31-erių Gaudas Giedraitis su šeima gyvena kaimyniniame Jurbarko rajone, Vadžgiryje, tačiau jo gaminamo avižų gėrimas jau ragavo dažnas tauragiškis. Jaunasis verslininkas pats stebisi, kaip sparčiai populiarėja jo su žmona Milda gaminamas produktas. Nors kelias iki galutinio produkto – tokio, kurį žmonės skanauja, giria ir stebisi jo nauda, – buvo ilgas ir akmenuotas. Kaip sakoma, per kančias – į žvaigždes... Žinoma, iki žvaigždžių dar toli, tačiau dabar, nors dirbti tenka labai sunkiai, Gaudas jaučiasi esąs savo vietoje.
Traukė kaimas ir noras ką nors kurti savo rankomis
Gaudas pasakoja apie savo verslą svajojęs seniai ir norėjęs jį kurti būtent savo kaime, tačiau aplinkinių abejonės suveikė – jis pasirinko informatikos inžinerijos studijas skaitmeninio meno srityje Kauno kolegijoje. Vis dėlto porą metų padirbėjęs pagal specialybę Kaune suprato – tai ne jam.
Tada ir ėmė rimčiau svarstyti apie savo verslą. Dar prieš gerą dešimtmetį jis buvo labai susidomėjęs vyndaryste, sukaupė daugybę žinių apie vyną ir jo vartojimo kultūrą, tačiau užsiimti vyno gamyba Lietuvoje kol kas sudėtinga, be to, laikui bėgant keitėsi ir jo paties požiūris į alkoholį.
Todėl, prieš tai keletą metų su žmona padirbėję Norvegijoje ir sutaupę pradinį kapitalą, nusprendė pasukti kita kryptimi – gaminti avižų gėrimą.
– Gamindavome namuose ir viskas puikiai pavykdavo, o ceche su didele įranga iš pradžių nieko neišeidavo. Yra tekę ir 500 litrų išpilti, kol supratome, kas ir kaip... Gamyboje svarbu viskas: ir įrenginiai, ir produktai, ir netgi vandens kokybė.
Paklaustas, kodėl apsistojo būtent ties šiuo produktu, Gaudas pasakoja:
– Kai gyvendami Norvegijoje grįždavome atostogų į Lietuvą, būtent šio produkto čia pasigesdavome. Norvegijoje jau buvo prekiaujama įvairiu augaliniu pienu, o Lietuvoje tai buvo naujiena. Paskui juo pradėjo prekiauti didieji prekybos tinklai ir buvo akivaizdu, kad šio gėrimo populiarumas sparčiai auga. Todėl ir pagalvojome – o ką, jei gamintume savą, naminį augalinį pieną iš mūsų krašto produktų. Juk jis būtų dar sveikesnis ir gardesnis už atvežtinį. Taip ir pasiryžome eiti tuo keliu...
Atkaklumas nugali
Vis dėlto tas kelias buvo išties ilgas ir sunkus. Patalpas Giedraičiai išsinuomojo Vadžgiryje, kur Gaudas ir užaugo. Ten – jo šeimos kelių kartų žemės, o patalpos – buvusioje mokykloje, kurioje, beje, mokėsi ne tik jis pats, bet net ir jo senelis.
Tada, 2021 metų vasarį, ir prasidėjo visi vargai: patalpas teko iš pagrindų remontuoti, pritaikyti verslui. Gaudas prisipažįsta – statybininko patirties jis neturi, tad teko pasitelkti jutubą, klausti aplinkinių patarimų ir dirbti po 16 valandų per parą. Didžiąją dalį darbų jis sako nudirbęs pats.
Vis dėlto užsispyrimas, kantrybė ir noras nenukrypti nuo užsibrėžti tikslo nugalėjo – šių metų vasarį darbai buvo baigti ir jau pavasarį mažoji bendrija, pavadinta „Ūkis Tyras“, po ilgų bandymų ėmė gaminti pirmąją savo produkciją – avižų gėrimą.
