Karina SĖRIKOVA
Akivaizdu – Lomių kaimas garsėja savo susitelkimu ir iniciatyva. Prieš maždaug trejus metus ten įkurtas Lomių krašto istorijos ir etnografijos muziejus, šiuo metu Lomių bendruomenė ėmėsi dar įspūdingesnio projekto – savo jėgomis ir lėšomis lomiškiai tvarko kaimo šarvojimo salę. Ir sako – rimtiems darbams nebūtinai reikia Europos Sąjungos ar savivaldybės paramos, kartais užtenka to, ką turi, svarbu, kad noras ir pagarba vieni kitiems būtų.
Gražūs darbai Kalėdų belaukiant
Pastatas, kuriame įkurta Lomių šarvojimo salė, statytas dar anos Lietuvos nepriklausomybės laikais, apie 1930-uosius. Ten veikė pirmieji Lomių parapijos namai, gyveno klebonas. Sovietų laikais pastatas nacionalizuotas – įsikūrė kolūkis, o atkūrus Nepriklausomybę jame gyveno kelios šeimos. Vėliau pastatas grąžintas bažnyčiai.
– Užsibrėžėme tikslą įsirengti šarvojimo salę savo pačių pastangomis, be jokių Europos Sąjungos pinigų, ir, panašu, mums tai sekasi puikiai, net sunku patikėti žmonių gerumu, – entuziastingai pasakojo šio projekto iniciatorė Lomių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, kraštotyrininkė, šio kaimo istorijos ir etnografijos muziejaus įkūrėja bei vadovė Elena Bazinienė.
Pasak idėjos autorės, šarvojimo salė rengiama nuo lapkričio 6-osios, visus remontus tikimasi baigti iki gražiausios metų šventės – Kalėdų.
Pašnekovės tikinimu, būtų labai gražu visus, prisidėjusius prie kilnaus darbo, pagerbti bendruomenės eglutės įžiebimo šventės metu.
Dirba savanoriai
– Kilus minčiai suremontuoti šarvojimo salę, pradėjome rinkti pinigėlius. Pasiskirstėme kasininkus, kurie ėjo pas žmones ir prašė aukoti. Labiausiai įkvėpė tai, kad niekas neatsisakė padėti, kad kaimas susitelkęs. Kai kurie vyresni žmonės negalėjo paaukoti tą dieną, kurią buvom užsukę, tačiau kvietė ateiti po pensijos ir savo pažadus ištesėjo, – pasakojo E. Bazinienė.
Kasdien salę remontuoja daugybė savanorių, jie taip pat rūpinasi aplinka, gamina valgį darbininkams. Tą dieną, kai apsilankėme, pastate ir aplink jį darbavosi devyni žmonės: vieni remontavo patalpas, kiti šlavė aplinką, buvusi Lomių bibliotekos darbuotoja Elena Liutvinienė virė darbininkams maistą – lomiškiai net sąrašą savaitei į priekį turi sudarę, kas plušantiems vyrams gamins valgį.
– Žinoma, visi čia dirbantys yra vyresnio amžiaus žmonės, jie turi daugiau laiko, be to, pusiau juokais, pusiau rimtai vienas statybininkų net pasakė „Man malonu šį darbą dirbti, juk ir pats čia atgulsiu“, – teigė pašnekovė.
Auksiniai žmonės
E. Bazinienės teigimu, kaimo žmonės šarvojimo salės remontui aukojo įvairiai. Kas davė 10, kas 100 litų. Kraštietis Valdas Mikalauskas, šiuo metu gyvenantis Liuksemburge, kur dirba Žmogaus teisių bendrijos teisme, šiam kilniam tikslui paaukojo net tris tūkstančius eurų. Lomių bendruomenė šiam dosniam žmogui labai dėkinga.
E. Bazinienė savo nuoširdžią padėką išreiškė seniūnaičiui Algimantui Ramanauskui, bendruomenės nariui Juozui Šveikauskui, meistrui Juozui Užkurui, kasdien dirbančiam Aloyzui Kazlauskui, daug prisidedančiam Stasiui Žitkevičiui, Giedriui Valuntai ir kitiems darbininkams bei visoms moterims, besirūpinančioms vyrų skrandžiais.
– Visi šie žmonės auksiniai. Jie dirba niekieno neverčiami, tik iš idėjos. Darbą pradeda 9 valandą, o baigia tamsoje, dažnai apie 18 valandą. Nepaisant to, iš jų veidų nedingsta šypsenos, – pasakojo E. Bazinienė.
