Tomas RAULINAVIČIUS
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad per pastaruosius ketverius metus Tauragės apskrityje gyventojų sumažėjo 18 procentų. Situacija kritinė Pagėgių savivaldybėje ir Tauragės rajone, kurioje itin aukšti emigraciniai rodikliai, o pramonė, kurianti darbo vietas bei pildanti biudžetą, smaugiama išaugusio valdžios aparato ir 2,5 karto pagausėjusio socialiai remtinų asmenų būrio. Per 10 pastarųjų metų Tauragės rajono valdininkai nesugebėjo sudaryti sąlygų ateiti nė vienam užsienio investuotojui, o kadaise garsūs fabrikai virto apleistais griuvėsiais. Nelaukdami visiško sunaikinimo, didžiausių apskrities įmonių atstovai ir verslininkai į Tauragę pakvietė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovus, su kuriais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.
Nėra nei korėjiečių, nei kitų
Per pastaruosius dešimt metų Tauragės apskrities darbo rinka susitraukė iki neregėtų žemumų. Nepalankūs įstatymai, politinė verslo priežiūros institucijų priežiūra sunaikino ne tik kadaise galingą pramonę, bet ir spaudžia smulkiuosius verslininkus. Apskrityje liko vos 106 tūkstančiai gyventojų, ir jų nuolat mažėja.
Tauragės rajono verslininkai pripažįsta – verslas verda savose sultyse, kitaip tariant, 95 procentai įmonių dirba savai rinkai. Beveik nebeliko eksportuojančių pramonės šakų, nekuriamos gamyklos, Tauragę palieka darbo nerandantys piliečiai.
Suskaičiuoti, kiek per 10 metų užsienio investuotojų rado Tauragės rajono savivaldybės valdžios atstovai, nesunku. Paprasčiausiai jų nėra: korėjiečiai dingo, nors vargu, ar galima teigti, kad jie čia apskritai dirbo.
Tiesa, mūsų mieste veikia Tauragės verslo ir turizmo informacinis centras, kurio nauda niekam nežinoma. Ši įstaiga kol kas garsėja tik savo vadovų skandalais, geležine valdžios protekcija ir nemaloniu politiniu kvapeliu.
Pasirašyta sutartis
Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininko Sigito Mičiulio teigimu, būtina ieškoti būdų, kaip sukurti darbo vietų turizmo sektoriuje, smulkiajame versle, o labiausiai – pramonės šakose, kuri kuria didžiausią pridėtinę vertę.
– Puiku, kad asfaltuojame gatves, kuriamos darbo vietos statybų sektoriaus atstovams. Tačiau jau nebeliko kam tomis gatvėmis vaikščioti, – pristatydamas kultūros rūmuose vykusio renginio svečius kalbėjo S. Mičiulis.
Asociacija pasirašė sutartį su Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais (KPPAR), kurių direktorius Viktoras Krolis pažadėjo gerokai palengvinti vietos verslininkų pastangas.
KPPAR šiuo metu vienija 230 narių, atstovauja verslininkų interesams, teikia informaciją, kuria jau dabar siekia pasinaudoti Tauragės apskrities įmonės.
Pirmoji pagalba
KPPAR tarybos nario verslininko Antano Stankaus teigimu, AB Vilkyškių pieninė atstovai po susitikimo jau rado pagalbą, kaip supaprastinti produktų kilmės dokumentų gavimą. O tai reiškia, kad bus sutaupyta laiko ir sąnaudų. A. Stankus sako, kad pasinaudoti šia pagalba gali ir smulkieji Tauragės verslininkai.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai teikia svarbią informaciją, organizuoja mokymus ir seminarus, informuoja apie užsienyje vykstančias parodas, muges, platina informaciją apie savo rūmų narius. Ateityje planuojama įsteigti filialą Tauragėje, tokį norą jau šiandien išreiškė trys apskrities bendrovės.