Verslas

Žygaičių seniūnijos Balčių kaime, Linos ir Tomo Budrikų šeimos sode, vaikštinėja mūsų kraštuose ne itin įprasti gyvūnai – alpakos. Šie švelnūs gyvūnai ilgais elegantiškais kaklais, didelėmis akimis, ilgomis blakstienomis, grakščiomis kojomis ir įspūdingais skleidžiamais garsais sužavi tikrai ne vieną. Važiuodami pro šalį žmonės neretai stabteli jais pasigrožėti. Auginti alpakas šeima pradėjo dėl papildomo uždarbio – parduoti galima ne tik alpakas, bet ir iš jų vilnos verpiamus siūlus. Vis dėlto alpakos suteikia ir daug džiaugsmo – jos labai smalsios, emocingos ir švelnios, visada smagu su jomis leisti laisvalaikį ir stebėti natūralią jų gyvenseną. 

Pradėjo nuo 5 alpakų

Šeima įsikūrė Balčiuose, Tomo gimtinėje.

Pagal profesiją Lina yra virėja-barmenė, Tomas – elektromonteris, tačiau abu pasirinko ūkininkauti. Tiesa, įgytos specialybės jiems praverčia ir namuose.

Pagrindines pajamas šeima gauna iš auginamų 9 karvių, tik, kaip sako Lina, ji daugiau laiko skiria namams – maisto gaminimui, vaikų šešiamečio Evaldo ir 11 mėnesių Oresto – priežiūrai, rūpinasi alpakomis, o Tomas dirba žemę, prižiūri galvijus. 

– Mums pradėjus draugauti Tomas jau ūkininkavo. Susituokę ėmėme svarstyti, kokio verslo galėtume imtis. Pirma mintis buvo alpakos – tai gražūs gyvūnai, tvarkingos, o ir kaina buvo gera, – apie pasirinkimą kalbėjo Lina.

Pirmąsias 5 alpakas Budrikai atsivežė prieš beveik 10 metų. Jos kilusios iš Čilės, iš ten ir parvežtos. Investuoti teko nemažai – viena suaugusi alpaka kainuoja apie 3000 eurų, jauniklis – apie 2500 eurų.

– Beveik metus trunkantis nėštumas padovanoja po vieną jauniklį. Alpakiukai labai smalsūs ir žaismingi, tad pavergia bet kurio širdį, – pasakojo Lina.

Šaukiamos vardu ateina

Prie aptvaro pasitinka 7 alpakos: 2 patinai, laikomi atskirai, ir 5 patelės, viena jų – jauniklė.

Kiekviena alpaka turi vardą, kuriuo kviečiama ateina. O vardai tikrai įdomūs – Lina pasakojo, kad vardus sugalvoti padeda ir jų vyresnėlis Evaldas.

Kai kurios alpakos atvyko iš svetur jau su vardais. 

Moteris supažindino su visomis 7 alpakomis – patinais Kaštonu, Gučiu ir patelėmis Vera, Moda, Sniege, Ūna bei Tina.

Paklausta, ar ketina ateityje alpakų ūkį plėsti, moteris teigė tokios minties neatmetanti.

Nuotrauka

Nėra labai lepios, bet dėmesio reikia

Pasak Linos, alpakoms didelės priežiūros nereikia:

– Joms svarbiausia – kombinuotieji pašarai, šienas, žolė. Jeigu aptvare šviežios žolytės neužtenka, pjauname ir nešame iš savo sodo. 

Svarbu nepamiršti ir šių gyvūnų priežiūros. Kiekvienais metais reikia kirpti gyvūnų nagus, trumpinti dantis ir nukirpti vilną. 

– Pasikviečiame kirpėją, kuris turi specialų stalą. O šiemet bandysime naują kirpėją – ji žadėjo ir išskutinėti kailį, tad, manau, mūsų alpakos bus itin gražios, – apie gegužės viduryje atvyksiančią alpakų kirpėją kalbėjo Lina.

