Organizatorių nuotraukos
Siekdami pagerbti daugiau nei 20 000 Lietuvos partizanų, Televizijos bokšto ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjai, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariai, ėmėsi iniciatyvos – Kryžkalnyje pastatyti paminklą visiems Lietuvos Laisvės kovotojams. Iniciatoriai tikisi, kad projektą parems tikrieji tėvynės patriotai, ir Lietuvos valstybė.
Susivieniję Lietuvos kariuomenės gynėjai įkūrė asociaciją „Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga“. Jos valdybos pirmininkas Antanas Kliunka tikina, kad šiai kilniai misijai juos įpareigojo neseniai anapilin išėję partizanai: legendinis a. a. pulkininkas Leonas Laurinskas-Liūtas. Šis 1979 metais pasirašė po „45-ių pabaltiečių memorandumu“ ir KGB tardomas bene vienintelis iš pasirašiusių dėl to nesigynė. L. Laurinskas pirmas 1988 birželio 14 viešai iškėlė trispalvę Vilniuje, o ginant Lietuvos Parlamentą 1991 metais, jis buvo vienintelis dalyvavęs partizanas.
Anot A. Kliunkos, juos įkvėpė ir buvęs Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas a.a. monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Esą kaip Arlingtono kapinėse JAV, kuriose palaidoti visi JAV kariai, taip ties Vidukle buvo planuota įkurti visų atrastų Lietuvos partizanų palaikų kapines. Bet niekas šios idėjos nepalaikė. Dabar didžioji dalis atrastų partizanų palaikų jau perlaidoti.
Norėdami atitaisyti šią istorinę atmintį, Lietuvos Parlamento gynėjai nusprendė Kryžkalnyje pastatyti paminklą visiems Lietuvos Laisvės kovotojams su nuolat veikiančia ekspozicija apie Lietuvoje vykusį partizaninį karą. Taip tikimasi ugdyti Lietuvos Respublikos piliečių pagarbą Lietuvos partizanams ir Lietuvos Respublikos kariuomenei, gilinti jų patriotiškumą ir tautiškumą.
Paminklą turėtų sudaryti 30–40 metrų aukščio obeliskas su paauksuotu „Vyčio kryžiumi“, matomu 20 km spinduliu. Taip pat siena su 20 000 simbolinių mažų „Vyčio kryžių“, su visų žuvusių Lietuvos partizanų pavardėmis po kiekvienu. Taip būtų akivaizdžiai parodomas žūties mastas už Lietuvos laisvę. Projekte numatytas nežinomo partizano kapas su amžinąja ugnimi ir originali skulptūrinė grupė „Partizanai žvalgyboje“.
– Kodėl „Vyčio kryžius“? Visų pirma jis buvo labai plačiai naudojamas Lietuvos kariuomenės tarpukaryje. Antra, Lietuvos partizanai savo suvažiavime 1949 vasario 16 „Vyčio kryžių“ patvirtino Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ženklu, kur žalia spalva simbolizuoja Lietuvą, raudona – Lietuvos partizanų kraują, pralietą už Lietuvos laivę, juoda – neišvengiamą mirtį, nes 1949 metais partizanai jau žinojo savo likimą. Šiuo paminklu mes siekiame įprasminti ir įamžinti Lietuvos partizanų – karžygių nemarios Laisvės kovos atminimą, skirtą „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio“ deklaracijos 70-mečiui ir Lietuvos kariuomenės 100-mečiui, paminėti, – teigė A. Kliunka.
Paminklas galėtų būti kaip informacinio karo ginklas, ginantis Lietuvos partizanų garbę kovoje su Rusijos propaganda, juodinančia jų kovą, kartu kviečiančia lietuvių tautą budėti, bet kuriuo momentu būti pasiruošusia apginti Valstybę, Laisvę ir Nepriklausomybę. Tai pirmas valstybinio lygmens paminklas Lietuvos partizanams, kurį remia Lietuvos kariuomenė.
Anot Laivės gynėjų, paminklas puikiai derės su jau išaugusia koplyčia, su ja puikiai užpildys visą Kryžklanio kalno erdvę, taps patrauklus Lietuvos piliečiams, bus lankomas turistų. Kryžkalnis pasirinktas dėl palankios geografinės padėties ir todėl, kad Vakarų Lietuvos, Raseinių krašto, partizanai Kęstutėnai Lietuvos partizanų sąjūdžiui vadovavo nuo 1947 metų. Kęstučio apygarda buvo itin gerai mobilizuota, apygardos vadovybė vienijo Žemaitijos ir visos Lietuvos partizanus.
Projektų apjungimui pritarė ir Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija.
Projekto autorius – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjas skulptorius Gintautas Lukošaitis. Be daugelio kitų darbų, G. Lukošaitis sukūrė paminklą LLKS Prezidiumo pirmininkui generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui (prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos) ir kaip parengiamąjį (signalinį) Kryžkalnio skulptūrinės grupės darbą – antkapinį paminklą partizanui dimisijos pulkininkui Leonui Laurinskui-Liūtui Tauragėje.
Paminklą planuojama pastatyti gyventojų paaukotomis lėšomis. Pirmuosius 3 tūkst. eurų savo asmeninių santaupų paminklui paaukojo a.a. partizano Leono Laurinsko-Liūto žmona Valerija Laurinskienė.
Paminklo Lietuvos partizanams statybą Kryžkalnyje Jūs galite paremti skirdami iki 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, o taip pat į „Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos“ įm./k. 303472436 sąskaitą LT 47 7300 0101 4220 5090 pervesdami pinigus. Pervesdami pinigus būtinai nurodyti savo adresą, žuvusio giminaičio partizano vardą ir pavardę. Daugiau informacijos apie sąjungą rasite www.kryzkalnispartizanai.lt
Organizatorių nuotraukos
