Tomas RAULINAVIČIUS
Prieš devynerius metus Danijos prekybininkai Tauragėje įkūrė tinklų pynimo įmonę, kuri jau tapo lydere Europos rinkoje. Patogus susisiekimas, pigi darbo jėga ir, anot verslininkų, pozityvus vietos žmonių mentalitetas tuomet nulėmė „Netmark“ bendrovės atsiradimą Lietuvoje. 2011 metais dukterinė Danijos bendrovės įmonė pasiekė 14 milijonų litų apyvartą ir buvo viena labiausiai augančių Tauragės apskrities bendrovių. Tokią sėkmę lėmė patikimi ir kokybiški gaminiai, kuriais rūpinasi beveik 100 Tauragės moterų komanda.
Milžiniški tinklai
Pramoninei žvejybai jūroje naudojami tinklai Tauragėje gaminami jau devynerius metus. Parduotuvėje tokių nerasite, tai specifiniai, itin aukštos kokybės, brangūs gaminiai, kuriuos Norvegijos, Danijos ir Švedijos žvejai įsigyja pagal užsakymą.
– Mes tinklų vietiniams žvejams negaminame. Tik dėl sportinio intereso ir paramos Tauragės miestui esame pagaminę tinklų futbolo vartams „Tauro“ komandai, miesto mokykloms. Taip pat teko gaminti virvių parašiutininkams, – apie „Netmark“ pinamus tinklus pokalbį pradėjo bendrovės generalinė direktorė Nomeda Volynko.
„Netmark“ – daniško kapitalo bendrovė. Šie užsienio verslininkai, iki tol tik prekiavę tinklais, nusprendė pradėti jų pynimo gamybą. Iš pradžių planuota įkurti įmonę Lenkijoje, tačiau verslininkams kur kas labiau patiko lietuviškas mentalitetas, buvo nuspręsta gamybą pradėti Tauragėje.
2003 metais į patalpas Sandėlių gatvėje atkeliavo pirmieji įrenginiai, skirti tinklų gamybai. Verslininkams kilo pirmųjų rūpesčių: specialistų, mokančių ir galinčių dirbti pagal sudėtingas technologijas, nebuvo. Vietinius darbuotojus teko supažindinti ne tik su įrenginiais, bet ir su sudėtinga gamybos technologija.
Kelių kilometrų žvejybiniai tinklai pasižymi itin aukšta kokybe. Vienas jų jūroje pagauna daugiau nei 100 tonų žuvies. Tokio tinklo „akys“ gali būti didesnės nei metro ilgio, pagal užsakovo reikalavimus. Kaip jie gaminami, „Netmark“ generalinė direktorė N. Volynko supažindino plačiuose bendrovės cechuose.
Dominuoja moterys
Tinklų mezgimo, formavimo, siūlų sukimo ir impregnavimo cechuose dominuoja moterys. Darbas reikalauja kruopštumo, atidumo ir atsakomybės. Iš plonyčių nailoninių siūlų bus nupinti tinklai, tarnausiantys ne vienerius metus. Visose gamybos grandyse svarbu nepadaryti klaidų, pasak N. Volynko, šiame versle itin svarbus pasitikėjimas. Mat dirbama su skandinavais, kurie vertina patikimus partnerius. Be to, suplyšęs tinklas gali būti itin finansiškai nuostolingas ir pačiam gamintojui. Centimetro tikslumu išmatuoti tinklai kelis kartus peržiūrimi darbuotojų. Greta ūžiančių mašinų įmonėje daug rankų darbo, kurį dažniausiai atlieka moterys. Kodėl?
– Turbūt tokia sritis. Juk automobilių servisuose daugiausiai dirba vyrai. Tačiau turime ir mes jų, daugiausiai techninio aptarnavimo skyriuje. Darbuotojai mums labai svarbūs, net negalėčiau išskirti, kuris svarbesnis. Dauguma čia jau dirba daugelį metų, – teigė N. Volynko, apytiksliai suskaičiavusi, kad iš 118 darbuotojų vyrų yra vos apie 20.
Darbas nelengvas, tačiau linksmai nusiteikusių darbuotojų akyse nuovargio nematėme. Moterys atidžiai prižiūrėjo siūlais persipynusias mašinas, tampė tinklus ir juokavo. Prie termiškai apdorojamų tinklų, šio proceso metu fiksuojami mazgai, triūsė vyrai. Nudažyti žaliai, baltai ar juodai, impregnuoti ir kvepiantys kai kurie tinklai jau laukė atvykstančių sunkvežimių, išgabensiančių produkciją į įvairias Europos šalis. Pasak N. Volynko, lietuviška etiketė jau tapo prekės garantu.
Planuoja plėtrą
Tinklų gamybos verslas sudėtingas dėl mažos paklausos. Naujais tinklai keičiami retai: visų pirma jie ilgaamžiai, brangūs, todėl dažniausiai tik restauruojami. Rasti naują rinką sunku, žvejai daugiausiai dirba tik su senais partneriais. Be to, tinklų gamintojai jaučia kiniškos produkcijos konkurenciją. Lietuvoje veikia tik dvi tokio tipo įmonės: Tauragėje ir Šiauliuose. Pasak N. Volynko, bendrovės sėkmę stipriai lėmė lankstumas.
– Mes, gamybininkai, nuolat laviruojame. Per dieną net kelis kartus gali keistis pirkėjo užsakymas, turime prisitaikyti. Nepagaminsime mes, pagamins kiti, – teigė bendrovės vadovė.
Bendrovės vystymosi tempą geriausiai atspindi metinė apyvarta. 2004 metais ji siekė 2,8 milijono litų, 2007-aisiais – 8,5 mln., 2011-aisiais – 14 milijonų litų. „Netmark“ daug investavo į įrangą, kuri į Tauragę atkeliavo iš Japonijos. Artimiausiu metu planuojama plėsti patalpas, daugiau lėšų skirti infrastruktūrai.
Netrukus bendrovė ketina pristatyti naujovę: ypač brangius, tačiau kur kas patvaresnius žvejybinius tinklus. N. Volynko sako, kad net šiame versle būtinos naujovės, kurios padės vis labiau stiprėjančiai „Netmark“ veiklai.
