Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Remontuodami iš savivaldybės įsigytą pastatą Dariaus ir Girėno gatvėje, kur ilgus metus veikė apsaugos policijos padalinys, tauragiškiai verslininkai Laktionkinai sako maloniai nustebę, kai užkištus už stogo sijų rado puikiai išlikusius senus Tauragės žydų liaudies banko dokumentus. Istorija liudija, kad ikikarinės Lietuvos metais Tauragėje gyvavusi žydų bendruomenė buvo itin stipri. O Tauragės paveldo tarnyba sako, kad buvusiame žydų banke rasti finansiniai 1927 metų dokumentai istoriškai labai svarbūs. Tarsi gyvas prisiminimas jie verčia dar kartą atskleisti primirštas krašto dienas. Rastieji dokumentai kaip verslininkų dovana nuguls Tauragės krašto muziejaus fonduose.
Rado paslėptus po stogo sija
– 1927 metais spausdintus ir ranka rašytus dokumentus darbininkai rado po stogo sija. Jie puikiausiai išsilaikę. Popierius nesuplyšęs, dokumentai antspauduoti, aiškiai matyti pieštuku suraitytas parašas, viską kuo puikiaisiai būtų įmanoma perskaityti, tik surašyti šie dokumentai nelietuviškai, – „Tauragės žinioms“ pasakojo verslininkas Remigijus Laktionkinas, kurio šeima pernai įsigijo seną pastatą Dariaus ir Girėno gatvėje.
Verslininkas mano, kad dokumentus iš Tauragės traukdamiesi žydai galėjo paslėpti. R. Laktionkinas svarsto – galbūt pastato palėpėje tokių ar kitokių dokumentų galima būtų rasti ir daugiau, tačiau specialiai ko nors ieškoti jis neketina.
– Specialiai neieškojome ir ieškoti neketiname, kitaip reikėtų ardyti pastogę, o to daryti nesinori, nes sijos puikiai išsilaikiusios, – sakė R. Laktionkinas.
Verslininkas juokauja, galbūt sename pastate, kuriame maždaug prieš 80 metų veikė žydų bankas, galėjo likti ir tuometinių pinigų. Kas ten žino. Beje, namas Dariaus ir Girėno gatvėje neturi rūsio, į gruntą tik sukalti pastoliai, nes, verslininko žiniomis, toje vietoje, prieš pastato statybas buvo pelkė.
– Kiek domėjomės, visa dabartinė Tauragės miesto centro teritorija buvo pelkė, ten, kur dabar „Ąžuoliuko“ vaikų darželis, – taip pat, – sakė verslininkas.
Laktionkinams būtų įdomu sužinoti, kas rašoma jų rastuose dokumentuose. Juos jie dovanos Tauragės krašto muziejui.
Surašyti jidiš kalba
Apie buvusio Tauragės žydų banko pastate rastus dokumentus pranešėme Lietuvos žydų bendruomenei. Jos atstovai tikino žinantys, kad Tauragėje tarpukario metais žydų bendruomenė buvo stipri, ir stebėjosi, kad Tauragėje vis dar gyvena žydų. Tauragėje žydų bendruomenės nebėra, jos veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje.
Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius Simon Gurevičius „Tauragės žinioms“ patvirtino, kad Tauragėje rasti dokumentai surašyti jidiš kalba. Šiandien Lietuvoje gyvena apie 5000 žydų ir tik keli šimtai jų moka jidiš. Kai kurie tik kalba šia kalba, deja, skaityti jidiš rašto nebemoka.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuva buvo vienas žymiausių žydų kultūros ir verslo centrų Europoje. Teigiama, kad tarpukario metais šalyje gyveno apie ketvirtį milijono šios tautybės žmonių. Daugumai jų jidiš kalba buvo gimtoji.
Banko finansiniai dokumentai
Kaip „Tauragės žinias“, apžiūrėję Tauragėje rastus dokumentus, informavo, Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius S. Gurevičius ir jo kolega jidiš kalbos specialistas, profesorius Dovid Katz, tai Tauragėje ir Skaudvilėje tarpukario metais veikusio Žydų liaudies banko vidaus finansiniai dokumentai, datuojami 1927 metų liepos 20 diena.