Verslininkas pripažįsta – sukurti produktą nebuvo lengva. Tam prireikė sukaupti be galo daug žinių, eksperimentų ir, be kita ko, lėšų. Giedraičiai džiaugiasi, kad pavyko gauti ES paramą per Nacionalinę mokėjimo agentūrą, ji labai padėjo, teko ir skolintis.
Gaudas pabrėžia ir dar vieną niuansą: gaminti didelį ir mažą produkto kiekį – du skirtingi dalykai:
– Gamindavome namuose ir viskas puikiai pavykdavo, o ceche su didele įranga iš pradžių nieko neišeidavo. Yra tekę ir 500 litrų išpilti, kol supratome, kas ir kaip... Gamyboje svarbu viskas: ir įrenginiai, ir produktai, ir netgi vandens kokybė.
Beje, jis sako dabar atokvėpio minutę kartais susimąstąs apie nueitą kelią, ir pats negalįs atsistebėti, kiek jau nueita, kiek kliūčių įveikta.
Tradiciniai dalykai – šiuolaikiškai
Paklaustas, kokia jo verslo filosofija, Gaudas atsako paprastai:
– Man svarbu saugoti tradicijas, kad naudotume mūsų krašte nuo seno auginamus produktus. Juk avižos mūsų kraštuose pamėgtos nuo seno, jos ir ant Kūčių stalo, ir negalavimams užklupus, ir apskritai kasdieniniame maiste. Taigi jų nauda visiems žinoma, o mes jas iškeliame tarsi į kitą lygį – gaminame avižų gėrimą.
Verslininkas teigia siekiantis, kad visi jo naudojami produktai būtų jei ne pagaminti Lietuvoje, tai bent jau būtų įprasti mūsų kraštams, auginami ir čia. Todėl jis sako neketinantis gaminti, pavyzdžiui, migdolų pieno, nors daug kas jo teiraujasi.
Beje, jis šypsosi, kad pirmoji ir didžiausia avižų pieno mėgėja ir degustatorė buvo dukra Mėta. Dar kūdikystėje šis gėrimas ją gelbėdavo nuo pilvuko problemų.
– Paskui sužinojom, kad tai yra dėl betagliukanų, dėl kurių avižos ir yra taip vertinamos. Tai vienas svarbesnių elementų, randamų avižose. Didžiuosiuose fabrikuose betagliukanas išskaidomas, nes jis kemša filtrus ir apsunkina gamybą. Tuo mūsų pienas ir skiriasi nuo importinių, gaminamų fabrikuose, nes jame ši cheminė medžiaga išsaugoma, todėl jis turi tirštumo, riebumo įspūdį, nors pridėtinio aliejaus sudėtyje nėra. Mes irgi galėtume labai lengvai tai padaryti, ir gamyba būtų paprastesnė, tačiau tada pienas būtų skystas, ne toks sveikas ir skanus. Tad renkamės ilgesnį ir sunkesnį gamybos procesą, tačiau išsaugome produkto naudą, – aiškina Gaudas.
Pradžia – mažais žingsneliais
Gaudas tikisi ateityje įdarbinti keletą žmonių, kurie dirbtų ceche, išvežiotų produkciją. Kol kas įrenginiai dirba ne visu pajėgumu, taigi kol kas Giedraičiai darbuotojų nesamdo, stengiasi visur suspėti patys. Gaudas atviras – pačiam ir gaminti, ir suspėti išvežioti per visus miestus sunku: klientų yra ir aplinkiniuose kaimuose, ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Ir, žinoma, Tauragėje.
– Iš pradžių, kai tik kūrėmės, aplinkiniai kreivai šypsojosi, kas čia per produktas – avižų pienas. Sakydavo, statyk pieninę, tai bus tau ir pienas, ir pelnas. O dabar aplinkiniuose kaimuose parduodame daugiau negu kai kuriose Kauno parduotuvėse. Net neįsivaizdavom, kad žmonėms taip patiks.
