Verslas

Butų nuoma Tauragėje: be 200 eurų apie miestą gali tik pasvajoti

• Jonas VALAITIS
• Sausio 16, 2021

Jau ne vienerius metus Tauragėje kalbama, kad naujakuriams Tauragėje susirasti nuomojamą būstą yra tikras iššūkis. Dažnai nuomininkai turi gerokai patuštinti kišenes, konkurencija tarp nuomininkų – didelė. Ja pasinaudoja ir sukčiai, viliodami iš patiklių žmonių pinigus. Tačiau nutinka ir taip, kad nukenčia ir nuomotojai – vaizdai, kuriuos jie pamato išsikrausčius nuomininkams, kartais priverčia žiaukčioti. „Tauragės žinioms“ teisininkas Deivis Valiulis atskleidė, ką reikėtų žinoti nuomojantis ar nuomojant būstą.

Gyventojų mažėja

Tauragės apskrityje gyventojų mažėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 metais visoje apskrityje gyveno beveik 97 tūkst. gyventojų, o štai 2020 metais – jau tik apie 91 tūkst.

Pačiame Tauragės mieste gyventojų skaičius, nors ir nežymiai, bet mažėja. 2017 metais čia savo gyvenamąją vietą deklaravo 23 tūkst. 720 žmonių, o 2020 metais – 22 tūkst. 873 gyventojai.

Nors, regis, rodiklis ir nėra itin pasikeitęs, kalbama apie kitą problemą – Tauragėje trūksta nuomojamų būstų, tad naujakuriams mieste įsikurti gana sudėtinga.

„Tauragės žinios“ pasidomėjo, ar lengva Tauragėje išsinuomoti būstą, kokius reikalavimus nuomininkams kelia butų savininkai ir kiek prašo už nuomą.

Kiek kainuoja?

Vienoje feisbuko grupių apstu skelbimų, kuriuose žmonės teigia ieškantys nuomojamo būsto. Panašaus pobūdžio įrašų kur kas daugiau nei tų, kuriuose skelbiama apie išnuomojamą būstą. Gal tikrai išsinuomoti butą Tauragės mieste ne tokia jau ir lengva užduotis ir visiems butų neužtenka?

Už butą mikrorajone kai kurie pasiryžę mokėti daugiau nei 200 eurų, nors, palyginimui, net Klaipėdos, trečiojo pagal dydį Lietuvos miesto, centre galima rasti vieno kambario butą su visais patogumais iki 180 eurų. Tiesa, tokiam butui dažniausiai reikalingas remontas.

O štai Tauragėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, esantis 2 kambarių butas trečiajame aukšte išnuomojamas už 250 eurų. Nuomotojas reikalauja ir depozito už 2 mėnesius, taigi, norintysis įsikelti į naujus namus savo kišenėje turi turėti mažiausiai 500 eurų. Dalis nuomotojų prašo sumokėti ir nuomos mokestį vieną mėnesį į priekį.

Kitame skelbime vienas tauragiškis teigia išnuomojantis j. Tumo-Vaižganto gatvėje 2 kambarių butą už 200 eurų. Būstas su visais patogumais, yra reikalingi baldai ir technika.

Toje grupėje vienam vartotojui paskelbus įrašą, kad norėtų išsinuomoti būstą už maždaug 180 eurų mokestį, kitas internautas atsakė: „Tauragėje kainos prasideda nuo 200 eurų“. Žvalgantis po skelbimų portalus ir Tauragėje nuomojamų būstų grupes tenka pripažinti, kad toks teiginys neprasilenkia su tikrove.

Toje grupėje vienam vartotojui paskelbus įrašą, kad norėtų išsinuomoti būstą už maždaug 180 eurų mokestį, kitas internautas atsakė: „Tauragėje kainos prasideda nuo 200 eurų“. Žvalgantis po skelbimų portalus ir Tauragėje nuomojamų būstų grupes tenka pripažinti, kad toks teiginys neprasilenkia su tikrove.

