Gėlių auginimas – širdies atgaiva, o pirmajam žiedui – bučinys
- Birutė SLAVINSKIENĖ
- Gegužės 25, 2021
Auginti gėles – ne tik be galo sunkus darbas, kuriam paaukotų valandų jokiais pinigais neįvertinsi. 71-erių Genutė Juščienė įsitikinusi: darbas su gėlėmis ne tik suteikia jėgų, bet ir padeda išgyventi sunkiausius momentus. O sveikatos ir energijos jai, gėlių auginimu ir prekyba besiverčiančiai jau kone du dešimtmečius, galėtų pavydėti ne vienas.
Pirmieji metai nenuvylė
Ketvirtį amžiaus Skaičiavimo mašinų gamykloje inžiniere-konstruktore dirbusiai Genutei apie kitą darbą teko galvoti ėmus „byrėti“ gamyklai. Nors buvo gaila palikti darbovietę, kurioje prabėgo visa jaunystė, teko ieškotis kito darbo. Teko padirbėti ir anglių sandėlyje, ir metalo supirktuvėje, kol galų gale ryžosi „įdarbinti“ savo seną pomėgį – auginti gėles.
– Galvoju, žemės turiu – o ją dirbti nuo mažumės mėgau – gal pradėti gėles auginti. Nuvažiavom į gėlininkystės ūkį Zapyškyje, prie Kauno, užsisakiau daigelių ir pradėjau. Tada dar tik du šiltnamiukus turėjau. Jei pirmaisiais metais nebūtų taip sekęsi, gal būčiau metusi šį sumanymą, – dabar svarsto Genutė, – tačiau jie buvo labai sėkmingi. Nu jau kokio gražumo surfinijos užaugo! Iš pradžių Tauragėje prekiauti kažkaip nedrąsu buvo – sakys, dar viena atsirado. Juk tarp gėlininkų didelė konkurencija. Dukra kaip tik važiavo į Klaipėdą, sakau, įsidedam kelias gėles. Prisimenu, kol nešiau gėles iš mašinos iki prekybos vietos, žmonės vorele sekė iš paskos. Nė mirktelti nespėjau – nė vienos nebeliko. Tąsyk nedaug buvome atsivežę. Vėliau veždavomės daugiau, kiek tik sutalpindavom į lengvąjį automobilį.
Ta pirmųjų metų sėkmė įkvėpė nesustoti, o jau vėliau išdrįso ir Tauragėje prekiauti – vis dėlto gėles vežti į Klaipėdą buvo pernelyg didelės išlaidos, kelionė tolima. O čia viskas gerai sekėsi. Gal kad Genutė labai geranoriška, nekonfliktiška, sugeba sutarti su visais, o gal kad jos užaugintos gėlės stebina grožiu ir vešlumu. Nuo to laiko verslas tik plėtėsi, šiltnamių tik daugėjo. Taip prabėgo 18 metų.
Vaikams tokio darbo nelinkėtų
Kad auginti gėles nelengva, turbūt niekam abejonių nekyla. Sėti gėles namuose, ant palangių, Genutė pradeda jau sausio mėnesį. Pirmiausia sėjami didieji gvazdikai, po to – lobelijos, lobilarijos, paprastosios petunijos, kitos smulkesnės gėlytės. Vien gvazdikų Genutė sako šiemet pasėjusi kokius 4 tūkstančius. Kai sudygsta, jas pincetu reikia pikiuoti į paletes, o paaugę daigeliai darkart persodinami – jau į indelius, kurie kovo mėnesį atvežami į šiltnamius. Tada ir ji pati čia, į Joniškės sodus, atsikrausto.
O dauguma pakabinamų gėlių – surfinijos, šlamučiai ir kitos – perkamos jau sudygusios iš gėlininkystės ūkio – mat jie turi labai gerus šiltnamius, augina dideles motinines gėles, daugina jas arba atsiveža daigelių iš Olandijos ar kitų šalių. Daigeliai kasmet vis brangesni, tiesa, daug metų perkantys gėlininkai gauna nuolaidų.
