Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Į mūsų neturtingą ir mažėjančią rinką turi sugrįžti investicijos, tačiau kai kurie mūsų politikai jų bijo, per daug klauso patarėjų, kurie turi panašius verslus, todėl nesitaria su visuomene – viešai pareiškė Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) pirmininkas Sigitas Mičiulis. TAVA pirmininkas iki šiol liūdnai mini prieš penkerius metus žlugusią idėją į Tauragės apskritį atvesti didžiules Danijos investicijas. Jo teigimu šį procesą sužlugdė būtent politika.
Kelionę sužlugdė pati savivaldybė?
– Prieš penkerius metus danai Tauragei pasiūlė stulbinančio masto galimybę – steigti Tauragėje laisvalaikio parką ir įkurti šiltnamių verslą. Projektas buvo pristatytas tuometiniams Tarybos nariams, merui (rajonui tuomet vadovavo liberalcentristas Robertas Piečia – red.). Kilo mintis nuvažiuoti į Daniją ir pamatyti viską savomis akimis. Danijoje tokių laisvalaikio parkų veikia 42, – kalbėdamas su „Tauragės žinių“ žurnaliste prisiminė TAVA pirmininkas Sigitas Mičiulis.
Į Daniją tuomet turėjo vykti mažiausiai aštuonių žmonių delegacija, ją pasitikti turėjo apie 100 Danijos verslo atstovų. Tačiau, pasak S. Mičiulio, kelionė žlugo.
– Šioje vietoje suveikė politiniai ryšiai. Kelionė buvo sužlugdyta per Tauragės verslo informacinį centrą. Tuometinė jos vadovė, matyt, buvo tik kažkieno įrankis, – sakė S. Mičiulis.
Vis dėlto į Daniją tauragiškiai nuvyko, tačiau ne tie, kurie turėjo į šią šalį keliauti iš pat pradžių. Tai, ką kviestiniai svečiai pamatė Danijoje, pranoko visus lūkesčius – Danijoje veikia didžiuliai pramogų „akropoliai“, pirmasis jų pastatytas prieš 30 metų, teikiantys 20–30 paslaugų, kurių dalis nemokamos – tai mini vandens parkas, sporto salės, saunos. Kitas paslaugas poilsiauti susiruošę klientai perka. Parkuose nuolat vyksta didžiulio masto renginiai – koncertai, festivaliai, sporto varžybos. Danai tuomet lietuviams garantavo, kad turistų srautas į panašų parką Tauragės apskrityje bus didžiulis.
– Be to, tuomet susipažinome ir su danu Alfredu Petersonu, kuris ir dabar laikomas Europos šiltnamių magnatu. Jau buvo beveik sutarta, kad netoli Šilalės bus auginami vynuoginiai pomidorai, šiuose šiltnamiuose ketinta įdarbinti apie 300 žmonių, netoli Pagėgių turėjo suklestėti vazoninių gėlių verslas. Danai buvo atvykę, jie matė mūsų gamtines sąlygas, jie norėjo čia investuoti. Dabar toks Petersono verslas įkurtas Turkijoje, – sako S. Mičiulis.
Valdžia bijo laisvų minčių?
Deja, didžiuliai planai taip ir liko tik planais. Klausimas pagrindinis ir vienintelis – kodėl? Matyti, kad mūsų pašnekovas norėtų šios idėjos žlugimo priežastis įvardyti, tačiau mąsliai tyli.
– Kodėl ši idėja žlugo, aš supratau praėjus gal dvejiems metams po mūsų pastangų atvesti į Tauragę šias investicijas. Jas užblokavo aukštesni partiniai veikėjai, turintys ryšių su panašiu verslu. Kodėl aš sakau, kad Tauragėje bijomasi investicijų atėjimo? Todėl, kad joms atėjus ir naujiems darbdaviams sukūrus naujų darbo vietų jose dirbs laisvi ir nuo partinių interesų nepriklausomi žmonės, kurie gali reikšti savo mintis nebijodami prarasti darbą, o tokios mintys Tauragėje nereikalingos, – įsitikinęs TAVA pirmininkas.