Paragavę pramogų, bėga iš didmiesčių

Bankas „Luminor“ prieš kelis metus atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad daugiau nei trečdalis jaunų žmonių norėtų gyventi privačiame name, bet tik ne Vilniuje. Net 23 procentai tyrime dalyvavusių apklaustųjų nurodė, kad rinktųsi būstą praktiškai bet kuriame Lietuvos mieste, išskyrus sostinę, tad ekspertai įsitikinę, kad didieji Lietuvos miestai po truputį praranda savo patrauklumą.

„Luminor“ būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšius portalui tv3.lt yra komentavęs, kad Lietuvojė nėra pastebima tendencija, kad jaunimas gyventi rinktųsi tik vieną miestą.

„Apklausos duomenys rodo, kad kuo žmogus jaunesnis, tuo labiau nori gyventi miesto šurmuly. Kai pažiūri į 20–25 metų jaunimą, kone 23 proc. jų teigia norintys gyventi sostinės centre, tačiau šiek tiek vyresni asmenys, tarp 26 ir 30 metų, jau nori daugiau ramybės – tik 15 proc. jų svajoja apie gyvenimą miesto įvykių sūkuryje. Akivaizdu, kad socialinis gyvenimas ir pramogos yra svarbesnės jaunesniems žmonėms, tačiau tie, kurie galbūt jau paragavo gyvenimo didmiestyje ir pradėjo galvoti apie šeimą, pirmenybę teiktų būstui už centro ribų, ekologiškesnėje ir labiau šeimai palankioje aplinkoje“, – A. Kvakšį cituoja tv3.lt

Pakliūva į sukčių pinkles

Tačiau yra ir kita problema – būna, kad į regionus išsikelti norinčios jaunos šeimos susiduria su sukčiais, kurie pažada išnuomoti būstą, todėl nieko nelaukusios iš anksto sumoka depozitą ir nuomos mokestį į priekį, tačiau tariamas nuomotojas dingsta lyg į vandenį.

Tauragės apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad 26-erių metų moteris sumokėjo buto savininku prisistačiusiam asmeniui 220 eurų avanso, bet vėliau su juo susisiekti nebepavyko. Tad buvo pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

Policija perspėja, kad dažniausiai sukčiai, apsimetantys butų nuomotojais, aiškina, kad nėra kada apžiūrėti būsto, esą yra daug pretenduojančiųjų, iškart prašo avanso ir bendrauja tik telefonu.

Pareigūnai rekomenduoja prieš pervedant pinigus nuomotojams apžiūrėti būstą, įsitikinti, kad bendraujama būtent su buto savininku, nes esą pasitaiko ir tokių situacijų, kai išsinuomoję butus asmenys juos pernuomoja, reikalauja avanso net iš kelių asmenų, o jį gavę dingsta.

Nukenčia ir nuomotojai

2018 metų rugsėjį šalies portaluose paviešinta Tauragėje nutikusi istorija, kai 8 mėnesius namą vienai moteriai išnuomojusi tauragiškė liko šokiruota, kai pamatė, kas liko iš jos patalpų.

Moteris tikino gyvenusi užsienyje, norėjusi, kad kas prižiūrėtų namą.

Socialiniuose tinkluose tauragiškė aiškino, kad po 8 mėnesių pamatė, jog namo kiemas – visiškai nesutvarkytas, žolė nepjauta, žoliapjovės nebėra, varteliai išlūžę, o iš garažo liko sąvartynas. Be to, nuomotoja aiškino, kad buvo sugadintos ir durys, išdaužta dalis langų.

Pasirodo, kad nuomininkai turėjo reikalų ir su teisėsauga – name lankėsi policijos pareigūnai. Nuomininkai galiausiai išsikraustė, bet namo nesutvarkė.

Teisininko patarimai

Advokatų kontoros „Triniti Jurex“ advokatas D. Valiulis tinklaraštyje trinitijurex.lt įvardijo patarimus, į ką atkreipti dėmesį prieš sudarant nuomos sutartį. Jais advokatų kontora sutiko pasidalyti ir su „Tauragės žiniomis“.

