Asociatyvi nuotrauka
Pramonės ir verslo atstovus vienijančios asociacijos skambina pavojaus varpais: užsakymų daugėja, darbo yra, bet dirbančiųjų po pandemijos prisikviesti nepavyksta. Verslo struktūros kalba, kad teks didinti darbo užmokestį. Dabartinėmis sąlygomis bedarbiai renkasi gyventi iš pašalpos ar subsidijų nei dirbti.
Nėra motyvacijos
Kaip „Tauragės žinioms“ pasakojo Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininkas Marius Jucikas, padėtis Tauragėje, kaip ir daugumoje šalies regionų, nėra džiugi. Verslo įmones vienijančios asociacijos vadovas sako, bendrauja su įmonių vadovais – užsakymų daugėja, bet dirbti nėra kam. Todėl situacija tampa iškreipta.
– Trūksta darbuotojų. Kiek kalbuosi su žmonėmis, tai jie pasakoja, kad pasiūlius 700 eurų atlyginimą pastarieji neina dirbti, nes skirtumas tarp gaunamų pašalpų ir atlyginimo gal šimtas eurų. Neturi žmonės jokios motyvacijos dirbti, – pasakojo pašnekovas.
Mažina konkurencingumą
Paklaustas, kokias sprendimo galimybes įžvelgiantis, M. Jucikas teigė, kad verslas bus priverstas kelti darbo užmokestį. Tačiau tai nedžiugina. Užsienio investuotojai dažnai renkasi šalis bei regionus pagal darbo jėgos kaštus bei kitus rodiklius.
– Darbo užmokestis kils, Tauragė praras konkurencingumą, niekas nenorės čia investuoti. Manau, kad reikia lengviau išduoti leidimus kaimyninių šalių darbuotojams – Baltarusijos, Ukrainos. Neseniai darėme susirinkimą, kalbėta, kad šiuos darbuotojus pakankamai sudėtinga įdarbinti, – teigė M. Jucikas.
Specialistai vertinami
Pasak pašnekovo, daug užsakymų turi statybų sektorius. Tačiau nėra kam dirbti. Taip pat po ilgo karantino sudėtinga prisišaukti atleistus ar į prastovas išėjusius darbuotojus. Regiono privalumus įžvelgia kiti specialistai. UAB „Tauragės NT agentūra“ vadovas Giedrius Stanevičius, komentuodamas situaciją NT rinkoje teigė, kad žemės sklypų kainos panašios tiek Kauno, tiek Tauragės priemiestyje. Tačiau regione darbo konkurencija mažesnė.
– Jeigu esi geras specialistas, regionuose jų nėra daug arba labai trūksta, tad tikimybė įsidarbinti ir gerai uždirbti yra didesnė nei didmiestyje, – teigė G. Stanevičius.
Statybų bendrovės „Apastata“ direktorius Mindaugas Apavičius „Tauragės žinioms“ teigė, kad darbų apimtis galėtų padidinti, tačiau norinčių ir galinčių dirbti darbuotojų nėra.
– Darbuotojų šiuo metu labai trūksta. Pagal turimas darbų apimtis galėtumėme priimti iki 30 papildomų darbuotojų. Mūsų skelbimai dėl laisvų darbo vietų visuomet publikuojami, tačiau kvalifikuotų specialistų randame mažai. Dalis žmonių specialiai užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, kad gautų išmokas, bet uždarbiauja nelegaliai. Tokie žmonės nedalyvauja darbo rinkoje. Jei tokia situacija užsitęs, būsime priversti ieškoti darbuotojų iš kitų šalių, – teigė M. Apavičius.
Daugėja ilgalaikių bedarbių
Kaip „Tauragės žinioms“ pateikė duomenis Užimtumo tarnyba, visoje šalyje yra registruota 240 tūkst. bedarbių. Apie pusė jų yra ilgalaikiai – daugiau nei pusmetį darbo nerandantys asmenys. Prieš metus jų buvo tris kartus mažiau. Taip pat Užimtumo tarnyba pastebi disbalansą tarp kai kurių profesijų darbo pasiūlos ir paklausos.
– Šiuo metu, pvz., yra registruota 38 tūkst. sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų darbo skelbimų, tačiau darbuotojų, ieškančio tokio darbo, viso labo tik 3,7 tūkst. Tarptautinio krovinių vežimo ieškančių darbuotojų vos kiek daugiau nei pusė tūkstančio. Taip pat skirtingai pagal regionus pasiskirsto darbuotojų pasiūla ir paklausa: Vilniuje labai trūksta nekvalifikuotų darbininkų, tačiau Tauragėje ar Telšiuose ieškančiųjų darbo yra tris kartus daugiau nei yra darbo pasiūlos, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Registruojasi mažiau
Liepos 1-ąją Užimtumo tarnyboje registruoti 2962 darbo ieškantys Tauragės r. sav. gyventojai. Tai – 7,8 proc. mažiau nei birželio 1 d. Tarp registruotų darbo neturinčių asmenų daugiausiai paskutinėje darbovietėje dirbo parduotuvių pardavėjais; nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais; biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, kambarinėmis ir pagalbininkais; nekvalifikuotais darbininkais; nekvalifikuotais atsitiktinių darbų darbininkais; sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais; krovikais; mėsininkais; žuvų darinėtojais ir giminiškų profesijų darbininkais; nekvalifikuotais pastatų statybos darbininkais; amatininkais, gaminančiais dirbinius iš tekstilės, odos ir panašių medžiagų.
– Užimtumo tarnyba padėjo įsidarbinti 259 darbo neturintiems Tauragės gyventojams. Įdarbinimas birželį augo 4 proc., palyginti su geguže. Daugiausiai klientų įsidarbino parduotuvių pardavėjais, nekvalifikuotais darbininkais, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais, padavėjais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, kambarinėmis ir pagalbininkais, virėjais, krovikais, barmenais, nekvalifikuotais atsitiktinių darbų darbininkais, – duomenis pateikė Užimtumo tarnyba.