Pirminiais duomenimis, iš jų matyti, kad dokumento surašymo pagrindu Skaudvilės banko turtas perduodamas Tauragės žydų bankui. Dokumentų kalbą galima laikyti tikslia tuometine jidiš kanceliarine kalba. Esą trečiajame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje jidiš kalba dažnai buvo vartojama kaip oficiali verslo, kurio atstovai buvo žydai, dokumentų tvarkymo kalba. Tačiau tokie sandoriai, koks užfiksuotas Tauragėje rastame dokumente, tuomet buvo labai reti.
Save laiko šimtaprocentine žyde
„Tauragės žinios“ susisiekė ir su Tauragėje gyvenančia medike Simona Sturoniene. Ji save laiko šimtaprocentine žyde. Ir, beje, vienintele tokia visoje Tauragės apskrityje.
Medikė labai susidomėjo rastaisiais dokumentais ir pažadėjo jų kopijas išsiųsti Izraelyje gyvenantiems bičiuliams, kurie puikiai moka jidiš kalbą.
– Aš pati šių dokumentų neperskaitysiu, nes skaityti jidiš nemoku. Manau, kad tai padarys Izraelyje gyvenantys bičiuliai, – „Tauragės žinioms“ sakė medikė.
Paklausta, kurie gi žmonės vis dėlto laikomi tikraisiais žydais, S. Sturonienė patikino, kad tikrųjų žydų ir tėvas, ir motina turi būti žydai.
– Mano giminėje daugybė kartų buvo žydai. Linija nutrūko ties manimi, nes mano vyras – lietuvis. Laikau, kad mano dukros yra pusiau žydės, pusiau lietuvės. Tačiau jei jos gyventų Izraelyje, būtų laikomos žydėmis, nes šioje šalyje žydais laikomi tie žmonės, kurių motinos tikros žydės, – sakė S. Sturonienė.
Buvo vienas stipriausių bankų Tauragės krašte
Tauragės paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas sako, kad jo surinktais istoriniais duomenimis 1927 metais Tauragės žydų liaudies bankas turėjo 234 narius, o 1929-aisiais – jau 322.
– Tai buvo privatus bankas, kuriam yra vadovavęs mokslų daktaras Vareta, šis žmogus savo akcijomis labai prisidėjo prie Tauragės miesto ekonomikos augimo. Vėliau banko vadovavimą perėmė Haimas Marijampolskis, kuris yra direktoriavęs ir Tauragės progimnazijai. Žydų bankas Tauragėje skolino pinigus, aptarnavo klientus ir teikė paslaugas visiems, ne tik žydams. Kad verslininkų Laktionkinų dabar valdomame pastate prieš karą buvo žydų bankas, niekada abejonių nekilo, – kalbėjo E. Mažrimas.
Paveldosaugininko žiniomis, Žydų liaudies bankas 1927 metais Tauragėje veikė Vytauto gatvės 20-ajame name, 1939 m. – Dariaus ir Girėno alėjos 34 pastate.
Lankėsi Abramovičiaus palikuonis
Apžiūrėjęs rastuosius dokumentus, E. Mažrimas patvirtino, kad vienas jų – rašytasis ranka ypač svarbus, su vandens ženklais.
– Be jokios abejonės, žydų bendruomenė, Tauragėje ir Skaudvilėje gyvavusi iki sovietinės santvarkos, buvo labai stipri ir šviesi. Žydai buvo ne tik verslo, bet ir kultūros, mokslo žmonės. Prisiminimas apie juos gyvas iki šiol, Tauragėje gyvenusių žydų giminės ir dabar retkarčiais atvyksta į Tauragę, domisi, kur gyveno jų seneliai, ieško savo šaknų, – patikino paveldosaugininkas.
Prieš pat 2012 metų žiemos šventes į Tauragę buvo atvykęs garsiojo milijardieriaus Romano Abramovičiaus pusbrolis Salamonas Abramovičius. Jis kreipėsi į Tauragės paveldo tarnybą su prašymu padėti jam surasti vietą, kur prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno jo seneliai.
– Šis žmogus turi medicinos kliniką Londone, gimė, žinoma, jau ne Lietuvoje, tačiau labai nustebau, kad moka lietuviškai. Paklausiau jo, ar bendrauja su Romanu Abramovičiumi, sakė, kad bendrauja ir gana artimai, – apie vieno Abramovičių viešnagę Tauragėje kalbėjo E. Mažrimas.
Abramovičių šeimai prieškariu Tauragėje priklausė viešbutis.
