Daiva SITNIKIENĖ
Daugiau nei prieš mėnesį Lauksargiuose vietoje buvusios „Rančos“ duris atvėręs restoranas-kavinė „Mažoji Gruzija“ jau turi nuolatinių lankytojų, tačiau vienas naujosios kavinės savininkų – Gela Getsadze neslepia, kad dar nemažai tauragiškių nežino apie juos. Informacijai paskleisti restorano-kavinės savininkai Gela Getsadze ir Davydas Alanija iš Gruzijos Zestafoni miesto į „Mažąją Gruziją“ susikvietė Tauragės žiniasklaidos atstovus, juos ne tik pavaišino kaip pridera gruzinams, kurių šalyje sakoma, kad svečias – nuo Dievo, arba svečias – Dievo dovana, bet ir pakvietė į virtuvę pažiūrėti, kaip gaminama gruziniška sūrio duona – chačapuris.
Tradiciniai patiekalai
Apie chačapurį būtų galima parašyti atskirą straipsnį – Gruzijoje jų būna įvairių: su sūriu viduje ir ant viršaus, su mėsa, pupelėmis ar kitomis daržovėmis, su ant viršaus užkeptu kiaušiniu. Atskiri Gruzijos regionai turi savo chačapurį, tačiau visa tai paliksime specializuotiems žurnalams. Lietuviai šį gruzinišką patiekalą taip pat įsigudrino kepti. Suprantama, tokios tešlos, iš kurios gaminami chačapuriai „Mažojoje Gruzijoje“, nepasigaminsime. Tešlos recepto, šiukštu, neketinama išduoti, tad belieka nuvažiuoti ten ir paragauti. Restorane lankiusis žurnalistė iš paruoštos tešlos ir jau sutarkuoto sūrio gaminusi chačapurį mums, kolegoms, pasakojo, kad tešla minkšta, labai puri, tarsi viduje būtų oro, ir visai nelimpa prie rankų.
Kita gruzinų vizitinė kortelė – chinkaliai. Tai milžiniški koldūnai su malta ir prieskoniais pagardinta mėsa, suspausti į mazgelį viršuje. Chinkaliai, kaip mus mokė restorano-kavinės savininkai, valgomi rankomis taip, kad sultinys neištekėtų į lėkštę, o mazgelis, už kurio paimamas chinkalis, paliekamas nesuvalgytas. Mažiausia porcija, kokią gausite užeigoje, – trys chinkaliai lėkštėje. Maža chinkalių porcija kainuoja 9 litus, o už penkis chinkalius teks pakloti 14 litų.
Beje, restorano-kavinės savininkai gyrė tikrą lietuvišką, Lietuvoje augintų gyvulių mėsą. Restorane galima įsigyti avienos plovo, kiaulienos, jautienos, vištienos patiekalų.
Svarbus ingredientas – riešutai
Į svečius žurnalistus pakvietę Gela ir Davydas ragino paragauti įvairių patiekalų, kurių gali užsisakyti restorano klientai. Neįprasto, „turtingesnio“ ir aštresnio skonio mėgėjai tikrai nenusivils užsisakę salotų – keptų baklažanų su graikiniais riešutais arba česnaku, kučmači salotų, kurios gaminamos iš kepenėlių, širdelių, graikinių riešutų ir žalumynų, burokėlių salotų su graikiniais riešutais ar vištienos salotų, į kurias taip pat dedama graikinių riešutų, ridikėlių ir majonezo. Salotų kainos restorane – nuo 7 iki 11 litų. Ragavome ir gruziniško šašlyko, ir ant iešmo kepto kebabo, kitokio nei siūlo Tauragės užkandinės.
Neapsiėjome ir be gruziniško vyno – juodo, taip dėl vynuogių spalvos gruzinai vadina raudoną vyną, ir balto. Ir, žinoma, kokios gruziniškos vaišės be tostų – jų išklausėme ne vieną. Prie tradicinio gruzinų stalo tostus sako tik tamada, kuriuo dažniausiai išrenkamas namų šeimininkas, jei stalas didelis, svečių daug, jam talkina padėjėjas. Kai tamada kalba, privalu įdėmiai klausytis. Pirmųjų tostų temos – tradicinės: pirmas tostas keliamas už Dievą – tą, kuris viską sukūrė, antras – už Tėvynę, šįkart už Lietuvą ir Gruziją. Mūsų stalo tamada Gela Lietuvai negailėjo gerų žodžių. Trečias jo tostas buvo už moteris. Po jo liejosi tostai už rytojų – mūsų ateitį, už Zestafoni miestą, kuriame gyvena restorano savininkų šeimos, ir Tauragę.
Anot restorano-kavinės savininko, per tris mėnesius, kuriuos jis čia laikinai gyvena, jis sutiko tik geranoriškus žmones, todėl dirbti beveik už 3000 kilometrų nuo tėvynės gruzinams nesą sunku. Tačiau Gela neslėpė – oras Lietuvoje šaltokas.
Vaikų į restoranus Gruzijoje nesiveda
„Mažoji Gruzija“ – iš tiesų gera vieta patirti gruziniškų skrandžio malonumų, o svarbiausia savo patiekalą čia ras ne tik mėsos mėgėjai, bet ir vegetarai. Restorano-kavinės savininkai lankytojams žada staigmenas ir dovanas.
Maždaug po savaitės ten bus galima nuvykti dienos pietų. Žadama, kad pietūs kainuos 10 litų. Be tradicinių gruziniškų patiekalų, restorane-kavinėje galima suvalgyti ir lietinių su varške, bananais, ledų. Tiesa, iš Gruzijos atvykę virėjai į šių dažniausiai vaikų mėgstamų patiekalų gamybą iš pradžių žiūrėjo skeptiškai – jų šalyje neįprasta, kad tėvai vestųsi vaikus į restoraną. Vyrų požiūris moterų atžvilgiu jau europėja.
Maždaug už devynių kilometrų nuo Tauragės įsikūrusiame restorane-kavinėje „Mažoji Gruzija“ dirba du profesionalūs virėjai, vienas jų – turintis 40 metų darbo stažą. Darbą čia rado ir šeši lietuviai.
Šiuo metu restorane gali susėsti 70 lankytojų. Anot vieno savininkų, jei verslas klosis gerai, ateityje bendradarbiaujant su UAB „Švyturys“, bus įrengti staliukai ir balkone.
