Tomas RAULINAVIČIUS
Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Tauragės darbo rinka su nerimu laukia dar vieno smūgio. Bankroto byla gresia vienai seniausių Tauragės įmonių – UAB „Lignesa“. Žuvų perdirbimo bendrovės direktorius Jonas Dungveckis patvirtino, kad įmonė nebedirba ir laukia kreditorių nuosprendžio. Esą per trejus pastaruosius metus bendrovę prispaudė mokesčių našta, nebeliko stropių darbuotojų. Vis sunkiau įmonei tapo atlaikyti konkurenciją rinkoje, susikaupė ketvirčio milijono litų skola „Sodrai“. Pasak J. Dungveckio, „Lignesoje“ pastaruoju metu dirbo apie 160 darbuotojų, kurie ieško kitos darbovietės. Spėlioti ilgai nereikia – šie žmonės arba papildys Darbo biržos klientų gretas, arba emigruos.
Griūva Tauragės pramonė
Netylančias kalbas apie nykstantį Tauragės verslą byloja faktai. Restruktūrizacijos byla iškelta „Stragutės mėsos“ bendrovei, apie sunkią įmonės situaciją kalba „Tauragės maisto“ vadovai. Šią savaitę beveik dvidešimtmetį veikusios bendrovės „Lignesa“ vadovas Jonas Dungveckis patvirtino, kad įmonė gamybinės veiklos nebevykdo.
– Jei žmonės nori bankroto, jis bus. Daug faktorių lėmė tokią situaciją: prispaudė dideli mokesčiai, turėjome aplaidžių darbuotojų, kurie kenkė įmonei, sugadino žuvį. Galbūt patys per ilgai tempėm ir gailėjom darbuotojų, nenorėjom jų atleisti, – apie gresiamą bankrotą kalbėjo J. Dungveckis.
Portalo Rekvizitai.lt duomenimis, nuo 2013 metų gruodžio „Lignesos“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“) nuo 85 tūkstančių litų šoktelėjo iki 262 tūkst. litų. Bendrovę sparčiai palieka darbuotojai, kurių prieš metus buvo 220. „Lignesa“ neatsiskaičiusi tiek su užsienio, tiek su Lietuvos įmonėmis.
„Taurų žuvys“ dirbs
Apie sunkią „Lignesos“ situaciją puikiai žinantis Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) vadovas Sigitas Mičiulis priekaištus beria valdžios institucijoms.
– Kada valdžia supras, kad verslui reikia pagalbos? Kokias konsultacijas ir pagalbą teikia Tauragės turizmo ir verslo informacijos centras? Ne visada reikia finansinės pagalbos. Kartais užtenka žmogiškųjų išteklių. Dabar paskaičiuokite: įmonė nuo fizinio darbuotojo sumoka 67 procentus mokesčių, kurie keliauja į rajono biudžetą. Po bankroto ne tik neliks šių pajamų, bet ir teks mokėti pašalpas. Matau, kad savivaldybėje nėra žmogaus, jaučiančio verslo pulsą, – apie Tauragės situaciją kalbėjo S. Mičiulis.
TAVA pirmininkas tikina, kad neseniai lankėsi „Lignesoje“, o šiandien apgailestauja, nes ši įmonė buvo įvairių sporto ir kitokių renginių rėmėja.
1995 metais įkurta UAB „Lignesa“ importuojamas žuvis perdirbdavo Tauragėje ir tiekdavo ne tik Lietuvos prekybos centrams, bet ir užsienio rinkoms. 2003 metais „Lignesa“ buvo pripažinta geriausia Tauragės įmone ir atidarė filialus Alytuje, Vilniuje ir net Anglijoje.
Prieš penkerius metus J. Dungveckis ėmėsi vystyti žuvų auginimą. Bendrovei „Taurų žuvys“ vadovauja jo dukra Ligita Dungveckytė-Bakaitienė. Pastarosios įmonės akcininke nesenai tapo viena didžiausių Lietuvoje žuvų perdirbėjų bendrovė „Norvelita“.