D. Valiulis teigia, kad nuomos sutartis yra būtinybė. „Nuomos sutartis ne visada turi būti rašytinė, tačiau tik raštu įforminti šalių įsipareigojimai padės išvengti ginčų ar juos išspręsti“, – rašo advokatas.

Be to, D. Valiulis atkreipia dėmesį, kad nuomos sutartis turi būti išsami. „Nuomos sutartyje svarbu tinkamai nurodyti objektą – išnuomojamų patalpų adresą, kambarių ir kitokių patalpų skaičių, bendrą plotą, patalpose esančią įrangą, priklausinius ir naudojimosi bendromis patalpomis sąlygas, nuomos mokesčio dydį, jo mokėjimo tvarką, terminus, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarką. Nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu ir gali būti perskaičiuojamas, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą per metus“, – aiškina D. Valiulis.

Be to, anot advokato, einamąjį remontą turi atlikti nuomininkas, o nuomotojo pareiga yra atlikti tik kapitalinį remontą. „Kapitalinis remontas – tai remontas, kai yra stiprinamos ar keičiamos susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos, pvz., avarinės būklės sienos, lubos, keičiamos ar įrengiamos inžinerinės sistemos ar jų elementai, atliekami inžinerinių sistemų remonto darbai, pvz., elektros instaliacija, vandentiekis ir panašiai. Būtent šių darbų atlikimo nuomininkas turi teisę reikalauti iš nuomotojo.

Be to, anot advokato, einamąjį remontą turi atlikti nuomininkas, o nuomotojo pareiga yra atlikti tik kapitalinį remontą. „Kapitalinis remontas – tai remontas, kai yra stiprinamos ar keičiamos susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos, pvz., avarinės būklės sienos, lubos, keičiamos ar įrengiamos inžinerinės sistemos ar jų elementai, atliekami inžinerinių sistemų remonto darbai, pvz., elektros instaliacija, vandentiekis ir panašiai. Būtent šių darbų atlikimo nuomininkas turi teisę reikalauti iš nuomotojo.

Kadangi viena iš nuomininko pareigų yra išlaikyti išnuomotą būstą tvarkingą ir atlyginti būsto išlaikymo išlaidas, nuomininkas turi pareigą daryti einamąjį remontą, nebent būtų susitarta kitaip. Einamuoju remontu laikomas eilinis taisymas, pavyzdžiui, elektros lemputės pakeitimas, įbrėžimų sienose užglaistymas ir panašiai. Tai yra nuomininko atsakomybė“, – konstatuoja D. Valiulis.

Advokatas tikina, kad prieš mokant depozitą svarbu įsitikinti, ar mokėsite asmeniui, turinčiam teisę to reikalauti. „Tokiu atveju vertėtų paprašyti pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame matysite, kas yra būsto savininkas“, – pataria jis.

D. Valiulis teigia, kad gyvenant būste gali atsirasti įbrėžimų sienose, gali būti apgadinti baldai ar įskeltos plytelės, dėl ko pasibaigus nuomos sutarčiai dažnai kyla ginčų su nuomotoju. „Nuomotojas tuo gali piktnaudžiauti, norėdamas pasilikti sumokėtą depozitą. Pirmiausia patartina visus matomus trūkumus aprašyti nuomos sutartyje, vertėtų gyvenamąjį būstą nufilmuoti ar nufotografuoti ir šias nuotraukas ar įrašą pridėti kaip nuomos sutarties priedą“, – dėsto teisininkas.

Be to, anot D. Valiulio, sudarydamas nuomos sutartį, nuomininkas įgyja teisę deklaruoti gyvenamąją vietą išsinuomotame būste. „Jei savininkas nesuteikia atskiro sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą jo būste, tokiu atveju sudaryta nuomos sutartis gali būti dokumentas, kurį užteks pateikti gyvenamąją vietą deklaruojančiai įstaigai“, – teigia jis.