Ieva LIORANČAITĖ
Kaip skelbia Rusijos veterinarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“, Rusija nebeįsileidžia visų gatavų kiaulienos produktų iš Lietuvos ir Lenkijos. Grėsmė mažinti „apsukas“ kyla ir į šią šalį eksportuojantiems pieno perdirbėjams. Tokio embargo galimos pasekmės – milijoniniai Lietuvos perdirbėjų nuostoliai, darbo vietų mažinimas įmonėse, riesta ir ūkininkams – jie neturės kam parduoti gyvulių. Kokia situacija Tauragės rajono mėsos pramonės įmonėse, ar Rusija nekaišioja pagalių į ratus sūrių gamintojams ir kaip valdžia galėtų padėti įmonėms įsitvirtinti Europos šalių rinkose, „Tauragės žinios“ teiravosi maisto pramonės įmonių vadovų.
Lietuviškos dešros rusai nebevalgo
Didžiausios rajono mėsos perdirbimo bendrovės „Tauragės maistas“ direktorius Mečislovas Lenktaitis patikino, kad jo vadovaujama įmonė jau ilgą laiką su Rusijos rinka nebeturi jokių prekybos ryšių.
– Nuo praėjusių metų neeksportuojam visiškai. Viskas uždrausta. Situacija baisi, – kalbėjo M. Lenktaitis pabrėždamas, kad didžiausius nuostolius patiria stambiausios Lietuvos maisto pramonės įmonės.
Pasak verslininko, politikų raginimas ieškoti kitų užsienio rinkų, neapsiribojant Rusijos, kol kas neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų.
– Kalbėti apie Japoniją ir Ameriką nėra prasmės. Europoje mėginam visur. Bet visur prekybos tinklai. Ieškom, vežiojam produkciją po truputį, bet niekur rezultatų pasiekti neįmanoma, – aiškino „Tauragės maisto“ direktorius.
Susisiekus su bendrovės „Stragutės mėsa“ direktoriumi Arvydu Armonu, paaiškėjo, kad jų produkcijos Rusijoje taip pat nė kvapo, o gaminių eksportas į kitas šalis sudaro viso labo 15 procentų. Įmonė bendradarbiauja su Anglijos ir Vokietijos šalių rinkomis.
Pieno pramonė žvelgia optimistiškai
Ar Rusija atsisakiusi lietuviškos mėsos nesumanys panašių draudimų įvesti ir pieno produktų įmonėms? Pasak bendrovės „Vilkyškių pieninė“ generalinio direktoriaus Gintaro Bertašiaus, jų produkcijos eksporto į Rusiją dalis sudaro 30 procentų įmonės bendrų pajamų.
– Iš esmės niekas nepasikeitė. Mes prekiaujam pilnai, eksportuojam, kaip ir seniau. Stebim situaciją, bet kol kas niekas nestringa, – apie pieno gaminių eksportą į Rusiją kalbėjo G. Bertašius.
Ką kalba verslininkai?
Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) pirmininkas Sigitas Mičiulis situaciją, susiklosčiusią tarp Lietuvos ir Rusijos, vadina politiniais dalykais.
– Rusija naudoja įvairius ginklus. Turim suvokti, kad tie, kas nori daryti verslą Rytuose, gali uždirbti daug, bet turi prisiimti riziką, – teigė TAVA pirmininkas.
Kalbėdamas apie priemones, kaip Lietuvos politikos atstovai galėtų padėti verslininkams užmegzti ryšius su užsienio rinkomis, S. Mičiulis įvardijo bruožus, kurių dėka mūsų šalis gali tapti išskirtinė ir patraukli bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis.
– Mūsų kraštas ekologiškas. Čia nėra daug pramonės. Čia daug žalumos. Jeigu politikai mūsų kraštą pristatytų kaip švarų, galėtume pasiekti daugiau, – vardijo pliusus S. Mičiulis.
Konkretūs būdai, kurie padėtų pagerinti verslo situaciją ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Tauragės regione, pasak jo, – įvairių verslo misijų kūrimas ir parodų rengimas.
TAVA pirmininkas ragina nepamiršti ir emigrantų, kurie savo darbo ir proto jėga nemažai pasiekę užsienyje ir kurių indėlis į Lietuvos verslą būtų labai svarus ir naudingas.
– Yra daug lietuvių, išsibarsčiusių po pasaulį. Jie dirba didelėse įmonėse. Reikia juos suburti. Turim susitelkti ir žiūrėti viena kryptimi, – raginančiai kalbėjo S. Mičiulis.
