Verslas

Ekonomistai ir nekilnojamojo turto analitikai prognozuoja, jog karantinas ir galimas pajamų susvyravimas kuriam laikui įšaldys būsto rinką. Kol kas šių metų pirmojo ketvirčio NT pardavimų skaičiai rodo, jog tauragiškiai būstus pirko gana intensyviai.

Per 3 mėn. – per 100 pardavimų

Kaip „Tauragės žinioms“ teigė Paulius Rudzkis, VĮ „Registrų centas“ duomenų analitikas, skirtingai nei visoje šalyje ir pagrindiniuose šalies didmiesčiuose, Tauragės rajone karantino poveikis kol kas neturėjo ryškesnės įtakos NT sandorių rinkai.

„Šiemet per pirmus tris mėnesius jūsų krašte įregistruota 68 butų pardavimai ir 36 gyvenamųjų namų pardavimai. Šie skaičiai nedaug atsilieka nuo 2019 m. sausio-kovo mėnesiais fiksuotų skaičių – buvo parduoti 42 butai ir 72 gyvenamieji namai. Kadangi Tauragės rinka pagal NT sandorių skaičių yra palyginti nedidelė, o ir laikotarpis, kai šalyje jau buvo paskelbtas karantinas, galėjęs daryti įtaką sandorių rinkai, buvo dar per trumpas detalesnėms išvadoms padaryti. Tikėtina, kad kaip ir apskritai visoje šalyje, taip ir Tauragės rajone NT sandorių skaičius ateinančiais mėnesiais turėtų mažėti. Kiek daug – parodys laikas“, – teigė analitikas.

Nekilnojamojo turto skelbimų portale „aruodas“ antradienį buvo publikuojami 45 Tauragės rajone parduodamų butų skelbimai. Prie kai kurių skelbimų pežymėta raudona rodyklė praneša, jog būsto kaina buvo sumažinta. Iš 45-ių skelbimų 25-erių kainos buvo sumažintos nuo 0,9 iki 14,3 proc. būsto kainos.

Ar būstų kainos mažės?

Šį klausimą viename savo informaciniame vaizdo įraše kelia ir nekilnojamojo turto analitikas, kraštietis Arnoldas Antanavičius. Apžvalgininkas teigia, jog dėl karantino būstų kainos turėtų mažėti.

– Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo rinka nėra inertiška, elastinga, kainos čia taip greit nepasikeičia. Pardavėjai dar lauks, stebės, kaip viskas keičiasi. Tačiau dalis labiau stresuotų pardavėjų nebelauks, nebenorės būti paskutiniais eilėje, norės būti pirmaisiais, kurie padarė nuolaidą ir iš šios rinkos išeina. Būstų kainos artimoje perspektyvoje neišvengiamai mažės, kitų variantų nėra, – vaizdo įraše „YouTube“ kanale „Kas veikia būstų kainas ir kaip jos keisis“ kalbėjo NT analitikas.

Nuotrauka

Pasak jo, kol kas NT rinkoje galimas įšalimas, būstų pardavimai kris, o tai turės įtakos ir kainų mažėjimui.

– Gyventojų lūkesčiai keičiasi kardinaliai. Iš labai pozitivių tampa niūresniais, tai natūralu, jog mažai kas dabar galvos apie paskolos ėmimą, apie rizikų prisiėmimą. Svarbiausias poreikis išliks susiruošti pajamų, santaupų rezervą šešiems ar devyniems mėnesiams, jei tektų išgyventi, tik tada pradės galvoti apie investicinius sprendimus ar paskolas. Iš kardinaliai pozityvaus mes pereiname į neigiamą ciklą ir, panašu, jog tokios nuotaikos išsilaikys ir veiks nekilnojamojo turto rinką, – apie karantino poveikį NT rinkai kalbėjo A. Antanavičius.

Išvadoms – anksti

„Tauragės žinios“ pasireiravo, ką NT analitikas mano apie Tauragės krašte vis dar išlikusius būstų pardavimus. Pašnekovo teigimu, daryti apibendrinimus – dar anksti.

– Pirmojo šių metų ketvirčio lyginimas su praėusių metų ketvirčių nelabai ką pasako apie NT rinką, nes karantinas prasidėjo kovo viduryje. Tai, kad pardavimai išliko, būdinga ir kitiems miestams. Pirmieji du šių metų mėnesiai buvo itin geri ir net kompensavo pardavimų kritimą kovo mėnesį, – sakė jis.

Tarp gyventojų jau ėmė sklisti kalbos, jog bankai griežtins sąlygas imantiems būstų paskolas, o pradiniai įnašai perkantiems būstą kils. Kol kas įprasta, jog bankai suteikdami paskolą reikalauja 15-os proc. būsto kainos įnašo.

Kiek tame tiesos pasiteiravome „Swedbank“, „Luminor“ ir SEB bankų atstovų. Kaip laiške teigė Saulius Abraškevičius, „Swedbank“ atstovas spaudai, gaunamų naujų paraiškų dėl būsto finansavimo „Swedbank“ sumažėjo per pusę, lyginant su laikotarpiu iki karantino.

„Būsto paskolų suteikimo sąlygos nėra peržiūrimos ir procesas toks pat, kaip ir anksčiau, tai galioja ir palūkanoms. Laikantis atsakingo skolinimo nuostatų, pradinis įnašas nuosavomis lėšomis turi sudaryti ne mažiau 15 proc. perkamo būsto vertės, bendra visų finansinių įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. visų asmens ar šeimos mėnesio pajamų“, – teigė banko atstovas.

SEB banko atstovė į klausimą, ar keitėsi pradinio įnašo procentinė dalis konkrečiai neatsakė, atsakymas buvo abstraktus – esą bankuose keičiasi rizikos vertinimas, su „Luminor“ atstove susisiekti nepavyko.

Kaip teigia NT analitikas A. Antanavičius, jei dėl lėtėjančios ekonomikos šalyje kiltų infliacija, bankų suteiktų paskolų palūkanų normos neabejotinai kiltų.