S. Mičiulis sako – po nepavykusios idėjos Tauragėje statyti didžiulį pramogų parką jis turi vilties, kad Tauragė atsigaus, investicijoms pagaliau reikia atverti duris. Tačiau ne visada verslui jos atsiveria lengvai.
Miestas neturi sanitarinės apsaugos zonos
Štai paprasčiausias pavyzdys – Tauragėje jau ne vienerius metus veikiančiai Norvegijos bendrovei nebuvo leista nupjauti dviejų medžių, dokumentų tvarkymas truko pusantrų metų, pylėsi skundai Statybos inspekcijai, verslininkus dėl pradėtų darbų, pasak TAVA pirmininko, nepagrįstai kritikavo vietos žiniasklaida. Nebeapsikentęs tokio vietos požiūrio, įmonės vadovas net prabilo apie verslo perkėlimą į Turkiją.
– Ir kas gali paneigti, kad tokie veiksmai nesuplanuoti iš anksto? Per Tauragę tiesiant dujotiekį, buvo išpjauta tūkstančiai medžių, ir niekas dėl to nepiketavo, net ekologiškieji Žygaičiai, – apmaudžiai kalba S. Mičiulis.
S. Mičiulio teigimu, Tauragė iki šiol neturi nusistačiusi sanitarinių apsaugos zonų, o tai trukdo savo veiklą plėsti Tauragėje jau ne vienerius metus dirbantiems užsienio investuotojams. Tokia dilema kilo Švyturio gatvėje ilgus metus veikiančiai bendrovei „Tauragės medis“, kuri nuo 2001 metų Tauragėje investavo apie 14 milijonų litų ir pasišovė investuoti dar keturis. Už šias lėšas ketinama statyti naują sandėlį ir įdarbinti apie 20 žmonių. Tačiau koją Olandijos investuotojams kiša būtent tai, kad Tauragės pramonės rajonas iki šiol neturi sanitarinių apsaugos zonų. Šių darbų imtis turėtų Tauragės rajono savivaldybė.
– Aš suprantu, kad Tauragės visuomenės sveikatos centras laikosi iš aukščiau „nuleistų“ reikalavimų. Malonu, kad mums pagelbėjo Tauragės apskrities verslininkų asociacija, labai tikiuosi, kad susitarti pagaliau pavyks ir galėsime, kaip planuojame, plėstis, – „Tauragės žinioms“ sakė „Tauragės medžio“ direktorius Audrius Šimkevičius.
Verslininkas patikino, kad pastaruoju metu Tauragės politikai nenusigręžia nuo investuotojų, bent jau išklauso jų problemas.
– Nėra labai blogai su Tauragės valdžia, dabar jau matome ženklus mūsų naudai, – sako A. Šimkevičius.
„Tauragės medis“ užsienio rinkai jau daugelį metų gamina ir tiekia grindų lentas, jos eksportuojamos į 35 pasaulio šalis. Įmonėje dirba 85 darbuotojai. Visi jie – tauragiškiai. A. Šimkevičius sako, kad ir krizės metu atlyginimai darbuotojams nebuvo mažinami, bendrovę gelbsti eksportas, o Tauragės žmonės į darbą žiūri atsakingai.
– Žinoma, gerą darbo kokybę lemia ir darbdavio, ir gamybos vadovo, ir vietos valdžios požiūris, – įsitikinęs verslininkas.
„Aš pats pirmas buvau susitikęs“
Pirmadienį savivaldybės Tarybos komitetų posėdžio metu į viešumą eilinį kartą iškilus investicijų problemai, Tauragės rajono savivaldybės meras Pranas Petrošius su S. Mičiuliu nei į prisiminimus, nei į diskusijas nesileido. TAVA pirmininkui priminus, kad Tauragėje jau seniai galėjo klestėti didžiulis pramogų parkas, meras buvo linkęs šią idėją laikyti utopiška.
– Ką jūs čia kalbat. Aš pats pirmas buvau susitikęs su tais danais ir jų siūlymą iškart atmečiau, – P. Petrošiaus teigimu, danai tuomet pareikalavo prie projekto prisidėti 5 mln. litų, o tokių pinigų savivaldybė neturėjusi.