Rengiama nauja valstybinė strategija, kurioje numatyta Lietuvos daugiabučių pastatų energinį efektyvumą vidutiniškai padidinti daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijas sumažinti daugiau nei 80 proc. Kad būtų pasiekti tokie rodikliai, senų daugiabučių renovacijos tempai Lietuvoje palaipsniui turėtų išaugti trigubai, o iš viso iki 2050 m. keliamas tikslas atnaujinti apie 30 tūkst. tokių gyvenamųjų namų.
Šiuo metu rengiama Ilgalaikė pastatų renovacijos strategija, kuri numato Lietuvos būsto sektoriaus bei negyvenamosios paskirties pastatų energinio efektyvumo didinimo kryptis, buvo pristatyta spalio 1 d. vykusioje konferencijoje „Būsto sektoriaus perspektyvos. Pastatų energinio efektyvumo didinimas“. Ją organizavo Būsto energijos taupymo agentūra kartu (BETA) su Aplinkos ministerija, Lietuvos būsto rūmais ir Lietuvos butų ūkio asociacija.
Renovacijos tempai išaugs trigubai
Siekiant ES energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimo, strategijoje bus pateiktos gairės veiksmų, kurie turėtų būti atlikti siekiant, kad didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. taptų neutralūs anglies dvideginio išmetimui. Svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas, todėl pastatai turi būti pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus.
„Planuojama, kad daugiabučių renovacijos tempai iki 2050 m. turėtų išaugti trigubai. Šiuo metu keliamas tikslas per metus renovuoti beveik 500 daugiabučių, palaipsniui šis skaičius turėtų didėti ir po 5 m. planuojama renovuoti 100 namų daugiau, o 2031-2040 m. laikotarpiu – po 1000 kasmet. Tuo tarpu 2041-2050 m. daugiabučių renovacijos tempas pasiektų 1400“, – teigia BETA direktorius Valius Serbenta.
V. Serbenta pabrėžia, nors daugiabučiai sudaro tik 7 proc. visų Ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatytų atnaujinti pastatų, jų atnaujinimo metu planuojama sutaupyti energijos dalis yra reikšminga. Pagal bendrus skaičiavimus daugiabučių atnaujinimas turėtų sudaryti daugiau nei ketvirtadalį visų planuojamų pasiekti sutaupymų.
Daugiabučių renovacija padeda sumažinti energijos vartojimą ir iškastinio kuro naudojimą. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pažymi ir kitas renovacijos naudas gyventojas: pakilusi renovuoto būsto erdvė, mažiau CO2 emisijų miestuose, gražesnė aplinka ir geresnė logistika. Pasak jo, savivaldos ypač palaiko renovacijos projektus.
Kvartalinei renovacijai planuojamos paramos priemonės
Pastatų atnaujinimas bus vykdomas vadovaujantis kvartalinės renovacijos principais. Tai rodo dabartinių renovacijos tendencijų tęstinumą. Strategijos rengėjai siūlo sudaryti paramos priemonių komplektą, kuris palengvintų kompleksinių priemonių įgyvendinimą.
„Daugiabučių pastatų renovacijos tempų prognozė strategijoje paremta tuo, kad atnaujinimas ir toliau bus vykdomas vadovaujantis kvartalinės renovacijos principais. Šiandien jau 39 šalies savivaldybės yra įgyvendinti energijos efektyvumo programas beveik 120 kvartalų, kuriuose planuojama atnaujinti 3420 daugiabučių, 315 viešųjų pastatų bei daugiau kaip 500 kitų pastatų. Tai planuojama padaryti 7 metus,“ – teigia V. Serbenta.
Nuo 2013 metų, vykdant daugiabučių atnaujinimo programą, Lietuvoje renovuotas jau 2541 daugiabutis, o šiuo metu yra atnaujinami dar 1733 namai. Investicijos į šių namų atnaujinimą sudaro apie 800 mln. eurų.
Užs. Nr. 64
