Ingrida ir Saulius Šetkai liepos pradžioje įsikūrė Centro turgaus 22-ajame kioske. Jau daugiau nei 25-erius metus Vitkaičių kaime gyvenantys ir daržoves auginantys Šetkai nusprendė išbandyti prekybą turgelyje. Karantinui pabloginus situaciją rinkoje daržovių ūkio savininkams teko rinktis – arba plėstis, arba mažinti ūkį.
Pradžia – šiltnamiuose
Ingrida ir Saulius verstis daržininkyste pradėjo daržoves augindami šiltnamiuose.
– Pradėjome nuo 16 arų, – pasakojo Saulius.
O šiltnamiais jis susidomėjęs netikėtai – draugui paprašius pagalbos statyti šiltnamį Saulius pasiteiravo, iš ko gi draugo tėvai pragyvena, jei nė vienas neturi darbo. Tada draugas ir papasakojo, kad jo tėvai uždirba iš šiltnamiuose užauginamų ir parduodamų daigų bei daržovių.
Šetkai tada ir nusprendė patys susikurti darbo vietas.
Veždavo dideliais kiekiais
– Mes buvome tie, kurie turėjo didelį ūkį, ir nuo 2001 metų veždavome ir parduodavome daržoves įmonėms dideliais kiekiais į Klaipėdą. Iki pat karantino taip ir prekiavome, – aiškino Saulius.
Pasak Šetkų, karantinas labai pakeitė rinką. Ūkininkai anksčiau bendradarbiavo su urmo bazėmis, kurios aptarnaudavo darželius, mokyklas, valgyklas.
– Urmo bazė, su kuria bendradarbiavome, pradėjo daržoves įsivežti iš Lenkijos. Mes turgui pasidarėm per dideli, o į prekybos centrus tiekti daržoves esame per maži, – teigė Saulius.
Į didįjį Tauragės turgų prekiauti šeštadieniais Šetkai vyksta jau trečius metus iš eilės.
– O į turgelį persikėlėme, nes nėra nišos vidutiniam ūkiui. Turi būti arba labai smulkus, arba labai didelis ūkis. Mes pasijutome nereikalingi. Turgui mūsų išauginamų daržovių yra per daug, o bazėms – per mažai, – teigė Saulius, pridūręs, kad dar viena priežastimi persikelti ir pardavinėti turgelyje tapo ir smarkiai kilusios kainos. – Brango trąšos, kuras, detalės, darbo jėga.
Prieš atidarydami kioską Centro turguje daržovių ūkio savininkai rudeniop prekiaudavo ir savo sandėlyje.
Saulius pasakojo, kad žmonės su maišeliais ateidavo ir į laukus, jam su kombainu kasant bulves, ir prašydavo kelių kilogramų.
Mažino sodinamus laukus
Bulvių šiemet sodinta panašiai, kaip ir anksčiau, – 7 ha. O va kopūstų šiemet Šetkai turi palyginti labai mažai – anksčiau kopūstų laukai užimdavo 7 ha, o šiemet plotą sumažino iki 70 arų.
– Dauguma ūkių pastaraisiais metais atsisakė sodinti vėlyvąsias bulves, sodino tik ankstyvąsias. Mes šiemet sodinome 1,5 ha ankstyvųjų, o likusios – vėlyvosios. Turime bulvių kiekvieno skoniui – auginame 5 rūšis, – vardijo Saulius.
Šiemet ūkininkai sodino ir tris veisles svogūnų.
– Viena užderėjo ypač gerai, greitai baigsime nurauti, – teigė Ingrida.
Daržoves laisto
Daugumai ūkininkų šiemet skundžiantis sausros padariniais Šetkams šią sudėtingą padėtį iš dalies padėjo ištaisyti laukuose įrengtos laistymo sistemos.
– Visų laukų nesame pajėgūs palaistyti. Bulves, kopūstus, dalį morkų, dalį svogūnų ir lauke auginamus agurkus laistome, – vardijo I. Šetkuvienė. – Laukuose turime laistymo sistemą, tad praktiškai nepajutome derliaus sumažėjimo palyginus su praėjusiais metais. O kokia situacija kituose apsodintuose laukuose, dar nežinome.
Galutinį užaugusių daržovių kiekį ūkininkai pamatys tik rudenį, kai bus nuimtas visas derlius.
– Labai skųstis negalime. Kiti mūsų laukai irgi neatrodo prastai, panašu, kad šiemet bus mažesnis tik burokėlių derlius – tai būdavo mūsų „arkliukas“, žmonės dažniausiai būtent dėl burokėlių ir kreipdavosi į mus. Turime pažįstamų ūkininkų, kurie, jei pritrūksime, tieks savo daržo gėrybes ir leis jomis prekiauti, – kalbėjo Šetkai.
Saulius pasakojo, kad kai natūraliai ore yra drėgmės, geriau drėgmė išsilaiko ir augaluose, o laistant dirbtinai šiltomis dienomis didžioji dalis vandens tiesiog išgaruoja.
– Jeigu, pavyzdžiui, bulves laistėme šeštadienį ryte, tai po kelių dienų drėgmės praktiškai yra tik giliau dirvoje, paviršiuje nebelieka, – aiškino S. Šetkus.
Žvelgia pozityviai
Nors būna metų, kai nesiseka, Šetkai visur stengiasi ieškoti pozityvo. Šeima prisimena vieno žmogaus pasakymą, kad dažniausiai kiti ūkininkai pokalbį pradeda guosdamiesi, kaip viskas blogai, kaip nesiseka ūkyje, bet Šetkai negatyvo vengia.
– Negali varyti Dievo į medį, nes gali būti dar blogiau… Pasimokėme jau, nes anksčiau irgi braukdavom ašaras, kad kas nepasisekė, kad nelyja ar lyja per daug… Išmokome džiaugtis kiekviena diena, esama situacija, – teigė Ingrida.
Kainos kilo nežymiai
Prakalbus apie kainas ūkininkai teigė, kad šiemet parduodamų daržovių kainos pakilusios nedaug arba net tokios pat kaip pernai.
Kilogramas morkų ūkininkų kioske kainuoja 1,50 Eur, o perkamiausia daržovė šiuo metu yra bulvės, kainuojančios nuo 0,60 Eur, svogūnų bei kopūstų kilogramo kaina – 1,20 Eur. Kioskelyje galima nusipirkti ir pomidorų, agurkų bei česnakų.
– Mūsų kopūstus žmones rinkdavosi, nes jie auginami rudeniui-žiemai, kad būtų skanūs. Pirmenybę teikdavome ne tam, kad jie turėtų puikią prekinę išvaizdą ir laikytų labai ilgai, bet būtent skoniui, – kalbėjo Ingrida.
Pasak jos, tai brangiai kainuoja. Kopūstai nuimami rankomis. Jų negalima mesti, sutrenkti, reikia atsargiai padėti, „čiupinėti“, kaip sakė moteris.
– Nuimti derlių samdydavome ir pagalbininkų. Šie, jau darbuodamiesi ne pirmus metus, puikiai žinojo, kaip atsargiai reikia dirbti su šiomis daržovėmis, todėl kaip tik įmanoma šiuos žmones stengiamės išsaugoti ir pasikviesti į pagalbą kasmet, – šauniais pagalbininkais džiaugėsi Ingrida.
Retsykiais, kai lieka neišparduotų daržovių, Šetkai jas paaukoja maisto stokojantiems bei jiems padedančioms organizacijoms.