– „Taurų žuvys“ dirbs. Yra žuvies trūkumas rinkoje, todėl, manau, dukrai su „Norvelita“ seksis gerai, – spėliojo 66-erių metų J. Dungveckis, prisipažinęs, kad jau pavargo, todėl verslui skiria vis mažiau dėmesio.
„Reikės pradėti viską nuo nulio“
Šią arba artėjančią savaitę J. Dungveckis teigė susitiksiantis su „Lignesos“ kreditoriais ir nuspręs, ar įmonei bus pradėta bankroto procedūra. Bus svarstoma, galbūt ją išgelbėti pavyks restruktūrizuojant. Anot pašnekovo, kreditoriai labiau suinteresuoti įmonės bankrotu.
– Sunku pasakyti, kaip įvyks. Yra norvegai, kurie norėtų nuomoti gamybos patalpas. Yra kitokių užsakymų. Jei bus bankrotas, teks atsiskaityti pirmiausia su darbuotojais, gal įrangą kas nupirks ir vystys veiklą, – spėliojo J. Dungveckis, pridūręs, kad kažkam teks pradėti viską nuo nulio.
Šiuo metu „Lignesa“ gamybinės veiklos nevykdo. Didžiajame Tauragės turguje nebeliko šios įmonės pardavimo vietos ir produktų. Kai kurie darbuotojai ieško darbo kitose įmonėse, kai kurie laukia galutinio „Lignesos“ verdikto.
Tauragės teritorinės darbo biržos direktoriaus Mindaugo Maco duomenimis, jokių pranešimų apie masinius atleidimus iš „Lignesos“ negauta.
Svarbiausia – reitingai
„Tauragės žinių“ kalbintas Tauragės turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Aivaras Betingis, iš biudžeto gaunantis algą ir privalantis jei ne pagelbėti, tai bent jau žinoti realią situaciją apie sunkumų kamuojamą rajono verslą, apie „Lignesos“ padėtį nelabai ką galėjo pasakyti.
Paklaustas, galbūt žino, kokias problemas šiuo metu sprendžia viena didžiausių rajono bendrovių, patikino, kad prieš keletą savaičių buvo susitikęs su „Lignesos“ direktoriumi J. Dungveckiu, šis informavęs, kad įmonė restruktūrizuojama. Daugiau A. Betingis sakė nieko nežinąs – nei ar bendrovė šiuo metu veikia, ar neveikia, nei kiek žmonių netrukus gali tapti bedarbiais.
Paklaustas, kodėl kaip verslo informacijos centro vadovas tuo nesidomi, A. Betingis aiškino, kad „Lignesa“ jam tokios informacijos neteikia.
Tauragės turizmo ir verslo informacijos centrui išlaikyti iš biudžeto šiems metams skirta 179 tūkst. Lt (pernai buvo skirta 140 tūkst. Lt).
Kad Tauragės verslo ir turizmo informacijos centras vargiai gali padėti jau egzistuojančioms įmonėms, A. Betingiui kritikos išsakyta daugybę kartų. Tačiau, matyt, dirbti tiesioginio savo darbo valdininkas nelabai turi kada. „Tauragės žinias“ prieš keletą dienų pasiekė jau ketvirtas A. Betingio skundas. Šįkart valdininkas žurnalistus skundžia Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, jo nuomone, rašydama apie jį žiniasklaida jį šmeižia.
Kad padėtis Tauragėje atvirkščiai – gera, tiesioginėje Tauragės kabelinės televizijos laidoje prieš savaitę kalbėjo Tauragės rajono savivaldybės meras Pranas Petrošius, viešai pasigyręs, koks puikus jo reitingas. Tarybos posėdžio metu rajono vadovas dėl verslo padėties sunerimusiems kolegoms atkirto, kad į jį neretai kreipiasi darbdaviai ir tikina, jog laisvų darbo vietų Tauragėje yra, tačiau žmonės nenori dirbti. Dar vienas savivaldybės atstovų pasiteisinimas dėl menkstančio verslo – „savivaldybė darbo vietų nekuria“, todėl šios problemos tiesiogiai spręsti jai nepriklauso.
Tik ar ne per vėlai ieškome atsakymų į klausimą, kiek toli su tokia politika eisime?
