Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras skelbia naujus su Taurage susijusius Lietuvos ypatingajame archyve saugomus istorinius KGB veiklos dokumentus. Šįkart paviešinti Lietuvos TSR ministrų tarybos pavedimu 1977 metų kovą atliktos KGB konspiracinių butų Tauragės mieste patikros rezultatai. Iš jų matyti, kad aštuntajame dešimtmetyje Tauragės mieste KGB turėjo penkis konspiracinius butus, kiuriuose susitikdavo su keliomis dešimtimis specialiųjų agentų.
KGB „galvos“ barė vietos operatyvininkus
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išviešintoje pažymoje skelbiama, kad 1977-ųjų pavasarį KGB valdžia Vilniuje sulaukė signalo, jog vienas konspiracinis slaptiems susitikimams skirtas butas buvo aplinkinių gyventojų atskleistas. Tikrinimo metu, pasak pažymos, buvo nustatyta daugybė trūkumų – esą Tauragėje konspiraciniai KGB butai per prastai saugomi nuo pašalinių akių.
Pažymoje rašoma: „Kaip matyti iš operatyvinių darbuotojų Kerpausko ir Orlovo, dirbančių šiuose butuose, žodžių, jie nuolat domisi šių butų aplinkiniais gyventojais ir konspiracijos klausimais. Kai kurie operatyvinių darbuotojų slaptumo būdai, dirbant šiuose butuose, paseno ir nebetinkami konspiracijai“.
Konspiracinius butus Tauragėje tikrinę pareigūnai Tauragėje veikusiam KGB padaliniui pažymoje primena KGB įsakymą, kuris teigė, kad konspiracinių butų legenda turi būti sukurta taip, kad ja būtų galima pasinaudoti ne tik ekstra atveju. Legenda turinti būti tokia, jog niekam nekiltų įtarimų, kad Tauragės mieste apskritai yra konspiracinių KGB butų.
Veikė 5 konspiraciniai butai
Pažymoje teigiama, kad Tauragės mieste 1977 m. veikė penki konspiraciniai KGB butai, juose nuolat susitikinėta su 34 slaptaisiais agentais. Pasak dokumento, Tauragėje 1977 metais KGB iš viso turėjo 83 slaptuosius agentus.
Kaip matyti iš pažymos, konspiraciniuose butuose gyveno eiliniai Tauragės žmonės, užverbuoti KGB, jie privalėjo saugoti paslaptį, kad jų butuose vyksta slapti susitikimai. Šių žmonių pavardės pažymoje neskelbiamos, minimi tik slapyvardžiai – „Vytautas“, „Mainelis“, „Jūra“, „Sakalas“.
Tyrimo, 1977 m. kovo 22–23 dienomis atlikto Tauragėje, išvados, buvo išsamiai aptartos su vietos KGB pareigūnais. Jie įpareigoti dirbti atidžiau.
Pažymą pasirašė KGB papulkininkis S. Matuzonis.
Kostas Kubilinskas – „Varnas“
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nuolat atnaujina ir duomenis apie slaptuosius įvairiuose šalies miestuose tarybiniais metais gyvenusius ir dirbusius KGB agentus. Centras prašo žinių apie išviešintus slaptuosius KGB agentus nevertinti vienareikšmiškai, esą ne vienas KGB agentas bendradarbiauti su slaptosiomis saugumo tarnybomis tuomet galėjo būti priverstas, kai kurie nepaklusę sistemai patyrė ir kalėjimo ar tremties skonį ar net tos pačios sistemos buvo nubausti mirties bausme.
Tarp slaptųjų išviešintų KGB agentų galima pamatyti ir garsiojo tarybinių laikų vaikų poeto Kosto Kubilinsko pavardę, su slaptosiomis tuometinėmis tarnybomis bendradarbiavusiu „Varno“ slapyvardžiu. Išslaptintuose dokumentuose teigiama, kad K. Kubilinską saugumas užverbavo 1946 m. ir pasiuntė mokytojauti į Varėnos apskrities Lynežerio pradžios mokyklą. Naujuoju mokytoju susidomėjo partizanai, paprašė leisti spausdinti jo eilėraščius partizanų spaudoje. Iš pradžių K. Kubilinskas atsikalbinėjo, tačiau paprašė susitikti su garsiuoju partizanu A. Ramanausku-Vanagu. Šis pakvietė K. Kubilinską į partizanų apdovanojimo šventę, siūlė jam palikti mokytojo darbą ir ateiti į štabą leisti pogrindžio spaudą. Poetas sutiko tapti štabo ryšininku ir tuo pačiu metu parašė laišką Komunistų partijos pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui. 1947 m. „Varnas“ išsiderėjo, kad mainais už sėkmingą bendradarbiavimą su saugumu jam bus leista grįžti į universitetą, dirbti rašytoju, gaus materialią paramą. Dokumentuose teigiama, kad agentas „Varnas“ išsiaiškino, kur yra partizanų štabo bunkeriai Kalesninkų miške ir 1949 m. kovo 7 dieną nušovė bunkeryje miegantį Dainavos apygardos partizanų vadą Benediktą Labenską-Kariūną. Kaip skelbia KGB dokumentai, agentas „Varnas“ susijęs su 15 partizanų žūtimi. Skelbiama, kad K. Kublinskas mirė 1962 metais poilsio namuose Malejevkoje (netoli Maskvos).
Tarp agentų – trys tauragiškių pavardės
Slaptųjų agentų sąrašai nuolat atnaujinami. Kol kas juos galima aptikti tris Tauragėje gyvenusių ir dirbusių slaptųjų KGB agentų pavardes:
Valteris Tamašauskas, Stasio, gimęs 1923 m. Slapyvardis „Grinius“. Byloje „Grinius“ įvardijamas kaip patikrintas ir patikimas agentas. Jis buvo pasiųstas šnipinėti kunigo Skinderio. Suteikė vertingos informacijos, pagal kurią likviduota antisovietinė organizacija „Fikus“ ir jos ryšininkai. Vėliau kompromitacijos tikslais agentas pasitraukė į pogrindį ir vykdė čekistų užduotis.
Jonas Orlingis, Jono, gimęs 1899 m. Slapyvardis „Oriol“. Byloje įvardijama, kad agentas „Oriol“ veikė visoje Tauragės apskrityje, teikė saugumui duomenis apie vakarų Lietuvos srities partizanų vado Aleksandro Milaševičiaus-Ruonio veiklą, tai nulėmė Ruonio žūtį. Teigiama, kad Ruonis agentu pasitikėjo, iš jo „Oriol“ sužinojo apie iš Anglijos permestus desantininkus, apie 1949 m. vasarį įvykusį partizanų suvažiavimą ir jame priimtus organizacinius nutarimus. 1949 m. spalio 17 d. agentas „Oriol“ buvo partizanų suimtas, jam įvykdytas partizanų karo lauko teismo nuosprendis – mirties bausmė sušaudant.
Marija Šerytė, Miko, gimusi 1925 m. Slapyvardis „Putinas“. Byloje teigiama, kad agentė „Putinas“ turėjo išaiškinti partizanų Rambyno būrio dislokacijos vietą ir kovotojus. Pranešė apie partizano Stasio Sadausko-Bijūno veiklą. Turėjo suartėti su Bijūnu ir padėti saugumui sunaikinti jo būrį. Saugumui leidus, tapo Bijūno ryšininke.
