Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Turbūt pirmąkart per daugelį metų rajono galvos atsigręžė į Tauragėje veikiančias verslo įmones ir paprastus jų darbuotojus. Žurnalistų dėl menko dėmesio verslui nuolat prie sienos kalama rajono valdžia visą savaitę lankė mieste veikiančias privataus kapitalo bendroves ir klausinėjo, kaip joms sekasi. Tiesa, didelių naujienų rajono žmonėms politikai negalėjo pažerti, esą daugelio projektų įgyvendinti neįmanoma, nes nėra pinigų. Tačiau gerai jau vien tai, kad pirmas žingsnis pagaliau žengtas.
Aplankė 13 įmonių
Per savaitę rajono savivaldybės delegacija – meras Pranas Petrošius, jo pavaduotojas Silverijus Statkus, savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus, juos lydėjusi bei atminimui fotografavusi mero patarėja Rita Grigalienė ir parlamentaras Darius Petrošius apvažiavo 13 mieste veikiančių verslo įmonių. Dauguma jų verčiasi puikiai, savo produkciją eksportuoja ir retai prašo pagalbos iš savivaldybės. Politikai susitiko su „Kristensen & Kristensen“, „Apastatos“, „Tauraplasto“, „Tauro medžio“, „Netmark“, „Modest“, „Keda trans“, „Resotos“, „Heranto“, „Švyčio“, „Agavos“, „Egersund Net“, „Vitlaimos“ darbuotojais.
„Tauragės žinios“ kartu su vietos valdžios atstovais viešėjo pieno perdirbimo bendrovėje „Modest“, kur šiuo metu dirba per 150 darbuotojų. Salėje politikų pasiklausyti susirinkę žmonės nebuvo itin smalsūs, tačiau vieno kito klausimo rajono vadovų teiravosi. Deja, nė į vieną jų politikai negalėjo atsakyti teigiamai.
Pažadais nesižarstė
Paklaustas, kada aplink Tauragės miestą bus nutiestas apvažiavimas, P. Petrošius, patikino, kad bent jau iki 2030-ųjų aplinkkelio Tauragė neturės. Esą prieš kelerius metus aplink Tauragės miestą buvo numatyti du apvažiavimai – didysis ir mažasis, tačiau nė vieno jų artimiausiuose planuose nebeliko.
– Kas rytą važiuoju į darbą Gedimino gatve ir matau, kaip pro „Senukų“ prekybos centrą žmonės eina į darbus pramonės rajone. Šioje vietoje nėra nei apšvietimo, nei šaligatvio. Baisu žiūrėti, žmones gali partrenkti. Kada ši kelio atkarpa bus sutvarkyta? – mero klausė „Modest“ darbuotoja.
Meras patikino, kad šios vietos sutvarkymo projektas jau parengtas, tačiau reikalą esą stabdo problema – įvažiuojant į pramonės rajoną reikalinga žiedinė sankryža, kuriai įrengti reikia 3,6 mln. litų. Pinigų šiam reikalui nėra, tačiau bus bandoma tartis su pramonės rajone veikiančių įmonių atstovais – galbūt bendromis jėgomis pavyks padėtį pakeisti.
Kitas klausimas – kada bus išasfaltuota Taikos gatvė – taip pat teigiamo atsakymo nesulaukė. Šios gatvės gatvių asfaltavimo sąraše nėra.
Žmonės klausė ir kada bus sutvarkyta Zumpės aplinka, kuri labai tiktų Žalgirių mikrorajono ir visų miestelėnų poilsiui, kada bus įrengtos gyvūnų išvedžiojimo aikštelės. Deja, ir šiems reikalams, pasak rajono vadovo, lėšų bent jau šiemet nenumatyta.
Dujų niekam nereikia
– O kaip su dujomis? Ar jos bus atvestos į Tauragę? – klausė dar vienas „Modest“ darbuotojas.
Kol kas ne – patikino savivaldybės administracijos direktorius A. Mosėjus. Dujų poreikio Tauragėje kol kas nėra. Esą vienintelė bendrovė, kuriai jų reikėtų, – „Modest“.
Susitikime su „Modest“ darbuotojais dalyvavęs Seimo narys D. Petrošius sakė, kad jam dar niekada neteko lankytis šioje bendrovėje, todėl parlamentaras labiau buvo linkęs kalbėti apie Lietuvos ir Rusijos santykius. Politiko teigimu, pastarųjų dienų įvykiai sukėlė ant kojų daugumą šalies derybinių institucijų, tačiau, pasak jo, tokiai mažai valstybei, kaip Lietuva, karingai šūkauti nereikėtų ir koks kaimynas bebūtų, su juo derėtų sutarti.
Geriau vėliau negu niekada
Tauragės industriniame parke veikiančios „Tauraplasto“ bendrovės direktorius Irmantas Arlauskis sako, kad tokias valdžios viešnages vertina tik teigiamai.
– Nagrinėjant kai kuriuos klausimus, tik diskusijose galima rasti sprendimą. Vertinu teigiamai, kad savivaldybės atstovai domisi, kad atkreipė į mus dėmesį, – sakė verslininkas.
Paklaustas, kuo savivaldybė realiai galėtų pagelbėti jo vadovaujamam verslui ir ar ne per vėlai sumojo verslo atstovų klausti, kokios pagalbos jiems reikėtų, bendrovės vadovas atsakė, kad būtina gerinti darbuotojų atvykimo į pramonės rajoną sąlygas.
– Iki šiol didelių reikalų su savivaldybe neturėjome, todėl negaliu pasakyti, ar ne per vėlai rajono vadovai kalbasi su verslo atstovais. Svarbu, kad išvis kalbasi, – sakė I. Arlauskis, vadovaujantis 135 darbo vietas įkūrusiai įmonei.