Moteris pridūrė, kad kaip ir visus gyvūnus, alpakas reikia skiepyti bei nukirminti.

Beje, parduoti jauniklį galima tik kai jam sueina 6 mėnesiai, nes tiek laiko mažylis turi augti su mama. 

Mokėsi iš kitų ūkių

Paklausta, kaip išmoko auginti alpakas, Lina pasakojo, kad pirmiausia jie nuvažiavo į ūkį, kuriame auginamos alpakos, ir visko klausinėjo, mokėsi. 

– Dar susipažinome su veterinare iš Kauno, ji specializuojasi gydyti alpakas. Žinoma, nėra labai pigu kiekvienąsyk prireikus kviestis specialistę iš Kauno, bet kol kas kitų variantų nėra. Negirdėjome, kad kur nors arčiau būtų veterinarų, gydančių alpakas, – atviravo moteris.

Lina papasakojo, kad žiemą alpakos laikomos pastogėje. Šilta patalpa joms nebūtina – kuo šalčiau, tuo geriau auga kailis. Moteris minėjo, kad stengiasi alpakas kergti tokiu laiku, kad mažylių jos atsivestų vasarą ir iki žiemos jiems spėtų užaugti kailis. 

Nuotrauka

Alpakos nemėgsta vienatvės

Lina pasakojo, kad alpakos negali gyventi po vieną – joms reikia draugijos. Žinoma, geriausiai sutaria su kitomis alpakomis, bet draugauja ir su avimis. Kitų gyvūnų alpakos nepripažįsta.

Beje, alpakos yra švarūs ir protingi gyvūnai, tuštintis renkasi vienoje ir toje pačioje vietoje. Jie ir žolės neėda, jei kitas gyvūnas toje vietoje atliko gamtinius reikalus.

Siūlai brangūs 

Budrikai parduoda alpakų siūlus. Jie nepigūs – kilogramas siūlų kainuoja 80 eurų. Kaip pasakojo Lina, nuo vienos alpakos dažniausiai gaunama 2–3 kilogramai siūlų. 

– Jeigu  alpaka mažesnė, išeina tik kilogramas. Jauniklių siūlai daug minkštesni – jie nekandėja, negraužia odos ir yra labai šilti, – jaunųjų alpakų vilnos privalumus vardijo savininkė.

Lina pasakojo, kad nukirpta alpakų vilna vežama į Plungę sukaršti, ten ir siūlai suverpiami.

Artimųjų paprašyta Tomo mama iš šių siūlų numezga kojinių, Lina pati teigė megzti kol kas neturinti kada, galbūt daugiau laisvo laiko atsiras sūnums paaugus. 

– Siūlus parduodame. Anksčiau pardavinėdavome pavieniams žmonėms, dabar dažniausiai visą kiekį nuperka kiti ūkininkai, laikantys alpakas. Jiems, matyt, neužtenka siūlų ir nusiperka papildomai iš kitų ūkių, – svarstė Lina.

Moteris pasakojo ir apie bendradarbiavimą su kitais ūkiais – neretai mainomasi alpakomis, nes nenorima sukergti giminingų alpakų.

Pravažiuojantys stabteli pasigėrėti

Kadangi Budrikų sodyba visai šalia pagrindinio kelio, vykstantys pro šalį pastebi besiganančias alpakas ir stabteli pasigėrėti.

Lina patvirtino, kad dėmesio alpakos sulaukia – kartais žmonės sustoja, paklausia, ar gali jas paglostyti, domisi, kuo jas maitinti.

– Mielai visus priimame. Buvo atvykę mokinių, vedžiau mini ekskursiją, papasakojau apie alpakas. Tikrai priimtume ir kitus besidominčius – šiek tiek papasakočiau apie ūkį, būtų galima ir pašerti alpakas, – kalbėjo pašnekovė.