinių medžiagų prekybos įmonės „Hakuna“ savininkas ir vadovas Tomas Kazlauskas pirmosios pandemijos metu pasinaudojo net keliomis valstybės pagalbos priemonėmis.
„Nors tai jau antroji krizė, kurią dirbdamas versle išgyvenu, ir turiu sukaupęs nemažai patirties, nesinaudoti siūlomomis pagalbos priemonėmis būtų neprotinga tik toms įmonėms, kurios turi perteklinį apyvartinį kapitalą ar sukauptą rezervą. Juolab kad visi susidūrėme su situacija, kurios anksčiau nebuvome patyrę, todėl prognozuoti ateities perspektyvas staiga tapo ypač sudėtinga“, – pasakoja T. Kazlauskas.
„Hakuna“ pasinaudojo „Invegos“ priemonėmis „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“, taip pat gavo subsidiją darbuotojų užmokesčiui, nes neatleido nei vieno darbuotojo.
„Esu patenkintas valstybės indėliu šios krizės metu – jis tikrai reikalingas ir prasmingas. Juk būtent verslas ir jame dirbantys žmonės yra pagrindinis valstybės donoras, tad ir ji turi padėti verslui, kai jis susiduria su sunkumais ar krize. Žinoma, krizės metu visada atsiranda tų, kurie skundžiasi, jog parama labai lėtai pasiekia konkrečius verslus, bet jei būdamas įmonės vadovas ar už finansus atsakingas asmuo pirmą kartą girdi, kas tai yra elektroninis parašas, tada paramos gali ir visai nesulaukti. Mums nekilo jokių problemų pildant reikiamus dokumentus, gal dėl to, kad nuolat investuojame į verslo vadybos kompetencijos didinimą“, – sako verslininkas.
Antrosios Covid-19 bangos metu T. Kazlausko vadovaujama įmonė taip pat ketina pasinaudoti valstybės pagalbos instrumentais, iš dalies finansuojant verslo perkėlimą į elektroninę erdvę.
Užs. Nr. 90
