Daiva SITNIKIENĖ
Europos Sąjungos finansuojamo projekto dėka gražėja Jūros upės krantinė ir Vasaros estrada, ne už kalnų ir darbų pabaigtuvės. Tačiau tauragiškiai šiurpsta pastebėję, kaip tvirtinamos beveik prieš keturiasdešimtį metų tautodailininkų iš ąžuolų liaudies pasakų motyvais išdrožtos, tiesa, jau nebe išvaizdžiai atrodančios, irstančios, tačiau vyresniems tauragiškiams nostalgiškus prisiminimus keliančios medžio skulptūros. Daugeliui tauragiškių šios skulptūros – neatsiejama krantinės ir Vasaros estrados dalis, todėl nesistebime, kad į redakciją kreipęsi tauragiškiai tokį jų įtvirtinimą betone vadina pasityčiojimu iš meno dirbinių. Žurnalistų skambučių ir nuotraukų sulaukę už projekto vykdymą atsakingi asmenys trečiadienį dar negalėjo pasakyti, ar toks skulptūrų įtvirtinimas – galutinis jų renovacijos variantas. Skulptūrų įtvirtinimo darbus apžiūrėję tautodailininkai Zenonas Radvila ir Zofija Košienė, nepaisant nekokios įtvirtinimų išvaizdos, vis tiek džiaugiasi pastangomis išsaugoti meno kūrinius.
„Bus baisu“
Į redakciją užsukęs Gintautas Paškauskas neslėpė pykčio, kad taip renovuojant niokojami meno dirbiniai.
– Kelias skulptūras jau apkalė, jei taip visas suniokos, bus baisu. Taip, kaip ten padaryta, tikrai neturėtų būti, – penktadienį apie Vasaros estradoje tvirtinamus senus medžio drožinius kalbėjo vyras.
– Atrodo klaikiai. Pasityčiojimas iš meno dirbinių, – savo nuomonę rėžė į redakciją paskambinęs kitas tauragiškis.
Trečiadienį apie skulptūrų įtvirtinimus paklaustas konkursą Jūros krantinės ir Vasaros estrados rekonstrukcijos darbams atlikti laimėjusios UAB „Kvėdarsta“ statybų vadovas Mindaugas Toliušis „Tauragės žinioms“ sakė dar nematęs, kaip jos šiuo metu atrodo, todėl negali pasakyti, ar šių meno dirbinių atnaujinimo darbai baigti. Darbus šioje vietoje atlieka subrangovai – UAB „Apastata“.
Ar metalo konstrukcijos bus matyti, o gal bus paslėptos po apdaila, M. Toliušis sakė nežinąs:
– Tikslinsime darbų eigoje.
Mokame tik pasigirti
Šios bebaigiančios trūnyti skulptūros minimos turistams ir miesto svečiams skirtame internetiniame Tauragės savivaldybės apraše apie Tauragės kraštą, taip pat Tauragės viešosios bibliotekos darbuotojų Birutės Lukoševičienės, Inos Steponaitytės ir Izitos Čepulienės parengtuose 1997 metų kraštotyros skaitiniuose. Tačiau, atrodo, tik pasigirti ir tesugebame. Smagu nors tiek, kad bibliotekininkių įdėtas darbas primena, ką dar turime vertingo. Vargu, ar be rašytinės pagalbos šiandien atsimintume šių kadaise Tauragę šalyje garsinusių skulptūrų pavadinimus, jų autorių pavardes.
„Naują ir gražų puslapį į Vymerio kalno istorijos knygą įrašė Tauragės krašto tautodailininkai. Jų dėka Jūros krantinė, kalnas ir jo papėdė pasipuošė ąžuolo skulptūromis. 1976 metais atidarytas ansamblis „Pergalė. Darbas. Taika“ buvo trečias toks stambus tautodailės meistrų kūrinys Lietuvoje po Ablingos kaimo ir M. K. Čiurlionio „Kelio“ ties Druskininkais. Tauragės ansamblis iš kitų skyrėsi tuo, kad jį kūrė tik tauragiškiai meistrai, jame panaudota polichromijos technika (skulptūrų dažymas).
