Praėjusį savaitgalį Kęsčiuose vyko neįprastas bruzdesys – apie 50 bendruomenės narių, pasičiupę kastuvus, šluotas ir kitus įrankius, petys į petį dirbo remontuodami pagrindinę kaimo gatvę. Bendruomenės pirmininkė Lina Baziliauskienė neslėpė džiaugsmo – susivieniję vietiniai gyventojai įrodė, jog savo jėgomis ir darbštumu gali patys pagerinti savo aplinką.
Kęsčių bendruomenė „Elbenta“ Tauragės rajone garsėja savo šventėmis – ko vertos vien tradicinės Antaninės ir „Sūrių sūrio“ rinkimai, o darbščių šeimininkių paruošti skanėstai puošia ne vieną Tauragės renginį. Praėjusį savaitgalį Kęsčių gyventojai dar kartą įrodė, kad yra pavyzdys visoms bendruomenėms ir vieningai susibūrę gali daug ką nuveikti – patys užsitaisė kaimo gatvės duobes.
Anot L. Baziliauskienės, Elbentos gatvė yra įtraukta į planuojamų asfaltuoti gatvių sąrašą 4-tuoju numeriu, tad eilės laukti teks greičiausiai iki 2020 m., o duobėta gatvė gyventojams kelia daug nepatogumų, tiesiog tapo sunku pravažiuoti. Todėl iniciatyvos, kol sulauks remonto, nusprendė imtis patys gyventojai. Duobėms lyginti buvo panaudotos Tauragėje remontuojamos Stoties gatvės seno asfalto drožlės. Šią mintį, anot moters, jiems mestelėjo meras, taigi bendruomenės pirmininkė žodžiu kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės administraciją, jog remontuojant Stoties gatvę likęs balastas būtų panaudotas Kęsčių pagrindinės gatvės remontui.
Kaimo seniūnas Vytautas Juška pasirūpino transportu – buvo atgabentos kelios asfalto atliekų mašinos, o patys bendruomenės nariai kibo į darbus. Anot L. Baziliauskienės, labiausiai organizuojant darbus prisidėjo seniūnaitis Rimas Šiaudvytis, nuosavą techniką skolinę Rimas Knatauskas ir Vidas Barkauskas, Antanas Germanavičius. Tačiau ne mažiau svarbus ir visų kitų bendruomenės narių indėlis.
– Išties nustebau ir apsidžiaugiau, jog gyventojai taip aktyviai įsitraukė. Atėjo net tie, kurie bendruomenės renginiuose paprastai nedalyvauja. Kadangi visiems aktualu, vietiniai ūkininkai atvažiavo su savo traktoriais, žmonės su savo įrankiais, savo jėgomis nuoširdžiai ir vieningai dirbo, kaip viena šeima, nei vieno nereikėjo prašyti. Tie, kurie negalėjo dalyvauti, į savo vietą atsiuntė kitą žmogų. Tą vakarą buvau labai laiminga – įrodėme, kad kartu, savo jėgom daug ką galime nuveikti. Nereikia laukti, kol valdžia viską už mus padarys, pastaruoju metu labai daug visko prašome, reikia ir patiems savo darbu prisidėti, – kalbėjo L. Baziliauskienė.
Po darbų laukė vaišių stalas, nukrautas gėrybėmis iš bendruomenės daržo, pačių surinktais grybais, kugeliu.