Tomas RAULINAVIČIUS
Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pristatęs leidinį „Lietuvos savivaldybių reitingas 2013“, atskleidė, kurios savivaldybės savo ūkį tvarko teisingai, kuria geriausią žmonių ekonominę laisvę – pagrindinę gerovės prielaidą. Leidinys atskleidė pagrindines Tauragės rajono opas: čia auga nedarbas ir stulbinančiu greičiu daugėja pašalpas gaunančių asmenų. Reitingas atskleidė ir itin prastą savivaldybėje vystomą investicijų paieškos strategiją. Išlikti reitingo viduryje (21-oje vietoje) savivaldybei padėjo privatizuoti pastatai ir sėkmingi sveikatos įstaigų rezultatai. Plačiau apie tai, ar Tauragėje gyventi gera, „Tauragės žinios“ kalbėjosi su Tauragėje viešėjusiu Laisvosios rinkos instituto prezidentu, ekonomistu Žilvinu ŠILĖNU.
– Jūsų šiandienos organizuojamų diskusijų Tauragėje tema – kodėl vienos šalys gyvena gerai, kitos blogai? Ar būtų galima klausimą perfrazuoti – kodėl vieni Lietuvos miestai, rajonai gyvena geriau, kiti blogiau?
– Pagal ką mes vertiname savivaldybes? Pagal tai, kokias jos paslaugas teikia gyventojams, kiek leidžia veikti žmonėms, kaip skatina verslą ir valdo savo turtą. Kodėl vienose savivaldybėse žmonės gyvena geriau, kitaip sakant, turtingiau, priklauso labiausiai nuo investicijų, jų kiekio. Pavyzdys, kurį pateikiu visiems – žemės kasimas. Ją galima kasti kastuvu ir ekskavatoriumi. Pastaruoju iškasime daugiau, tačiau pats ekskavatorius yra žymiai didesnė investicija. Jam valdyti reikia išsilavinusių žmonių, o pas mus dažnai išsilavinusieji dirba kastuvais. Sukauptos investicijos – kelias į gerovę. Mes turime palyginę miestų statistiką, didesniuose miestuose daugiau investuota, tai atsispindi per kur kas didesnius darbuotojų atlyginimus. Žvelgiant į Tauragę, į akis ypač krinta investicijų klausimas. Tiesa, ši problema būdinga ne vienam mažesniam rajonui.
– Puikia investicija mūsų krašte galėjo tapti skalūninių dujų gavyba. Koks Jūsų požiūris šiuo klausimu, kodėl šios investicijos nereikalingos Tauragei?
– Šitas klausimas labiau sprendžiamas valstybiniu lygmeniu. Tai, kad mes turime resursų, bet nesugebame jų eksploatuoti – minusas. Tai problema tiek neišgautų dujų prasme, nesumokėtų mokesčių, nesukurtų darbo vietų, nesukurtų verslų, kurie galėtų plėtotis šalia. Reikia pastebėti, kad jūsų minimos investicijos buvo privačios, nereikėjo subsidijų. Jie norėjo ateiti ir vykdyti gavybą. Tai, kad investuotojai pasitraukė, manau, didžiulis minusas ir prasta tarptautinė reputacija. Iš Lietuvos ir Tauragės išeina didžiulė bloga žinia. Įprastai Lietuvoje bet koks didesnis projektas dažniausiai užstringa. Tačiau žmonėms reikia teisingai paaiškinti jo teigiamas pasekmes. Tiems, kuriems rūpi jų regionas, dažniausiai iš projektų priešininkų dažnai tampa šalininkais.
– Per 10 metų Tauragės rajono savivaldybė beveik nerado investuotojų. Kas kaltas? Kartais girdime, kad to kaltininkė – tendencinga politika, kad kontroliuoti biudžetininkus, siekiant jų rinkiminių balsų, lengviau nei laisvą ir nepriklausomą verslininką.
– Pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam Tauragės gyventojui indeksas tikrai labai žemas, lyginant su Lietuvos vidurkiu. Tai rodo mūsų statistika. Ką padarė dėl to jūsų savivaldybė, kad būtų geriau, mes atsakyti negalime. Jūs vietoje šiuos dalykus matote geriau. Mes stebime, kokie investicijų sprendimai: mokesčių sistema, investicinių planų parengimai. Šioje vietoje Tauragėje trūksta proveržio į priekį. Į teiginį, kad Tauragės rajone galima tendencinga verslo žlugdymo politika, galiu pasakyti tik tiek: jei tai vyksta – tuomet vaizdas labai niūrus.
– Tauragėje veikia didelė ekonominė zona, privatus industrinis parkas (TIP). Dirbantys užsienio investuotojai skundžiasi, kad nuvykti į darbovietę trūksta šaligatvių, apšvietimo, susisiekimo. Šis parkas moka milžiniškus mokesčius ir pildo savivaldybės biudžetą. Ar teisinga, kad savivaldybės atstovai visiškai neprisideda prie infrastruktūros gerinimo?
– Tai, kad Tauragė turi tokį parką ir dar privatų, puiki žinia visam miestui ir pavyzdys kitiems. Kokio dydžio investicijos turėtų būti iš savivaldybės biudžeto – sudėtingas klausimas. Padaryti tai sudėtinga, nes biudžetas ne guminis. Reikia partneriavimo, juk gal nebūtina gražių šaligatvių, gal galima tai padaryti labai nebrangiai. Čia labiau techniniai klausimai, mūsų tyrimas šių niuansų neanalizuoja.
– Apskritai kaip vertinate Tauragės rajono indeksą? Ar čia gyventi gera?
– Ta 21-a Tauragės rajono vieta reiškia, kad galima būti 21 vieta aukščiau (iš viso 53 savivaldybės – red.). Indeksas nenori parodyti, kad šita savivaldybė blogesnė. Norima pasidalyti gerąja patirtimi ir parodyti, ką savivaldybė, ką čia dirbantys, miestą valdantys žmonės gali padaryti, kad čia gyventi būtų geriau.