Karina SĖRIKOVA
„Tauragės žinios“ jau kartą rašė apie vienos vandens filtrais prekiaujančios bendrovės pakerėtą tauragiškę, kuri persigalvojusi dėl sandorio ir nusprendusi atsisakyti vandens valymo sistemos susidūrė su daugybe rūpesčių. Apsukrių prekybininkų liko apgauta, kaip teigia, ir Prezidento gatvės gyventoja 92-ejų Bronė Gajauskienė.
Įtikino, kad vanduo nešvarus
Kovo 14-ąją į svečius pas Bronę Gajauskienę įsiprašė bendrovės „Vandens filtravimo sistemos“ atstovė Tauragėje Laima Špiegienė. Senolei buvo pademonstruota, koks nešvarus ir nekokybiškas vanduo teka iš miesto vamzdžių, papasakota, kaip filtruotas vanduo padės jos sveikatai, ir senutė netruko susigundyti filtro teikiama nauda.
– Man pasakė, kad filtras kainuoja penkis tūkstančius litų. Atsakiau, kad tai labai dideli pinigai, bet man pritaikė dviejų tūkstančių litų nuolaidą ir nuramino, kad už filtrą galėsiu mokėti dalimis iki 2016 metų kovo. Taip ir susigundžiau, – nelabai rišliai žurnalistei pasakojo senolė.
Filtrą B. Gajauskienės namuose jau kitą dieną įtaisė iš Klaipėdos atvykęs darbininkas.
Atsipeikėjusi, kad įsigijo labai brangų daiktą, senutė žurnalistei guodėsi, kad jos pensija maža – 700 litų, ir sumokėti 3000 litų už vandenį valantį filtrą ji vargiai išgalės.
Teigia, kad sutartį pasirašė su neblaiviu asmeniu
Naują močiutės pirkinį netruko pastebėti jos anūkė ir globėja Vaida Pranskaitienė – ji kasdien lankosi senelės namuose. Tada išaiškėjo, kad vandens filtro lizingo dokumentus pasirašė net ne senolė, o jos sūnus Alfredas Gajauskas, kuris, anūkės teigimu, tą dieną buvo apsvaigęs.
– Močiutė linkusi susidomėti visokiomis tokiomis akcijomis, todėl esu paėmusi jos pasą. Tačiau tai nebuvo kliūtis pasirašyti sutarčiai. Sutartis pasirašyta laiduojant jos sūnui, kuris tą dieną buvo neblaivus. Kaip galima pasirašyti sutartį su neblaiviu žmogumi? – klausė jauna moteris.
Tą dieną, kai žurnalistė lankėsi močiutės namuose, A. Gajauskas miegojo. V. Pranskaitienė teigė, kad vyras neblaivus.
B. Gajauskienės anūkė tikino skambinusi į įmonę „Vandens filtravimo sistemos“. Jai buvę atsakyta, kad filtrą sumontavo kita įmonė ir už išmontavimą teks sumokėti 600 litų. Šeima teigė filtro nenaudojusi.
Senolė filtro norėjo
Įmonės „Vandens filtravimo sistemos“ atstovė Tauragėje L. Špiegienė „Tauragės žinioms“ teigė, kad vandens filtro jos klientė B. Gajauskienė nuoširdžiai norėjo, tačiau greičiausiai ją perkalbėjusi anūkė.
– Kai supažindinau su filtro privalumais, močiutė atsakė, kad jo labai norėtų, mat yra sena, beveik nieko nevalgo, tačiau geria daug vandens. Kadangi mačiau, kad moteris vyresnio amžiaus, paklausiau, ar filtro įsigijimui neprieštaraus jos giminaičiai. Moteris man atsakė, kad visus jos reikalus tvarko anūkė ir ji neprieštaraus dėl filtro. Aš paskambinau savo vadovybei, paprašiau nuolaidų, kad moteriai būtų suteiktos geriausios sąlygos. O lizingas buvo pasirašytas jos sūnaus vardu, kadangi vargu, ar tokio amžiaus moteriai kas būtų suteikę lizingą. Močiutės sūnus bendravo, klausinėjo manęs. Jis man nepasirodė girtas, bet bendraujant prasitarė, kad išgėrė butelį alaus. Jei žmogus būtų buvęs girtas, jis nebūtų sugebėjęs pasirašyti dokumentų, o jis pasirašė ant visų dokumentų, – pasakojo L. Špiegienė.
Moteris teigė, nors ji to ir neprivalo daryti, paprašiusi anūkės numerio ir paskambinusi V. Pranskaitienei atsiklausti, ar ji tikrai neprieštaraus dėl filtro, tačiau ši neatsiliepusi. Konsultantė teigia kitą dieną dar kartą nuvažiavusi pas senolę paklausti, ar tikrai niekas iš giminių neprieštaraus dėl sandorio, senolė patikinusi, kad anūkė neprieštarauja. Tą dieną filtras ir buvo sumontuotas.
Neparašė prašymo sutarčiai nutraukti
Įmonės „Vandens filtravimo sistemos“ direktorius Virgilijus Jancevičius teigė, kad žmonės, su kuriais sudaryta sutartis dėl filtro įsigijimo, neparašė prašymo sutarčiai nutraukti, jo nuomone, jie eina lengviausiu keliu – per žiniasklaidą.
– Visų pirma sutartis sudaryta ne su močiute ir ne su anūke, o su 68-erių metų vyriškiu. Ta moteris, kuri reiškia priekaištus tiek man, tiek mano kolegei Tauragėje, šioje istorijoje yra tik trečias asmuo ir įtakos neturi. Žmogus, kurio vardu sudaryta sutartis, nesikreipė raštiškai nei į mus, nei į įmonę, kuri sumontavo vandens filtrą, nei į banką, kuriame sudaryta kredito sutartis, nei į vartotojų teises, nei į ne maisto tarnybą. Jeigu tik jis norėtų, aš net kontaktus duočiau. Tačiau einama lengviausiu keliu – per žiniasklaidą. Kaip ten bebūtų, mes savo filtrą galime pasiimti, tačiau jį montavo specialistas, kuris atvyko iš Klaipėdos, todėl kainuoja ir šio žmogaus kelionė, ir darbo valandos, kainuos ir išmontavimas. Mes privalom atsiskaityti su montuotojais, kitaip įmonė patirs nuostolių. Tačiau ta šeima nesutinka sumokėti net 600 litų sumontavimo ir išmontavimo mokesčio, jau nekalbu apie tai, kad jokio pelno mūsų įmonė iš tokio sandorio neturėjo, vien tik rūpesčių. Tokie žmonės yra aferistai. Pasinaudoja daiktais, po to juos nori grąžinti. Piktnaudžiaujama mūsų įmonės reputacija, – teigė V. Jancevičius.