Ieva LIORANČAITĖ
Pagaliau prasidėjo skaniausių vasaros gėrybių sezonas. Turgeliuose prekeivių kibirėliai perpildyti įvairiaspalvių uogų, ką tik atkeliavusių iš sodų ir miškų. Gal nori braškių? Paragauk laukinių aviečių. O dabar atspėk, kas šios gražuolės. Panašios į mėlynes, bet ne jos. Net ir ne vaivorai. Jos mėlynos, sultingos, o svarbiausia – smaguriaujant jų kasdien, galėsi pamiršti akinius, o liežuvis nenusidažys. Ar jau aiškiau? Jei ne, atskleisiu paslaptį – kalbu apie šilauoges. Kunigiškių kaime jau sirpsta pirmosios šios uogos, o po kelių dienų močiučių gretas turgelyje, nešinas kvapniomis šilauogėmis, papildys jaunasis ūkininkas Gabrielius Stulga, kuris sako jau turintis savąjį klientų ratą, šie noriai perka jo užaugintas uogas.
Iš miesto – į šilauogių glėbį
Jaunas, žavus ir veiklus – žodžiai, puikiai apibūdinantys tauragiškį Gabrielių. Vaikinas sukasi it vijurkas – mokslo metais dalyvauja Tauragės jaunimo reikalų tarybos veikloje, neseniai sėkmingai išlaikė abitūros egzaminus, ketina studijuoti kultūros vadybos specialybę, o vos prieš kelias dienas grįžo iš Dainų šventės, kurioje šoko tautinius šokius „Jūros“ ansamblio kolektyvo būryje.
– Mieste veiklos man netrūksta, tačiau labiau myliu gamtą ir jos tylą. Dažnai važiuoju į kaimą atgauti jėgų, tačiau ten mane pasitinka ir darbų virtinė. Abu mano tėvai dirba, todėl šilauogėmis daugiausiai tenka rūpintis man. Jas reikia laistyti kas antrą dieną kone po penkias valandas. Reikia ir ravėti, tręšti, skinti, o galiausiai parduoti, – kalbėjo Gabrielius, jau kelias vasaras iš eilės leidžiantis už prekystalio su savo užaugintomis uogomis.
Žemė pasufleravo, ką į ją sodinti
– Kodėl būtent šilauogės? – klausiu Gabrieliaus.
– Pradėjom auginti šilauoges, nes, galima sakyti, niekas kitas mūsų laukuose daugiau neauga. Kaimynystėj sėja rapsus, grūdus ir grikius, o pas mus augdavo tik bulvės ir braškės. Mūsų labai rūgšti žemė, kuri ypač tinka šilauogėms, todėl ėmėmės jų veisimo, – sako vaikinas.
Gabrielius pasakojo, kad Tauragėje tarp tų, kurie augina šilauoges, konkurentų jis neturi. Prieš dešimt metų svečioje šalyje paragavęs iki tol neregėtų uogų, Gabrieliaus tėtis susiviliojo jų skoniu ir nutarė įgyvendinti uogų auginimo idėją grįžęs namo. Pirmieji krūmeliai atkeliavo iš Šilalės. Gabrielius sako, kad kiti prekeiviai, šilauoges parduodantys turguje, jas parsiveža iš Lenkijos.
Stulgų šeimos šilauogių laukai užima 1,5 ha ploto, auga apie 1500 krūmelių. Pasak vaikino, uogų derliumi nesiskundžiama, tačiau pragyventi vien iš jų būtų sunkoka.
– Uogų piko metu jų galima priskinti iki 200 litrų, net būna, kad pritrūkstam kibirų. Tačiau šilauogių auginimas – sezoninis darbas. Dalį uždirbtų pinigų tenka investuoti į tuos pačius krūmus ir jų priežiūrą. Nors man, sąžiningai išdirbus visą sezoną, lieka pinigų ir atostogoms, – užsiminė pašnekovas, kurio uogų litras turguje kainuoja apie 10 litų.
Tikra vitaminų puokštė
Gabrielius net neklaustas skuba papasakoti apie šilauogių vaistines savybes. Jaunuolis sako, kad šios uogos tinka tiek jauno, tiek senyvo amžiaus žmogaus sveikatai pagerinti.
– Šilauogės velniškai naudingos akims. Kai jas pardavinėju, per dieną suvalgau vieną ar du litrus uogų. Tuomet visai vasarai galiu pamiršti akinius. Be to, jos labai padeda sutrikusiai kraujotakai, odai, taip pat turi priešvėžinių savybių. Jeigu reikėtų rinktis tarp mėlynių ir šilauogių, neabejodamas rinkčiausi šilauoges, kadangi jos kur kas didesnės, be to, nedažo burnos, o ir panagės po skynimo lieka švarios, – vieną po kito šilauogių pliusus vardijo jaunasis ūkininkas.
Vaikinas atskleidė, kad šilauoges labai mėgsta visa jo šeima. Vasarą uogas visi kerta vienas arba naudoja įvairiems kepiniams – bandelėms, pyragams ir tortams. Gabrieliaus mama verda gardžią šilauogių uogienę, į šias uogas įmaišydama obuolių skiltelių. Anot Gabrieliaus, šaldytomis šilauogėmis šeimyna džiaugiasi ir žiemą, nes jos atitirpintos nepakeičia formos ir išsaugo visas gerąsias savybes.
Kaip užsiauginti šilauogių?
Vaikinas sakė, kad didžiausi šilauogių kenkėjai – nenaudėliai zuikiai, kurie dažnai apgraužia stiebelius, taip pat šilauogės lepios oro sąlygoms. Jos nemėgsta nei šalčio, nei sausros. Rūgštingumo, drėgmės ir saulės santykis privalo būti optimalus.
– Šilauoges tikrai galima užsiauginti namų sąlygomis, jos auga net ir vazonuose. Svarbu, kad žemė būtų pakankamai rūgšti ir drėgna. Žinoma, joms reikia daug priežiūros ir meilės, – sultingų uogų paslaptį atskleidė Gabrielius.
Po kelių dienų jaunajam ūkininkui šilauogių laukuose prasidės pats darbymetis, tačiau vaikinas nusiteikęs optimistiškai – sunkus ir varginantis darbas atsipirks saldžiomis ir vasara kvepiančiomis uogomis.