Verslininkas supranta, kad greito pelno tikėtis neverta – verslui įsivažiuoti reikia laiko. Nors didmiesčiuose klientų dar nėra daug, vežti ten reikia, nes tik taip, mažais žingsneliais, ir gali pasiekti žinomumą.
– Jei dabar į kokią mažą krautuvėlę, prekiaujančią ekologiškais produktais, atvežu dešimt butelių, tai po savaitės jau prašo dvidešimties. Tikiu, kad po dviejų mėnesių jau vešiu dvi dėžes, o rudenį – dešimt... – įsitikinęs jis.
Iš pradžių, kai tik kūrėmės, aplinkiniai kreivai šypsojosi, kas čia per produktas – avižų pienas. Sakydavo, statyk pieninę, tai bus tau ir pienas, ir pelnas. O dabar aplinkiniuose kaimuose parduodame daugiau negu kai kuriose Kauno parduotuvėse. Net neįsivaizdavom, kad žmonėms taip patiks.
Ir skanu, ir naudinga
Gaudas pasakoja, kad žmonės pamažu darosi sąmoningesni, ima maitintis sveikiau. Tai liudija kad ir, pavyzdžiui, taros gamintojų pastebėjimai:
– Neseniai kalbėjau su įmone, tiekiančia mums tarą. Pasak jų, butelių tiekimas stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojams vis mažėja, o aliejų, sulčių ir kitų nealkoholinių gėrimų gamintojams – auga.
Apskritai augalinis maistas įgauna vis daugiau populiarumo, didėja ir jo pasirinkimas parduotuvėse, tad avižų gėrimas turbūt jau pažįstamas ne tik veganams, bet ir tiems, kurie mėgsta išbandyti naujus skonius savo mityboje.
Avižų gėrimas yra gyvulinės kilmės pieno pakaitalas. Šviežias ir saldus, jis puikiai tinka pusryčių košei, su javainiais ar dribsniais.
Tai geras vitaminų, mineralų ir skaidulų šaltinis. Be to, tai puiki išeitis tiems, kurie yra alergiški ar dėl kitokių priežasčių yra atsisakę karvės pieno.
Pasak G. Giedraičio, daugelis klientų džiaugiasi, kad avižų gėrimas ne tik skanus, bet ir ėmus jį vartoti susitvarko žarnyno problemos.
Beje, Gaudo ateities planuose – ne tik gamybos plėtra, bet ir nauji produktai: ne tik avižų gėrimas, bet ir kefyras, avižų dribsniai su grikiais, skaninti medumi ir galbūt kadagių uogomis.
Jis pasakoja, kad idėjų jiems su žmona netrūksta:
– Kai buvau jaunas, negalėjau suprasti posakio „Kam tie pinigai, jeigu vaizduotės nėra“. Dabar suprantu, nes idėjų mūsų galvose tiesiog knibžda, galėtume nors ir didžiulį fabriką atidaryti, kad jas realizuotume, ir tai dar liktų...
