Karina SĖRIKOVA
Šių eilučių autorei teko garbė susipažinti su vienu stambiausių Pagėgių ir Tauragės krašto ūkininku 52-ejų Remigijumi Kelneriu. Jo vadovaujamas žemės ūkio kooperatyvas „Lumpėnų Rambynas“ šiemet švenčia dvidešimties metų sukaktį.
Pasak Remigijaus Kelnerio, nenuostabu, kad jis pakrypo ūkininkavimo link, mat užaugo ūkininkų šeimoje. Ūkininko karjeros pradžia – Rambyno tarybinio ūkio Lumpėnų skyriuje. Dabartinis kooperatyvas įsteigtas 1992 metais, kai ėmė irti tarybiniai ūkiai. Kooperatyvo veiklos pradžioje ūkis turėjo 50 dalininkų, dabar liko penki.
Pasak pašnekovo, šiuo metu jo vadovaujamas ūkio kooperatyvas vienas stambesnių mišrių ūkių šalyje. Pagrindinė ūkio veikla – pieno gavyba, tačiau ūkis augina ir pieninius raguočius – bulius – mėsai, javus, kukurūzus, rapsus. Šiuo metu ūkyje yra apie 320 melžiamų karvių, apie 200 bulių ir dar apie 250 veislinių telyčių. R. Kelnerio tikinimu, anksčiau grūdai buvo auginami gyvuliams šerti, tačiau pastaruoju metu atsirado grūdų pirkimo poreikis, todėl kooperatyvas pradėjo jais prekiauti.
Kas dieną „Lumpėnų Rambynas“ parduoda apie septynias tonas pieno. Pagal šią statistiką šis ūkio kooperatyvas stambesnis už vidutinį Lietuvos ūkį, mat vidutiniškai Lietuvoje parduodama apie 6,2 tonos pieno per dieną iš ūkio. Kooperatyvo pirmininko teigimu, aplinkui yra ir daugiau pienininkyste besiverčiančių ūkių, tačiau jie laiko apie 30–50 karvių.
Pieną iš „Lumpėnų Rambyno“ perka žemės ūkio kooperatyvas „Pienas.lt“. Beje, pasak R. Kelnerio, šis kooperatyvas ketina artimiausiu metu statyti pieninę.
Valdo „Lumpėnų Rambynas“ apie 900 hektarų žemės, iš jų apie 200 hektarų – pievos, 270 hektarų – kukurūzai, 150 hektarų – rapsų, likę plotai skirti javams.
Šiuo metu kooperatyve dirba 28 darbininkai, vasarą, anot R. Kelnerio, į kooperatyvą priimami dar 2–3 jaunuoliai, mat padaugėja darbo.
Ūkis ne visas, tačiau iš dalies kompiuterizuotas.
– Tai tik detalės, tačiau labai palengvina darbą. Pavyzdžiui, automatizuotas veršelių girdymas pieno pakaitalais. Per kompiuterį matome, ar veršelis išgėrė pakankamai, ar per mažai, o gal visai neatėjo gerti – tada einame žiūrėti, ar tik neserga. Taip pat turime įsirengę rujų stebėjimo sistemą. Karvės ant kaklų turi daviklius, ir kai jos pradeda skleisti atitinkamus judesius, kompiuterinė programa praneša, kad ją laikas sėklinti. Pieno ūkio sėkmė priklauso nuo tikslaus gyvulių šėrimo, todėl viena sėkmingiausių investicijų – kompiuterizuota programa, leidžianti stebėti į pašarų maišytuvą subertus grūdus ir jei kažkas ne taip, šėrimą koreguoti, – savo ūkio kompiuterizacijos detales dėstė ūkininkas.
Kaip dar tik pradedančią judėti nišą, iš kurios galima uždirbti, ūkininkas įvardijo kukurūzų sandėliavimą vadinamojoje kojinėje.
– Javų sukišimas į žarnas – nauja technologija. Tokio proceso metu grūdai sugrūdami į polietileninę kojinę. Patogiausia, kad grūdai nebūtinai turi būti sausi – jų nereikia džiovinti. Nei sandėlio nereikia, nei ventiliacijos. Ši technologija leidžia lanksčiau ir paprasčiau dirbti, – technologinėmis naujovėmis pasidalijo ūkio kooperatyvo pirmininkas.