Žydai „laikė“ Tauragės ekonomiką
Tauragės krašte žydai pradėjo kurtis XVIII a. viduryje. Savo išleistoje istoriografijoje apie Tauragės kraštą paveldosaugininkas E. Mažrimas rašo, kad istorinių šaltinių dokumentai teigia, jog 1587 metais žydai jau gyveno Tauragės dvare, kur nuomojo karališkąją muitinę.
XX-ajame amžiuje, ypač tarpukario metais, Tauragės žydai aktyviai dalyvavo miesto valdyme. 1921 metais į Tauragės miesto tarybą buvo išrinkta 10 narių, kurių keturi buvo žydai, o 1924-aisiais miesto Taryboje jau dirbo septyni žydai. Žydai buvo renkami ir į Tauragės burmistro pavaduotojo postą. Rinkėjų pasitikėjimas šios tautybės žmonėmis įrodė jų bendruomenės brandumą ir sugebėjimą ne tik stiprėti ekonomiškai, bet ir aktyviai integruotis į Tauragės gyvenimą. Tauragės miesto žydai tarpukario metais į krašto biudžetą sumokėdavo daugiausiai mokesčių – apie 90 procentų. Nieko nuostabaus – žydai Tauragėje steigė mokyklas, vieną po kitos kūrė verslo įmones – jiems priklausė plytinė, muilo fabrikas, vilnos apdirbimo įmonės, spaustuvė (beje, E. Mažrimo teigimu, Laktionkinų rastieji dokumentai buvo spausdinti būtent žydų spaustuvėje, ir sovietiniais metais veikusioje Spaustuvės gatvėje), lentpjūvės, malūnai, kepyklos, siuvyklos, fotografijos salonai, kirpyklos, skalbykla, bakalėjos, mėsos parduotuvės, restoranai ir smuklės, tekstilės parduotuvės, net kino teatras, juvelyrikos salonas, knygynai, bankas. Tauragės žydai buvo laikomi vieni stipriausių prekiautojų krašte – pardavinėjo visas įmanomas buities priemones – nuo kuro iki aprangos ir kosmetikos.
Tačiau sulig Antrojo pasaulinio karo pradžia žydų gyvavimas Tauragėje baigėsi. Ne viena šeima kartu su lietuviais buvo ištremti į Sibiro platybes. Kitus vokiečių okupacinė valdžia sušaudė čia pat gimtajame krašte, prieš tai pareikalavusi atiduoti naciams brangenybes. Remiantis istoriniais dokumentais vien 1941 m. Antšunijos kaime fašistai sušaudė apie 3000 Tauragės krašto žydų – vyrų, moterų ir vaikų, tais pačiais metais Visbutų kaime buvo nužudyta 900 šios tautybės vyrų, kiti buvo išvežti į Vokietiją darbams. Tiesa, šiais skaičiais operuojama iki šiol. Jų tikslumas nėra autentiškas.
1939 metais vien Tauragės mieste gyveno apie 4000 žydų. Po karo Tauragėje jų tebuvo likę 30. Dauguma jų pasitraukė į Izraelį.
Pakvies į fotografijų parodą „Tauragės žydai“
Tauragės paveldo tarnyba šiuo metu ruošia eksponuoti istorinių fotografijų parodą „Tauragės žydai“. Tauragiškiai ją netrukus apžiūrėti galės Tauragės kultūros rūmuose.
– Gilinantis į žydų istoriją ir dabartį, mums kyla daugybė prieštaravimų: visai čia pat sunkūs genocido laikų prisiminimai, kaltės ir gėdos jausmas, pasišventėlių, gelbėjusių žydus, pasiaukojimas ir kilnumas. Suvokdami, kas XX-ajame amžiuje atsitiko su žydais, suprantame, kad neįmanoma per dieną ar metus pakeisti istoriškai susiformavusio žmonių mąstymo. Praktiškasis šių tikslų įgyvendinimas reikalauja iš abiejų pusių daug kantrybės, savikritikos ir tolerancijos. Ši kukli paroda – mažas žingsnelis ta kryptimi, tikimės atidaus jos lankytojų žvilgsnio ir atviros širdies. Parodos lankytojai turės progą per istorines fotografijas susipažinti su Tauragėje gyvavusia gausia žydų bendruomene, čia kadaise gyvenusiais Tauragės miestiečiais, – sako E. Mažrimas.