– Kol reikia šildyti, keltis tenka kaip prie mažo vaiko – kas dvi valandas ir juos kūrenti. Po du žadintuvus užsistatydavau, kad atsibusčiau, – darbo sunkumus dėsto Genutė. – Jei pramiegosi, viskas nušals, o investuota daug... Juk moki už kiekvieną žemės trupinėlį: daigus, durpes, trąšas, indelius... – vardija Genutė ir patikina – vaikams tokio darbo nelinkėtų.
Krosnys stovi kiekviename šiltnamyje, kūrenamos jos malkomis. Paprastai kūrenti tenka porą mėnesių, tiesa, šiemet kūrenti teko iki gegužės 10 dienos.
Rankomis laistomos gėlės – kitokios
O kaip su laistymu, tręšimu? Genutė pasakoja dar neseniai turėjo vyro įrengtas laistymo sistemas, tačiau šiemet jas išardė.
– Vis dėlto rankomis laistoma gėlė visai kitokia, – tvirtina ji. – Ir jos vidurys niekada neišpus, gražus bus, žalias. O laistymo sistema, būna, užstringa, turi pereiti, visus vazonus pakilnoti, ar jie tikrai palaistyti. Žinoma, su laistymo sistema gali per 40 minučių visą šiltnamį palaistyti... Su gėlėmis labai sunku dirbti, jas reikia labai prižiūrėti. Mano gėlės turi būti nesusiglaudusios, atskirtos viena nuo kitos, kad ne styptų, o augtų plačiai. Ir į mašiną kraudama labai saugau jas, nesugrūdu bet kaip, – pasakoja gėlininkė.
Mados keičiasi
Genutė pasakoja, kad gėlių rinkoje nuolat atsiranda naujovių. Nors jų daigai būna brangūs, visada norisi jas išbandyti. Tai ir taškuotosios surfinijos, ir vadinamieji angelo sparnai, ir daug kitų. Paklausta apie gėlių madas – tokios, pasirodo, irgi egzistuoja – Genutė pasakoja, kad daugelį metų karaliavusių surfinijų paklausa dabar mažėja, o visokių smilgų ar margais lapais džiuginančių augalų – didėja. Pirkėjai nori įdomių, originalių kompozicijų iš nematytų, nenusibodusių augalų.
– Sandavilijos irgi paklausios, nors atsiradusios jau prieš keletą metų, jų populiarumas tik auga. Tai brangios gėlės, užtat jų nereikia labai dažnai laistyti nei tręšti, – pasakoja gėlininkė.
Gėlėms kaip ir žmonėms – reikia vitaminų
Paprašyta atskleisti, kuo tręšia savo gėles, kad jos tokios vešlios, Genutė noriai dalijasi patirtimi:
– Kaip žmonėms reikia vitaminų, taip ir gėlėms. Aš tręšiu „Kemiros“ trąšomis, jos ir augimą skatina, ir žydėjimą. Perku jas ten pat, kur ir daigus. Jau daigus sodindama į durpes jos įmaišau, kad greičiau augtų: beriu jų į vandenuką, išmaišau ir tada – į durpes. Dar yra ilgalaikės trąšos, kurios tris mėnesius veiksmingos.
Ji sako girdėjusi, kad kai kas tręšia mielėmis, tačiau sako tam nepritarianti: pernelyg skatinti augimą irgi negerai, tada gėlė ilgai negyvens. Taigi persistengti irgi nereikėtų.
– Svarbiausia, manau, gėles mylėti. O kai myli, tai ir prižiūri, tręši, laistai, skabai… – svarsto gėlininkė.
Patirtis, supratimas, pasak jos, ateina su metais. Genutė juokiasi, kad kai kurie gėlininkai savo paslapčių atskleisti nelinkę, o ji patarimų pirkėjams niekada negaili.
– Visada papasakoju, kurios gėlės lapelį nuskynęs gali naują daigą užsiauginti ar kurios gumbą išsaugojęs per žiemą kitąmet irgi džiaugsiesi pasisodinęs ir nebereikės pirkti, – pasakoja gėlininkė.
Ilsėtis nesiruošia
Visą gyvenimą darbas vijo darbą, galvoti apie save nebuvo kada. Genutė sako tik dabar suvokusi, kad paseno.
