Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Simboliška, kad seniausio Tauragės laikraščio – „Tauragiškių balso“ saulėlydį ženklina paskutinio ilgamečio šio leidinio redaktoriaus Tado Meiželio mirtis. Šiemet jam užmerkus akis gęsta ir 67-erius metus ėjęs leidinys. Kaip skelbia ELTA, nuo Naujųjų metų stabdoma „Tauragiškių balso“ veikla. „Tarybinis žodis“, „Leniniečių balsas“, nepriklausomybės metais virtęs „Tauragiškių balsu“, buvo ne tik daugelio vietos žurnalistų kalvė, bet ir daugybės istorinių įvykių liudytojas. Paskutiniaisiais metais virtęs politiniu įrankiu, išbristi iš krizės, deja, nebesugebėjo.
Pirmųjų numerių neišliko
Tauragės viešojoje Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje saugomos pirmųjų tuometinio „Tarybinio valstiečio“ straipsnių iškarpos. Deja, tik iškarpos, pilnų pirmųjų dvejų leidybos metų laikraščio komplektų neišliko. Tačiau kruopščiai saugomi visi nuo 1947 metų išleisti jau kitaip vadinamo laikraščio – „Tarybino žodžio“ numeriai.
Pasak bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Meilutės Parnarauskienės, jei jau atsitiks taip, kad „Tauragiškių balsas“ iš tikrųjų nebebus leidžiamas ir taps istorija, būtų smagu, kad tauragiškiai, kurie savo archyvuose dar saugo seniausius laikraščio numerius, dovanotų juos bibliotekai.
– Kas gi juos išsaugos, jei ne mes, – įsitikinusi M. Parnarauskienė.
Po paskutiniojo laikraščio redaktoriaus Tado Meiželio mirties šių metų gegužę su laikraščio leidyba susijusių įvairių dokumentų, nuotraukų bibliotekai dovanojo jo žmona Albina Meiželienė.
Tiražas buvo daugiatūkstantinis
Pirmasis Tauragės apskrities laikraščio „Tarybinis valstietis“ numeris išėjo dar Antrojo pasaulinio karo metu – 1945-ųjų sausio 2 dieną. Iki 1950 metų tai buvo Tauragės apskrities laikraštis, 1950–1990-aisiais – Lietuvos komunistų partijos Tauragės rajono komiteto leidinys. 1945–1947 metais Tauragės laikraštis buvo leidžiamas 1–2, nuo 1948-ųjų iki šiol – 2–3 kartus per savaitę. Pirmaisiais leidybos mėnesiais laikraštis vadinosi „Tarybiniu valstiečiu“, vėliau – iki 1962-ųjų „Tarybiniu žodžiu“, o iki 1989 metų – „Leniniečių balsu“. Nepriklausomybės metais buvo pervadintas į „Tauragiškių balsą“. Pirmasis laikraščio redaktorius buvo A. Armontas, vėliau jam vadovavo J. Jončytė, A. Falkmanas, B. Mockus, A. Montvilaitė, R. Domikienė, M. Zaisienė, A. Barauskas, A. Širka, S. Kaluževičius, A. Pekeliūnas, J. Marcinkevičius, T. Meiželis. Ilgiausiai žurnalistais dirbo Juozas Gaižauskas, Robertas Krapas, Jovita Strikaitienė, Jonas Šileris, Bronius Jagminas. 1987 metais „Leniniečių balsas“ buvo leidžiamas rekordiniu 13200 egzempliorių tiražu.
Pirmieji straipsniai – apie karo žaizdas besilaižančią Tauragę
Pirmųjų „Tarybinio valstiečio“ leidybos metų straipsnių iškarpos pasakoja apie tuometę Tauragės rajono ir apskrities kasdienybę. Štai 1945 m. vasario 28 dienos numeryje pranešama, kad žymiausia pramonės įmonė Tauragėje tuomet buvo Tauragės mėsos kombinatas „Maistas“. „Žemaitija drauge su Tauragės miestu turėjo ilgiau kęsti vokiečių okupacijos jungą. Bet po Tauragės išvadavimo dirbantieji su pasiryžimu stojo į darbą ir jau po kelių savaičių darbas ėjo pakenčiamai, nes dalį mašinų pavyko suremontuoti“, – tos dienos laikraštyje cituojamas „Maisto“ profsąjungos komiteto pirmininkas Kazys Kavaliauskas. Skelbiama, kad 1945 m. sausį „Maisto“ darbuotojai mėnesio darbo planą įvykdė 208 %.
1945 m. kovo 27 dienos jau „Tarybinio žodžio“ numeryje skelbiama, kad dirbančiųjų pastangomis Tauragėje įsigyta sava elektros energija. „Išvarius iš Tauragės vokiečių okupantus, po poros savaičių intensyvaus remonto pradėjo veikti pirmoji įmonė Tauragės apskrityje. Tai Tauragės malūnas ir lentpjūvė „Progresas“, – rašoma tos dienos laikraštyje.
Tų pačių metų balandžio 27-ąją laikraštis džiaugiasi, kad pagaliau atstatyta „Jūros“ lentpjūvės veikla. Mat „rudieji fašistai“, pasak laikraščio, traukdamiesi iš Lietuvos buvo stipriai ją sužaloję.
1945 m. rugpjūčio 18 dienos numeryje pasakojama apie talką kino teatro „Jūra“ atstatymo paruošiamiesiems darbams atlikti. Straipsnyje negailima kritikos į talką neįsijungusioms įmonėms: „Tenka konstatuoti nemalonų faktą, kad, išskyrus „Progresą“ ir gaisrinę, kuri darbo talkon net nebuvo pakviesta, nė vienas skyrius bei įstaiga ar įmonė ne tik kad talkoje nedalyvavo, bet ir nepajėgė pristatyti talkoje dalyvausiančiųjų sąrašų“.
1945 m. spalio 23-iąją skelbiama, kad visa jėga pradėjo dirbti Tauragės virvių fabrikas „Jėga“. Pasak straipsnio, fabriko atkūrimo darbo ryžtingai griebėsi virvių fabriko direktorius draugas Randomanskis.
Vėlesniuose „Tarybinio žodžio“ numeriuose netrūksta liaupsių tuometiniams Komunistų partijos vadams ir vadukams, džiaugiamasi ūkio pasiekimais. Užsimenama, kad 1947 metais Tauragės mėsos kombinatas uždirbo 100 tūkstančių rublių pelno, po metų iškilmingai atidarytas tiltas per Šešuvies upę. Bene didžiausias dėmesys ir beveik visada pirmasis puslapis skiriamas esą sėkmingai dirbantiems kolūkiams.
Dirbo šalia iškilių žmonių
Kiek tiesos buvo tuometiniame Tauragės leidinyje, sunku šiandien nuspręsti. Tačiau daugiau ar mažiau jis buvo tų dienų Tauragės miesto ir rajono istorinių įvykių metraštis.
34-erius metus – nuo 1967-ųjų šiame laikraštyje korespondente dirbusi žurnalistė Jovita Strikaitienė sako, kad jai teko laimė būti šalia tikrai iškilių redakcijos žmonių: Roberto Krapo, Jono Šilerio, Jono Marcinkevičiaus, Kosto Kauko.
– Ypač nuostabus žmogus buvo redaktorius Jonas Marcinkevičius – tikras kolektyvo užtarėjas, nesavanaudis. Iki šiol mane lydi prisiminimai apie kolegą rašytoją Kostą Kauką, nesitaiksčiusį su sistema ir kirtusį per ją savo puikiomis humoreskomis. Už tai jis ne kartą buvo kviečiamas į rajkomą ant kilimo aiškintis. Dabar jis gyvena Klaipėdoje. Puikios Roberto Krapo karikatūros ir laikraščio maketavimas respublikoje laimėdavo pirmąsias vietas. Žinoma, visko buvo per tiek metų, bet išeidama iš „Tauragiškių balso“ blogų emocijų neišsinešiau, buvome jauni, energingi, kiek įmanoma stengėmės nebūti prisitaikėliais. Redaktoriaus pavaduotojas Bronius Jagminas už nepaklusnumą valdžiai net buvo atleistas iš pareigų. Tiesa, vėliau vėl buvo priimtas į darbą, – „Tauragės žinioms“ sakė J. Strikaitienė.
„Pabaiga tikriausiai bus tokia“
UAB „Tauragiškių balsas“ vienas akcininkų Arūnas Beišys (kiti du – Donatas Petrošius ir Vaclovas Karbauskis), paklaustas, ar tikrai nuo Naujųjų metų bendrovės leidžiamas laikraštis nebeišeis, sakė 100 procentų to patvirtinti negalįs, esą išsamesnės informacijos reikėtų klausti pagrindinio akcininko – mero Prano Petrošiaus sūnaus Donato Petrošiaus.
Susisiekti su D. Petrošiumi „Tauragės žinioms“ nepavyko. Jo tėvas P. Petrošius patikino, kad galutinis sprendimas dėl „Tauragiškių balso“ veiklos dar nepriimtas, tačiau apie laikraščio veiklos nutraukimą svarstoma.
– Vyko tokia diskusija. Aš pats joje nedalyvavau. Tačiau minčių uždaryti laikraštį yra. Pabaiga tikriausiai bus tokia, – sakė P. Petrošius.
P. Petrošiaus teigimu, bendrovės nekilnojamąjį turtą – pastatą, kurį kadaise statė Petrošių šeimos aplinkai dar nepriklausanti „Tauragiškių balso“ bendrovė, iš redakcijos perpirko visi trys jos akcininkai.
Susisiekti su „Tauragiškių balso“ vadove Vaiva Keserauskaite „Tauragės žinioms“ nepavyko. ELTAI patvirtinusi, kad nuo Naujųjų metų „Tauragiškių balso“ veikla stabdoma, į „Tauragės žinių“ skambučius ji neatsiliepė.
Prenumeratos kitiems metams laikraščio vadovybė nebepriima.
