Vytauto gatvės buvę kareivinių pastatai šiuo metu apgriuvę ir apaugę žolėmis. Šaulių sąjungos nerikiuotės kuopos vado Sigito Ozgirdo teigimu, šioje teritorijoje yra kelios išskirtinės buveinės, kurių vertė ir šiandien ypatinga. Buvę štabai ir specialūs pastatai karinio konflikto atveju galėtų apsaugoti nuo „Grad“ sunkiosios artilerijos. Pašnekovo teigimu, į kovą kilti galėtų ir sukarintų organizacijų atstovai, tačiau bėda – jie neturi ginklų, galinčių apsaugoti šeimos narius ir Tėvynę.
Ginklai šauliams
Šį mėnesį Seimo narys Arvydas Anušauskas Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo patobulintą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą.Įstatymo pataisa suteiktų šauliams teisę laikyti Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) priklausantį ginklą namuose, įsigyti B ir C kategorijų ginklus ir šovinius, skirtus naudoti tik šaulio tarnybai ir savigynai, asmeninėn nuosavybėn.
– Atsižvelgiant į kintančius nacionalinės gynybos poreikius ir vertinant Lietuvos šaulių sąjungos indėlį į šalies saugumo užtikrinimą, būtina sustiprinti šią organizaciją ir paversti ją tikra valstybės saugumo dalimi, – teigia parlamentaras A.Anušauskas.
Tokiam pasiūlymui pritaria ir Tauragės šaulių sąjungos nerikiuotės kuopos vadas Sigitas Ozgirdas, kuris, modeliuodamas Ukrainos įvykių eigą Lietuvos valstybės teritorijoje, neslėpė apmaudo.
– Prieš Krymo okupaciją Ukrainoje buvo beveik sunaikintos visos sukarintos organizacijos. Jas suskaldė, provokavo, galų gale išardė. Tokių požymių buvo ir Lietuvoje. Net įstatymo projektas, kuriame buvo siekiama šaulius padaryti beginkliais, buvo slepiamas. Tik laiku įsikišus ir užprotestavus, mums pavyko išlaikyti savo poziciją, – grėsmes vardijo S. Ozgirdas.
Šaulys tikino nesuprantąs, kaip galima žmogui, norinčiam ginti Tėvynę, tai drausti. Dabar automatiniai šaulių ginklai yra saugomi kariniuose daliniuose. Jie išduodami tik su specialiais leidimais. Jei kas nors atsitiktų, užtektų vos dvidešimties minučių, kol ilgo nuotolio raketos, kaip, pavyzdžiui, Kaliningrado srityje esančios „Iskander“ raketos, pasiektų Tauragę. S. Ozgirdo nuomone, ne tik paprasti žmonės, bet ir šauliai tuo metu liktų beginkliai, negalintys apsaugoti savo šeimų.
Kur slėptis?
Antradienį Tauragėje viešėjęs Krašto apsaugos ministras (KAM) Juozas Olekas „Tauragės žinioms“ tvirtino, jog Tauragės krašte yra labai svarbus gynybinis taškas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas. Ministro teigimu, anksčiau buvo svarstoma jį naikinti, tačiau šiandien aišku, kad jis nebus niekur perkeltas.
– Rudenį jis bus pilnas, o ateityje bus apginkluotas naujausia technika, – teigė J. Olekas, tikindamas, jog kariuomenė yra pagrindinis valstybės saugumo ramstis, tačiau vis didesnę galią turėtų įgyti šauliai.
Pokalbio metu ministras sakė, jog automatinių (B kategorijos – aut.past.) ginklų šauliams laikymas namuose yra svarstytinas. Šiam klausimui esą dar reikia diskusijų.
Anot Šaulių sąjungos nerikiuotės kuopos vado Sigito Ozgirdo, sunku pasakyti, ką tektų daryti tauragiškiams, jei tokie atvejai kaip Gruzijos užpuolimas ar Rytų Ukrainos okupacija, pasikartotų Lietuvoje.
– Anksčiau buvo rekomendacijos slėptis daugiabučių namų rūsiuose. Bet tai yra netiesa, tai yra labai pavojinga, nes subombarduotas namas tiesiog gali užgriūti, – teigė S. Ozgirdas.
Ar gelbėjimosi scenarijus yra parengtas ir, ką darytų civilinės saugos specialistai, S. Ozgirdas taip pat teigė nežinantis, tačiau, šaulio nuomone, partizaninei kovai puikiai tiktų Vytauto gatvėje esantys buvusio karinio miestelio pastatai.
Slapti bunkeriai
Buvusį karinį miestelį Vytauto gatvėje gerai pažįstantis S. Ozgirdas pasakojo, jog čia yra įrengtos kelios slėptuvės, kurios dabar apleistos, bet geros būklės. Patyręs šaulys mano, jog karo metu kai kurie bunkeriai buvo įrengti su ventiliacinėmis sistemomis, atitiesti elektros laidai.
Ypač stiprios šių pastatų konstrukcijos leistų apsiginti net nuo salvinių „Grad“ kovos mašinų. Erdviose patalpose galėtų slėptis keli šimtai žmonių. Bunkeriuose sausa, temperatūra mažai kinta, dėl to sovietmečiu čia buvo laikomos daržovės, jos nesuvysdavo.
Vėliau bunkeriuose vyko įvairūs jaunimo renginiai, diskotekos, viena patalpa naudojosi Tauragės baikeriai.
Tokios slėptuvės yra gerokai saugesnės už gyvenamuosius pastatus. Tiesa, nuo atominio karo neapsaugotų. S. Ozgirdo teigimu, Antrojo pasaulinio karo metu čia buvo štabas, iš kurio buvo galima vadovauti kariniams veiksmams.
Turi planą
Tauragės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos vyriausiojo specialisto Vidmanto Paliako teigimu, visos specialiosios tarnybos krizinėms situacijoms yra pasiruošusios.
– Net jei vyktų tarptautinis incidentas, mes žinome, kaip veikti ir esame pasiruošę, – užtikrintai kalbėjo V. Paliakas.
V. Paliakas pripažino, jog sovietinių slėptuvių jau nebeliko. Tauragėje yra 35 kolektyviniai apsaugos statiniai, kuriuose žmonės galėtų glaustis ekstremalios situacijos metu. Daugiausia tai – mokyklos, vaikų darželiai ir kitos biudžetinės įstaigos. Į pagalbą prisijungtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policija, Sveikatos apsaugos ministerijos struktūros, pasienio pajėgos.
Veiksmų planą karo metu turi parengusi ir Krašto apsaugos ministerija. Norintys susipažinti su nepaprastųjų situacijų, mobilizacijos veikimo ir valdymo planais, juos gali rasti Tauragės rajono savivaldybės internetinėje svetainėje.