Keturiasdešimt vieną dieną skambėjo kirvių ir kaltų aidas, kurį kėlė 13 meistrų: Antanas Kazlauskas, Jonas ir Romansas Meižiai, Jonas Jocys, Antanas Bagdonas, Juozas Galbuogis, Pranas Kundrotas, Romualdas Paulinas, Andrius Martinaitis, Vaclovas Simonavičius, Danielius Dužinskas, Petras Šaulys, Antanas Knatauskas. Nagingų drožėjų rankose 13 ąžuolų pasipuošė vingriomis linijomis, įgavo naujas formas. Stogastulpių ansamblis sukurtas remiantis lietuvių liaudies meno tradicijomis, nors, atiduodant duoklę sovietinės ideologijos laikmečiui, ir pavadintas „Pergalė. Darbas. Taika“, o kelios skulptūros skirtos tarybinei armijai „išvaduotojai“.
Prie įėjimo į Vasaros estradą stovi ąžuolas, simbolizuojantis darbininką, žemdirbį, dainininką, šokėją, muzikantą. Šiuos personažus išskobė R. Paulinas, Br. Rudys, Pr. Šaulys, A. Karbauskas. Estrados fone – šeši stogastulpiai, pagražinti tradiciniais lietuvių liaudies ornamentais. Jų autoriai – A. Kazlauskas, D. Dužinskas, V. Simonavičius. Ąžuolų viršūnes saulutėmis ir vėtrungėmis apvainikavo kalviai J. Galbuogis ir Z. Radvila. Skulptūras nudažė dailininkai Aleksandras Fadinas, Edita Peteraitytė, Elena Rederienė.
1979 metais medžio drožėjai vėl susirinko į būrį, kad savo darbais papuoštų kalno papėdėje esantį Jūros slėnį. Netrukus čia išsirikiavo ąžuolo skulptūros pasakų motyvais: J. Jančiausko „Gaidelis ir vištytė“, V. Naurecko „Kalvis“, ploninantis vilkui liežuvį, R. Navicko „Eglė žalčių karalienė“, A. Kundroto „Našlaitė“ su paparčio žiedu. Stovi senasis D. Dužinsko „Kerdžius“, tyčiojasi R. Meižio ir A. Kazlausko „Raganos“, taikiai rymo „Velnias“. Ant Jūros kranto lydeką traukia J. Meižio „Žvejas“. S. Dapkus, B. Balsys, J. Jocys išskaptavo nedidelius stogastulpius, o Vasaros estrados svečius pasitinka susimąstęs A. Martinaičio „Kanklininkas“.
Jau praėjo daugiau kaip du dešimtmečiai nuo ąžuolo skulptūrų pastatymo dienos. Jos šiek tiek paseno, sunyko. Kai kurios buvo perkeltos į kitas vietas, kai kurias užgožė pakrantės medžiai, tačiau jos tapo neatsiejama Jūros krantinės dalimi. Tauragiškiai tikisi, kad skulptūros dar ilgai čia stovės ir teiks jiems džiaugsmą…“ (Tauragės viešoji biblioteka. Kraštotyros skaitiniai. Vymerio kalnas. 1997 m.).
Skulptūrų ateitis vis tiek miglota
– Viskas daroma pagal projektą. Skulptūros įtrauktos į paveldo objektų sąrašą, todėl kartu su projekto objektu nėra rekonstruojamos, – „Tauragės žinioms“ trečiadienio rytą sakė Tauragės rajono savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Majus.
Jo manymu, iš šių skulptūrų meno nelabai daug likę, nerekonstruotos jos atlaikys ne ilgiau nei metus. Gavęs „Tauragės žinių“ nuotraukas su vaizdu, kaip dabar atrodo darbininkų sutvirtintos skulptūros, specialistas patikino, kad taip nepaliks: esą bus pagaminta apdaila, galbūt iš medžio.
Savivaldybės Kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas žurnalistams yra sakęs, kad krantinę papuošusios liaudies meistrų skulptūros nebeturi saugomo kultūros paveldo objekto statuso.
Tai, kas sukurta, reikia saugoti
Vienas šio skulptūrų ansamblio autorių, koplytstulpių metalinių saulučių meistras, kalvis, Tautodailininkų sąjungos Tauragės skyriaus pirmininkas Zenonas Radvila sako, kad jam labai skauda širdį, matant, kaip šiandien atrodo skulptūros – tai, kas sukurta, reikia saugoti.
Po „Tauragės žinių“ žurnalistės skambučio Z. Radvila kartu su tautodailininke Zofija Košiene nuskubėjo apžiūrėti skulptūrų.
– Gal ir nelabai estetiškai metalo įtvarai atrodo, tačiau atidžiai apžiūrėjome, medis sutrūnijęs, kitaip padaryti gal ir neįmanoma, todėl reikia tik pasidžiaugti už pastangas išsaugoti skulptūras, – įvertino tautodailininkai.
