Tomas RAULINAVIČIUS
Prieš 80 metų architektų planuose gimė Tauragės skerdykla, kurioje per pamainą buvo paskerdžiama iki 500 kiaulių. Sovietmečiu ši mėsos perdirbimo bendrovė išgarsėjo ne tik gigantiškais perdirbamos mėsos kiekiais, bet ir legendomis apipintomis istorijomis. „Tauragės maiste“ dirbo ne viena darbuotojų karta, o įmonės veiklos sustabdyti nesugebėjo nei ekonominės krizės, nei nepalankūs politiniai vėjai.
Seniausia mėsinė Lietuvoje
21-erius metus AB „Tauragės maistas“ vairą laikantis įmonės direktorius Mečislovas Lenktaitis tikina, kad mėsos perdirbimo rinkoje laviruoti ypač sunku. Mėsos perdirbėjai vis liūdniau vertina šio verslo perspektyvas Lietuvoje, nors viena seniausių mėsinių šalyje skaičiuoja 80-osios sukakties metines.
1931 metais architektų planuose nubraižyti Tauragės skerdyklos kontūrai ilgainiui keitėsi. Per pamainą į skerdyklą būdavo atvežama iki 500 kiaulių. Garą mėsinei gaminantis garvežys garsiai visame mieste šaukė apie sėkmingą „Tauragės maisto“ veiklą.
Socialistinis laikotarpis dar labiau išgarsino Tauragės mėsos kombinato veiklą. Sėkmingiausiu laikotarpiu šioje įmonėje dirbo beveik 1400 darbuotojų. Buvo paskerdžiama 22000–24000 kiaulių per savaitę. Legendos ir tikros istorijos apie gudriai iš įmonės teritorijos „eksportuojamas“ dešras sklido Tauragėje ir už jos ribų. Šis „Tauragės maisto“ aukso amžius jau pateko į šiuo metu renkamą bendrovės istorijos archyvą. 1989–1990 metais Lietuvoje veikė aštuonios didelės mėsos perdirbimo bendrovės, iš kurių apleistais griuvėsiais netapo vos dvi: Utenos ir Tauragės mėsinės.
– Perversmas paliko dideles žaizdas, po kurių bendrovė vos sugebėjo atsigauti, – naujausią bendrovės veiklos etapą prisimena M. Lenktaitis.
Ieško būdų išgyventi
Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpis įmonės veiklą pažymėjo darbuotojų atleidimais iš darbo ir milžiniškomis kompensacijomis. Skirtingai nei pienininkai, kurie sugebėjo susikoncentruoti, mėsininkai dirbo pavieniui ir nesukūrė stiprios bei konkurencingos mėsos pramonės. Anot M. Lenktaičio, griuvo mažiukai, vėliau – „sapardininkai“ („Rovisa“ , „Natanga“), vis sunkiau išgyventi ir dabartiniams mėsos perdirbėjams. Šiuo metu Lietuvos rinkoje dar kovoja 200 įmonių, veikia keturios didžiulės skerdyklos, kurios dėl žaliavos trūkumo neišnaudoja savo našumo ir galimybių.
„Tauragės maistas“ šiuo metu paskerdžia 100 kiaulių per dieną. Lietuviška tikro skonio produkcija ieško pirkėjų Lietuvos, Rusijos rinkose. Pastaroji greitai bus užpildyta Danijos verslininkų pastatytais kompleksais ir juose auginamomis kiaulėmis.
– Dirbame be pelno. Nustebsite, bet negauname nė pusės nuo parduotuvės lentynose skelbiamų kainų, – prekybos paslaptis žurnalistams atskleidė M. Lenktaitis.
Gimtadienis – su naujais gaminiais
„Tauragės maistas“ šiandien pirkėjams siūlo 140 rūšių gaminių. Ilgamečių gamybos tradicijų ir receptų mėsos gaminių asortimentas tiekiamas į firmines bendrovės parduotuves bei didžiuosius prekybos tinklus.
„Tauragės maisto“ komercijos direktoriaus Žilvino Lenktaičio teigimu, bendrovė žaliavą perka iš Lietuvos mėsos augintojų ir importuoja iš Vokietijos. Žalias faršas, vėdarai ir brangesni gaminiai keliauja į Rusiją. Mėsinė jau pradėjo sezonišką šašlykų gamybą. O gimtadienio ir Velykų proga pirkėjams pateiks aukščiausios kokybės natūralios mėsytės kaimišką rinkinuką. Parduotuvėse jau įsitvirtino „Tauragės maisto“ žvėrienos gaminiai, visai neseniai gardžių produktų liniją papildė vytintas kiaulienos kumpis be odos.
