Vaidotas GLOBYS
Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys
Pastarųjų dienų įvykiai Ukrainoje sukrėtė visą pasaulį. Kaip šioje situacijoje pasirodė Lietuva su savo užsienio politika?
Visi žinome, kad į Lietuvą atvyko gydytis keli sužaloti Maidano dalyviai, o šia proga pasinaudojo ir prezidentė demonstratyviai spausdama ranką vienam iš sužeistųjų bei linkėdama kuo greičiau pasveikti. Keista, bet šis žmogus labai greitai dingo iš eterio, o gal visiškai iš Lietuvos, nes pasirodė įtarimai, kad visa tai gali būti surežisuota ir gerai suorganizuota viešųjų ryšių akcija.
Kyla klausimas, ar tokia turi būti vykdoma užsienio politika, už kurią kaip ir atsakinga prezidentė?
Gerai pagalvojus darosi graudu, kaip abejingai ir visiškai pasyviai Ukrainos klausimu dirbo tiek mūsų prezidentė su užsienio reikalų ministru, tiek pati Europos Sąjunga, dėl kurios ir prasidėjo visa ši pekla, tiek atsakingi pareigūnai Amerikoje.
Anksčiau, vykstant panašiems įvykiams Ukrainoje, buvęs prezidentas Valdas Adamkus ištisai dalyvavo derybose kartu su kitų šalių atstovais ir, kaip matėme, puikiai jam sekėsi pritraukiant vis daugiau palaikymo, kad Ukrainoje nugalėtų demokratija.
Šiandienos situacijoje to visiškai nebeliko, kaip ir nebeliko mums draugiškų kaimyniškų valstybių.
Prezidentės vykdoma užsienio politika – tai tik bandymas palaikyti santykius su JAV, visiškas atsidavimas Skandinavijos bankams, šypsenos demonstravimas televizijos ekranuose, o daugiau tai tik konkurencija su Latvija, kuri jau ekonomiškai aplenkė Lietuvą, totalinis nusistatymas prieš rytų kaimynus ir nuolatinis stumdymasis su Lenkija.
Tikriausiai nė viena pasaulyje valstybė negyvena ekonomiškai ir politiškai gerai, jei nepalaiko glaudžių ir draugiškų santykių su kaimyninėmis šalimis.
Grįžkime truputį laiku atgal, kai Janukovičiui nepasirašius sutarties su Europos Sąjunga prasidėjo neramumai Maidano aikštėje. Kas išvyko palaikyti ukrainiečių? Tikriausiai visi gerai atsimename, kad tai buvo mūsų Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Manau, kad jau tuo metu taip pat turėjo pasielgti ir Europos Sąjungos pareigūnai, kurie atsakingi už užsienio politiką, tiek ir amerikiečiai.
Matėme, kaip didžiulė minia po L. Graužinienės palaikymo kalbos lietuviškai šaukė „ačiū“. O ko sulaukė Seimo pirmininkė iš prezidentūros, iš opozicinių partijų?
Buvo išsakoma tik kritika, prikaišiojama, žeminama ir bandoma įrodyti, kad tai visiškai nereikalingas vizitas. Gal kas turėtų drąsos šiandien atsiprašyti šių veikėjų, kad elgėsi ne tik negarbingai, bet ir neprotingai?
Tikriausiai jei vietoje kritikos ir nusikalbėjimo būtų parodytas palaikymas ar daromas spaudimas Europos Sąjungai įsikišti kuo rimčiau į įvykius, kurie vyko Ukrainoje, tikrai manau, kad galėjome išvengti aukų ir kraujo praliejimo. Per tris mėnesius Ukraina nukentėjo ne tik prarasdama savo žmones, bet ir patyrė stiprų ekonominį nuosmukį. Aišku, dabar pas mus vėl bus bandoma pasirodyti geručiais, siųsime paramą, rinksime lėšas, aiškinsime, kokie mes geri ir kaip palaikome ukrainiečius. Analizuojant situaciją susidaro vaizdas, kad kažkam reikia įrodyti – demokratija pasiekiama tik per kraują.
Matome, kad šiandienos įvykiai Ukrainoje sprendžiasi gerąja kryptimi, prezidentas Janukovičius kaip ir pašalintas, paskelbti pirmalaikiai rinkimai, specialiosios pajėgos atsitraukė, Ukrainos žmonės, kurie siekė gyventi demokratiškoje šalyje, laimėjo. Tik, deja, visa tai pasiekta ne pačiu geriausiu keliu. O kaltę dėl žuvusiųjų turėtų prisiimti tiek snaudusi mūsų užsienio politikos kuratorė, tiek Europos Sąjungos atsakingi asmenys, tiek amerikiečių pareigūnai, kuruojantys užsienio politiką.
Taigi 2013 metų pabaigoje, 2014 metų pradžioje užsienio politikos klausimu Lietuva užsidėjo didžiulį minusą!
Redakcijos pastaba. Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos
