Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Nuo sausio 1-osios iki 1000 litų išaugęs minimalus atlyginimas kažin ar labai papildys valstybės iždą. Sotesniu kąsniu džiaugtis galės ir toli gražu ne visi už minimalią algą dirbę žmonės. Verslas nelaukia, kol mokesčiai prispaus galutinai – jau dabar trumpina darbo valandas ir atleidžia darbuotojus. „Tauragės žinių“ kalbinti darbdaviai atviri – lėšų algoms daugiau skiriama nebus.
Leis nemokamų atostogų
Kavinės „Arfa“, ilgus metus veikiančios Tauragės kultūros rūmuose, savininkė Danguolė Albrechtienė sako, kad iki 1000 litų pakelta minimali alga dar labiau ją, kaip darbdavę, įvarys į kampą.
– Labai sunku. Kainų kelti negalime, nes konkurencija didžiulė, verstis lauko prekyba taip pat neturime sąlygų. Žiemą dar šiaip taip laikomės, blogiausiai mums vasarą, kai prekyba beveik apmiršta. O kai dar atlyginimus didesnius reikės mokėti, nežinau, kaip bus, – apmaudžiai „Tauragės žinioms“ kalbėjo verslininkė D. Albrechtienė.
„Arfoje“ dirba aštuoni darbuotojai, visiems jiems mokamas minimalus atlygis. Kai kurie jų, pagalbinius darbus dirbantys, apiforminti ne visu etatu, nes dirba tik tada, kai prireikia daugiau darbo jėgos. Kol kas D. Albrechtienė sakė neapsisprendusi, ar atleis dėl kylančios algos darbuotojų, esą taip pasielgti būtų labai gaila, mat dauguma jų kavinėje pluša ilgus metus, bet nemokamų atostogų išleisti greičiausiai teks.
Pasak verslininkės, kituose miestuose kavinių darbuotojus lankytojai dar pamalonina arbatpinigiais, tačiau Tauragėje klientai šiuo atžvilgiu nedosnūs. Esą arbatpinigių palieka vos vienas kitas ir tai dažniausiai tik atvykusieji iš kitų miestų.
Vieną jau atleido
– Vakar kaip tik apie tai diskutavome, – paklaustas, kokios įtakos jo verslui turės kylanti minimali alga, „Tauragės žinioms“ sakė parduotuvės „R-Sportas“ savininkas Rimantas Žemaitis.
Verslininkas neslėpė, kad Seimo sprendimas didinti minimalų atlyginimą be darbo jau paliko vieną „R-Sporto“ darbuotoją.
– Vieną žmogų jau atleidome. Be to, trumpinsime parduotuvės darbo valandas. Ji dirbs nebe nuo 9, o nuo 10 valandos. Bandysime išsiversti su tomis pačiomis atlyginimų fondo lėšomis, su kokiomis vertėmės iki šiol, – kalbėjo R. Žemaitis.
Verslininkui kelia juoką dabartinių valdančiųjų priešrinkiminiai pažadai minimalų atlyginimą pakelti iki 1500 litų.
– Paskutiniaisiais metais buvo tik kritimas, apie kokį atlyginimų kėlimą galima kalbėti, – sakė verslininkas.
„R-Sporte“ šiuo metu dirba 10 darbuotojų, visi jie, išskyrus buhalterę ir parduotuvės vedėją, uždirba minimumą.
„Valdžia verslą prievartauja“
– O jei aš jūsų paklausčiau – kai valdžia verslą prievartauja, čia gerai ar blogai? – klausimu į „Tauragės žinių“ klausimą, kaip didėjantis minimalus atlygis nulems siuvimo įmonės „Dangija“ veiklą, atsakė jos vadovas Adas Gavėnia.
Verslininkas neslėpė apmaudo ir teigė net negalintis nieko daugiau komentuoti.
– Dar nežinau, kokių priemonių imsimės, minčių turime, tačiau nenoriu apie tai dabar kalbėti. Atsiprašau, – kalbėjo A. Gavėnia.
Šiuo metu „Dangijoje“ dirba 42 darbuotojai.
Kelti algas būtų prabanga
UAB „Baltijos trasa“, Tauragėje valdančios autoservisą ir kavinę „Deizė“, savininkas Jonas Butkus taip pat ketina trumpinti įmonės darbo laiką ir atleisti darbuotojų. Esą kelis konkrečiai, dar neapsisprendė, tačiau kad tą daryti teks, jau aišku.
– Gal net teks mažinti etatų, pavyzdžiui, palikti 0,8 etato. Minimalius atlyginimus pas mus uždirba daugiausiai pagalbiniai darbuotojai, virėjai. Kiti kiek didesnius, tačiau kelti algas šiuo metu mums būtų prabanga. Išsiversti bandysime su tomis pačiomis lėšomis, – sakė verslininkas.
„Baltijos trasoje“ šiuo metu dirba 32 darbuotojai.
Prievarta – prasta logika
Individualios įmonės „Bremena“ vadovas Sigitas Mičiulis sako, kad jo vadovaujamos įmonės planų minimalios algos kėlimas nesugriaus. Esą išlaidos šiek tiek padidės, tačiau verslininkas vis tiek sako, kad prievartinis atlyginimų didinimas – prasta valdžios logika.
– Minimalaus atlyginimo padidinimas našumo verslui nepakels, jis naudingas bus tik biudžetininkams. Ne prievartos verslui skatinti reikia, o rinkos sąlygų suvienodinimo. Smulkusis verslas nesugeba konkuruoti su vadinamaisiais patentininkais. Statistikos duomenimis, už vieną įdarbintą darbuotoją mokesčių valstybei sumokama tiek, kiek per metus jų sumoka 50–60 „patentininkų“. Be to, laimėti viešųjų pirkimų konkursus įmanoma tik savoms įmonėms, – apmaudžiai kalbėjo S. Mičiulis.
Antanas Stankus: „Tauragėje verslas žlugdomas“
Bendrovės „Švytis“, kurioje dirba 64 darbuotojai, generalinis direktorius Antanas Stankus sako, kad jo vadovaujamoje įmonėje minimalų atlyginimą gauna vienintelė valytoja, todėl jo didinimas jokios įtakos bendrovės veiklai neturės.
– Vidutinis „Švyčio“ atlyginimas didesnis nei rajono vidurkis (Tauragės rajono vidurkis – 1341 Lt neatskaičius mokesčių – red.). Tačiau ne tai svarbiausia. Niekuomet nieko nereikia daryti per jėgą. Tai turi galioti ir versle. Na, iš kur gi kokia mažytė bandelių kepyklėlė, kur dirba du ar trys darbuotojai, turi mokėti didesnes algas? Toks nurodymas mažoms įmonėlėms gali baigtis tragedija. Labai abejoju, ar nuo padidintos minimalios algos valstybei bus sumokėta daugiau mokesčių. Jei nėra jų iš ko mokėti, verslas ir nemokės, – įsitikinęs A. Stankus.
Verslininkas eilinį kartą negailėjo kritikos žodžių Tauragės rajono valdžiai.
– Gal jau šimtą kartų pasikartosiu, bet Tauragėje verslas tik žlugdomas. Savivaldybė nedarbui mažinti visai neskiria dėmesio. Rajono vadovai viešai yra pasakę, kad ne savivaldybės reikalas mažinti nedarbą, ši problema esanti ne jos kompetencija. Darbo vietas kuriantieji vadinami grobikais, sakoma, kad žiūrima tik naudos sau, bet kas gi kitas sukurs tas darbo vietas, jei ne verslininkai? Tačiau apmaudžiausia, kad sąlygų joms kurti nesudaroma. Jau dirbantis čia užsienio verslas vejamas, vienas pavyzdžių – įmonė „Egersund Net“, kuri jau daugiau kaip dveji metai, norėdama įkurti dešimtis darbo vietų, to negali padaryti dėl biurokratinio nerangumo. Savivaldybė turi galių ir gali padėti kurtis ir klestėti vietos verslui, tik noro reikia. Valdžia iki šiol nesugeba atsakyti į klausimą – ko ji imsis, kad gerėtų sąlygos verslui kurti? Vien 500 litų parama naujoms įmonėms čia nepagelbės. Tauragėje stūkso daugiau kaip 100 tūkstančių kvadratinių metrų nenaudojamų gamybinių patalpų. Kaip manote, ką tai reiškia? – retoriškai klausė A. Stankus.
Nedarbas auga
Sausio 1 dienos duomenimis, Tauragės rajono savivaldybėje fiksuotas 15,7 proc. nedarbas – 4093 bedarbiai. Gruodžio pradžioje šis rodiklis buvo mažesnis – 15,3 proc.
Tauragės teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Andžela Jakienė sako, kad Darbo birža aiškinsis darbuotojų atleidimo priežastis.
– Kol kas labai nejaučiame, ar darbuotojai atleidžiami dėl didėjančios minimalios algos, ar dėl kitų priežasčių, juolab, kad žiemą bedarbių visada pagausėja. Tačiau Darbo birža tai aiškinsis ir analizuos, – „Tauragės žinioms“ sakė A. Jakienė.
Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininko, ekonomisto Dariaus Stankaus komentaras:
2012 metais Lietuvos ekonomika, regis, pradėjo kapanotis iš krizės duobės. Pagrindinis variklis – eksporto augimas. Ekonomikos ekspertų nuomone, optimizmo 2013 metais nedaug, galimas eksporto augimas nebebus toks įspūdingas, koks buvo pernai, nors po krizės vidaus vartojimas ėmė stabilizuotis, tačiau į prieškrizinį lygį jis dar negrįžo. Verslo bendruomenę neramina brangstantys energetiniai ištekliai. Dar vienas ne itin malonus galvosūkis – kairioji valdančioji dauguma neva siekdama pamaloninti mažiausiai uždirbančiuosius, kurie daugiausiai dirba smulkiojo verslo įmonėse, nuo šių metų pradžios padidino mėnesinę minimalią (MMA) algą nuo 850 iki 1000 litų.
Smulkaus ir vidutinio verslo taryba, kurioje atstovaudamas Tauragės apskrities verslininkų asociacijai esu išrinktas valdybos nariu, ne kartą siūlė planuojant MMA padidinimą didinti Neapmokestinamąjį pajamų dydį, tokiu atveju žmonės iš tiesų gautų daugiau pinigų „į rankas“. Nepaisant to, kad dabartinės Vyriausybės programa skelbia – „Užtikrinsime asocijuotų verslo organizacijų ir kitų socialinių partnerių dalyvavimą sprendžiant valstybei ir verslui aktualius klausimus, rengiant naujų įstatymų projektus, juos svarstant“, į pasiūlymus neatsižvelgiama, maža to, nei tuo metu būsimasis Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius, nei dabartinė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė į suplanuotus susitikimus verslui aktualiais klausimais neatvyksta, nors susitikimo laikas būna suderintas.
Esu įsitikinęs, kad žemiausią atlygį gaunantys žmonės turi uždirbti daugiau, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į rinkos sąlygas, palaipsniui ir mažinant mokestinę bazę, kad žmogus iš tikrųjų gautų daugiau pinigų. Didinant minimalią algą nuo 850 iki 1000 litų, darbuotojas, kuriuo neva taip rūpinamasi, gauna 109 litais daugiau. O štai sąnaudos verslininkui padidėja 296 litais. Valstybė iš to išlošia 187 Lt. Vyriausybė suplanavo, kad MMA padidinimas per mokesčius į valstybės biudžetą suneš 190 milijonų litų. Ar iš tikrųjų taip nuoširdžiai siekiama šiek tiek palengvinti mažiausiai uždirbančiųjų gyvenimą, ar tiesiog žarstomas dosnumas verslo sąskaita, tiesa, dar ir papildant valstybės biudžetą? Nevalia užmiršti ir to, kad didinant MMA veikiausiai didės ir valdininkų algos (kalbu ne apie mokytojus, gaisrininkus ar gydytojus), o tai reiškia, kad turėsime surinkti dar daugiau mokesčių jiems išlaikyti.
Vyriausybė žada, kad padidinus MMA žmonės išleis daugiau pinigų, taip bus skatinama ekonomika. Tačiau esu giliai įsitikinęs, kad smulkiojo verslo šie pinigai nepasieks, nes mažas pajamas gaunantys tautiečiai jas išleidžia prekybos tinkluose maistui įsigyti, beje, verta priminti, kad būtent dabartiniai valdantieji įleido didžiuosius prekybos tinklus į miestų centrus, taip išstumdami arba visai sunaikindami smulkiuosius prekybininkus. Kita vieta, kam šie pinigai bus išleidžiami – nuolat didinami mokesčiai monopolininkams. Verta priminti, kad Tauragės valdantieji ką tik padidino mokesčius už vandenį ir nuotekas, šildymą, laukia didesnis žemės mokestis, o kur dar mokestis už atliekas (apie jo dydžio nustatymą Tauragės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba sako: „Negalime patvirtinti, kad atliekų susikaupimo normos fiziniams ir juridiniams asmenims apskaičiuotos teisingai ir pagrįstai“), kiti mokesčiai.
Nuolat bendrauju su smulkiojo verslo asocijuotų struktūrų atstovais, smulkiaisiais verslininkais, daugelio jų nuomone, aptartasis Vyriausybės sprendimas didinti MMA jau dabar sąlygoja neigiamas pasekmes smulkiajam ir ypač regioniniam verslui. Dalis smulkiųjų verslininkų neturi didelio pasirinkimo – darbo vietų mažinimas, darbuotojų darbinimas ne visai darbo dienai, drastiškiausias sprendimas – bankrotas. Iš naujosios Vyriausybės belieka tik tikėtis, kad ateityje bus labiau įsiklausoma į smulkiojo verslo problemas, o neva dėl žmonių didinamas MMA būtų didinamas taip, kad didžioji to padidinimo nauda – pinigai patektų žmogui į rankas, o ne į biudžetą.