– Man jau 71-eri, mano žmogaus jau nebėra... Laimė, kad turiu sveikas kojeles, „bystra“ esu. Mano mamytė tokia buvo, – pasakoja Genutė. – Turguje man daug kas pasako, kad gal laikas pailsėti, o aš juokiuosi, kad iki 100 metų dirbsiu...
Be darbo sėdėti ji sako nemokanti. Prisisėdinti žiemą – tada ir televizorių pažiūri, ir knygą paskaito. Skaityti ji labai mėgsta, tačiau kai prasideda darbų sezonas, laiko tam nebelieka. Tiesa, dabar jau moteris turi dvi pagalbininkes, nors ir pati ilsėtis dar nesiruošia. Senatvės ji sako visai nebijanti, be to, ir senas žmogus, tikina ji, yra gražus.
Su gėlėmis šnekasi
– Man taip smagu žemę dirbti! Tikra atgaiva širdžiai. Ir jokių pirštinių man nereikia... Turiu žemę rankomis jausti. Labai gėles prižiūriu – einu ir einu. Ir šnekuosi su jomis, sakau, jūs mano gražuolės, kokios jūs nuostabios. Ir pirmą žiedą pabučiuoju. Turbūt jos supranta, todėl taip gerai ir auga. O būna, kad ir pabaru supykusi, – lyg juokais, lyg rimtai svarsto Genutė.
2019 metais auksines vestuves atšventę Juščiai užaugino du vaikus, sulaukė trijų anūkų ir trijų proanūkių. Prieš pusmetį vyrą Stasį palaidojusi Genutė ir dabar negali apie jį kalbėti be ašarų: vis prisimena, kaip gerai jiedu sutarė, koks jis buvo darbštus, auksinių rankų žmogus.
– 51-erius metus kartu nugyvenom ir nė karto negirdėjau, kad mane vadintų Gene, o tik Genute, o aš jį tik Stasiuku šaukdavau... – pasakodama apie gražiai drauge nugyventus metus, graudinasi moteris, žiūrėdama į vyro nuotrauką ir šalia jos degančią žvakę.
Daugiau naujienų
- Prieš 5 valandas
Kaip vasarą išlaikyti produktyvumą dirbant iš namų?
Vasarą motyvacija dirbti iš namų dažnai sumažėja – saulėtas oras, miesto renginiai ir atostogų nuotaikos skatina atsipalaiduoti, o ne susitelkti į darbus. Vis dėlto darbo tempas nesikeičia, o įsipareigojimai išlieka tokie pat svarbūs. Tad kaip išlaikyti dėmesį, susikaupimą ir produktyvumą, kai visa aplinka ragina pailsėti
- Prieš 8 valandas
Pasirašyta finansavimo sutartis dėl Keramikos tvenkinio infrastruktūros sutvarkymo
Birželio 12 d. Tauragės rajono savivaldybės administracija pasirašė finansavimo sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl vietos projekto „Keramikos tvenkinio infrastruktūros sutvarkymas“ (projekto Nr. 31SI1-24-01-K-009-PR001) įgyvendinimo. Projekto vertė – 50 000 Eur, iš jų: Europ
- Prieš 7 valandas
Lietuvoje grynieji išlieka populiariausias mokėjimo būdas, tarp jaunimo sparčiai auga skaitmeninių piniginių populiarumas
Lietuvoje populiariausias mokėjimo būdas lieka grynieji pinigai, tačiau jaunimas sparčiai juos keičia kitais mokėjimo būdais, pirmiausiai skaitmeninėmis piniginėmis, teigiama pirmaujančios finansinių technologijų platformos „Adyen“ mažmeninės prekybos ataskaitoje 2025. Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas pirmenybę teikia gryniesiems kaip
- Prieš 9 valandas
Masinis slaptažodžių nutekėjimas: NKSC pataria kaip apsaugoti save ir savo paskyras
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos reaguoja į vieną didžiausių iki šiol fiksuotų duomenų nutekėjimo atvejų. Pasak kibernetinio saugumo tyrėjų, viešai paskelbta net 16 milijardų aktyvių naudotojų paskyrų duomenų. Tarp paveiktų platformų – „Apple", „Google", &bdquo
- Prieš 9 valandas