Komunikacijos priemonės visada buvo žmonių bendravimo pagrindas, formavęs civilizacijas ir jų kultūras tūkstančius metų. Tačiau dar niekas taip stipriai nepaveikė bendravimo, kaip telefonai. Jų atsiradimas 19-ame amžiuje ir vystymasis iki šiuolaikinių išmaniųjų telefonų iš esmės pakeitė mūsų gyvenimus. Telefono išradima
Vestuvių planavimas – vienas įsimintiniausių, bet ir intensyviausių gyvenimo momentų. Nuolat kylantys klausimai apie biudžetą, vietą, svečių sąrašą ar dekoracijas gali tapti iššūkiu. Tačiau tinkamai pasiruošus galima sumažinti rūpesčių kiekį ir džiaugtis planavimo procesu. Štai keletas naudingų patarimų, pad
Nors istorija yra tik viena iš daugelio sričių, yra labai daug priežasčių, kodėl ją reikėtų puikiai išmanyti. Apie šias priežastis ir pakalbėsime jau netrukus. Ne paslaptis, kad visi norie būtų išsilavinę. Tačiau, jei nežinosime pagrindinių istorinių faktų, vargu, ar galėsime save tokiais vadinti? Taigi, jei nor
Ligita Baracevičiūtė, ,,Vet anima" veterinarijos klinikos Tauragėje gydytoja apie augintinių parengimą rudeniui ir žiemai. - Priežiūra lauke būnančių gyvūnų (kiemo šuniukai, katės, etc.) - Kaip tinkamai išvesti pasivaikščioti - pėdutės, apranga, kiti aksesuarai. - Vitaminai, papildai žiemos sezonui. Kailio priežiūra. Pėdučių
Gruodžio 14 d. Palangos koncertų salėje vyks ypatingas gyvo garso koncertas, kuriame pirmą kartą pasirodys legendinis Lietuvos atlikėjas Ovidijus Vyšniauskas kartu su sūnumi Adomu Vyšniausku. Nors Adomas Vyšniauskas jau kelis metus yra žinomas muzikos pasaulyje, o jo dainos „Aš judu“, „Prisimin
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Vaida Mitkuvienė apie susirgimus gripu, COVID‘u ar kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Kokia situacija Tauragės mieste ir krašte? Kokia situacija Tauragės mieste ir krašte? Rekomendacijos, kaip i&scaro
Artėja Kalėdos I Gintarė Rakauskienė ir Šarūnė Stasytienė apie renginių programąLaidoje „Dienos svečias“ – viešnios – Gintarė Rakauskienė, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė ir Šarūnė Stasytienė, Kultūros skyriaus vedėja. Apie Kalėdinių renginių ciklą Tauragėje, apie eglės įžiebimo v
Lapkričio 18-29 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) kariai dalyvavo tarptautinėse pratybose „Stingdantys vėjai 2024“ (angl. „Freezing winds“), kurios vyko Suomijos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenyse, salų archipelage. Lietuvos KJP tarptautinėse pratybose atstovavo
Lapkričio 21 d. Žemės ūkio ministerijoje vykusioje kokybiško maisto konferencijoje „Auginame čia, Lietuvoje!” apdovanoti konkurso „Kokybe paženklintas maistas 2024“ nugalėtojai, žiniomis apie vaikų mitybą ir kokybiško maisto svarbą dalijosi šios srities žinovai. Viceministrė įteikė padėkas savivaldybėms
Sekmadienį pirmajame muzikinio televizijos projekto „X faktorius“ finale tarp dvylikos geriausių dalyvių pasirodys ir dvi tauragiškės – naujomis dainomis pradžiugins Atėnė Ravinkaitė ir Viltė Kirstukaitė. Abiem nuo mažens dainuojančioms tauragiškėms būtinas kraštiečių palaikymas, nes tik žiūrovų balsai l
Teisingumo ministerija skelbia viešą konkursą notaro pareigoms užimti Šilalės rajono savivaldybėje (1 vieta). Norintieji dalyvauti konkurse privalo atitikti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnyje numatytus reikalavimus. Prašymą leisti dalyvauti konkurse ir reikiamus dokumentus Teisingumo ministerijai ga
Sunkiai gyjančios kojų opos yra sudėtinga problema, daranti įtaką pacientų fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei. Kojų opos smarkiai pablogina paciento gyvenimo kokybę: sukelia stresą, skausmą, gali būti juntamas blogas žaizdos kvapas, didėja infekcijų rizika, tampa sunku palaikyti kasdienę higieną, prisitaikyti drabužius ir avalynę, mažėja