Teatras po atviru dangumi – tarp Baublių ir ąžuolų
Šią vasarą vėl visų laukiame unikaliame kultūros įvykyje – Bijotų vasaros festivalyje, kuris prasidės birželio 28 d.(šeštadienį) ketvirtą kartą vyksiančia Teatrų sueiga. Kviečiame atrasti teatro magiją po atviru dangumi, istorinėje ir gamta alsuojančioje aplinkoje – Dionizo Poškos Baublių muziejaus teritorijo
- Prieš 20 valandų
Tauragės Rotary ir Inner Wheel klubai perduoda vadovavimą – pagerbti ilgamečiai nariai
Tauragės Rotary ir Inner Wheel klubai perduoda vadovavimą – pagerbti ilgamečiai nariaiŠ. m. birželio 21 dieną, Tauragės Rotary klubo prezidentas Darius Stankus iškilmingai perdavė vadovo regalijas naujajam prezidentui Mariui Jucikui. Tuo pačiu metu Tauragės Inner Wheel klubo vairą perdavė Agnė Jurkauskė – nauja klubo prezi
- Vakar
Pokalbis apie teatrą, jaunimo kūrybinę stovyklą ir kuriamą trumpametražį filmą ir spektaklį
Tauragės kultūros centras kviečia į išskirtinį renginį – jaunimo kūrybinės stovyklos „Apversta Tauragė“ rezultatų premjerą. Birželio 25 d. 18 val. Tauragės kultūros centro scenoje žiūrovai išvys jaunuolių sukurtą trumpametražį filmą ir spektaklį, kurių pagrindas – jų pačių išgyvenimai, patirtys, baimės i
- Birželio 20, 2025
Tauragės apskrityje fiksuoti sukčiavimo ir vagystės atvejai
Tauragės apskrities policija informuoja apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo ir svetimo turto pagrobimo atvejų, užfiksuotų Tauragės ir Šilalės rajonuose. Sukčiavimo atvejai: Birželio 2 d. įmonės atstovas, būdamas Tauragės r., Mažonų sen., Norkaičių k., į nurodytą banko sąskaitą pervedė 5 720 eurų už mini ekskavatorių
- Birželio 20, 2025
Maestro Gintaras Rinkevičius apie R. Wagnerio „Lohengriną" Klaipėdos festivalyje: „Tai bus įvykis!"
Rugpjūčio 8 d. 21.30 val. „Klaipėdos energijos" teritorijoje suskambės fragmentai iš Richardo Wagnerio romantinės operos „Lohengrinas". Juos atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir mišrus choras, diriguojami kviestinio maestro, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovo ir vyr. dirig
- Birželio 20, 2025
Naujausias kultūros kelias Lietuvoje supažindins su dvarų ir pilių paveldu
Birželio 16 dieną „Pilių ir dvarų kelias“ paskelbtas naujausiu nacionaliniu kultūros keliu. Kultūros paveldo departamento Ekspertų komisija šį titulą suteikia tik trečiąjį kartą – iki šiol tokiu garbingu statusu galėjo pasigirti tik Čiurlionio ir Vėtrungių keliai, tame pačiame posėdyje regioninio kelio statusas sutei
- Birželio 19, 2025
Alimentai – ne skola, o vaiko teisė: kodėl „skolų atostogos“ neturi būti taikomos vaikų sąskaita
Lietuvos antstolių rūmai (LAR) atkreipia dėmesį, kad išlaikymo išmokos, arba vadinamieji alimentai vaikams, nėra skola, kurią galima laikinai „atidėti“. Tai – vaiko teisė į išlaikymą. Antstolių vertinimu, 2024 m. gruodį įsigaliojusi „skolų atostogų“ tvarka, kuri leidžia alimentų skolininkams pusmet
- Birželio 19, 2025
Žvilgsnis į Tauragės pilies istoriją
Kai šiandien praeiname pro Tauragės pilį, nedaugelis susimąstome, kad šis pastatas per beveik du šimtmečius patyrė tiek virsmų, kad atspindi kone visą miesto raidą – nuo imperinių represijų iki kultūrinio atgimimo. Naujas miestas naujoje vietoje 1836 m. Tauragę sukrėtė didžiulis gaisras – ugnies išvengė vos