Verslininkai reikalauja valdininkų dėmesio
Rajono verslui plėtoti iš biudžeto skirtos lėšos 2011-ųjų pabaigoje ir vėl liko nepanaudotos. Apie 100 tūkstančių litų buvo išdalyti kitoms reikmėms. Kad panašiai neatsitiktų ir šiemet, kol politikai dar nepatvirtino 2012 metų rajono biudžeto, Tauragės apskrities verslininkų asociacija suskubo rajono savivaldybės merui ir Tarybos nariams rengti visą šūsnį siūlymų. Verslininkų teigimu, valdininkai jiems meta nepagrįstus kaltinimus – esą biudžeto paramos jie neprašo.
Prarasti investuotojai
– Savivaldybė neturi tvarkos, kokiu būdu Tauragės rajone reikia padėti verslui. Vien skirti lėšų, kurias neaišku, kaip ir kam reikėtų panaudoti, dar ne viskas. O paskui valdininkai mus kaltina esą niekas paramos neprašė, tačiau kokiu būdu jos reikia prašyti, neaišku. Ir netiesa, kad savivaldybei niekada raštu nepateikėme jokių siūlymų, kaip Tauragėje gerinti verslo aplinką. Raštų prirašyta, tik, matyt, ne visi jie pasiekė adresatus, – trečiadienį į spaudos konferenciją susikvietę vietos žiniasklaidą vienas per kitą kalbėjo Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) nariai.
Pasak TAVA nario, įmonės „Bremena“ vadovo Sigito Mičiulio, Tauragė turėjo ne vieną galimybę pritraukti stambių užsienio investuotojų, tačiau jomis nepasinaudojo.
– Puikiausias pavyzdys – 2008-ųjų planai šalia Tauragės statyti atostogų parką. Į šiuos planus buvo dedamos didžiulės pastangos, ne kartą vykta pas galimus investuotojus į Daniją. Pamenu, visos keturios apskrities savivaldybės mušėsi, žinoma, perkeltine prasme, kad investuotojai ateitų pas juos, net žemės sklypai buvo nusižiūrėti. Tačiau kai kurie Tauragės veikėjai ir viena partija šią iniciatyvą užgesino. Matyt, kai kam yra geriau, kai rajonui blogiau, – kalbėjo S. Mičiulis.
Nuo 2011-ųjų pavasario panašus parkas, kurį kurti padeda danai, kyla Kretingos rajone.
Pažėrė šūsnį siūlymų
Pasak TAVA pirmininko Dariaus Stankaus, šįkart verslininkai ketina nenuleisti rankų ir savivaldybės valdžios atstovams pažėrė visą šūsnį siūlymų rajono verslo aplinkai gerinti. Verslininkų teigimu, pirmiausiai reikėtų sutvarkyti miesto pramoninių rajonų (jų yra du – Gaurės, Pramonės ir aplinkinių gatvių bei Verslininkų gatvės teritorijos) infrastruktūrą: gatves asfaltuoti, įrengti apšvietimą, dviračių takus, lietaus ir nuotekų tinklus; parengti šiuolaikišką elektroninį savivaldybės pristatymą galimiems investuotojams lietuvių, anglų ir rusų kalbomis; įkurti smulkiojo verslo paramos fondą ir skirti šiam fondui lėšų; privatizuoti iš savivaldybės biudžeto dotuojamą knygyną, nes tokios dotacijos pažeidžia konkurencijos sąlygas; sudaryti darbo grupę ir suzonuoti Vytauto gatvėje, buvusiame kariniame miestelyje, planuojamo kurti laisvalaikio parko teritorijas, kad verslui būtų aišku, į kurias vietas kokias investicijas galima pritraukti; kurti strateginius planus, kad Tauragės miestą pasiektų alternatyvus kuras – dujos, nors pagal „Lietuvos dujų“ projektą dujų atšaka į Tauragės miestą ir neplanuojama; parengti strateginį lengvatinių mokesčių paketą galimiems investuotojams pritraukti; sukurti bendrą elektroninį turizmo maršrutą, į jį įtraukiant ir aplinkinius miestus; inicijuoti Tauragės aplinkkelio projektą; įvertinti Tauragės verslo informacinio ir Turizmo informacijos centrų veiklą. Pastarųjų įstaigų atžvilgiu iš TAVA tarybos narių nuskambėjo ne viena kritikos frazė – esą šie centrai neefektyvūs, jie nežino, ką veikti, todėl pamažu miršta, o jiems išlaikyti iš biudžeto skiriama dešimtys tūkstančių litų.
Įtraukė į biudžeto projektą
Nors pasiūlymai savivaldybės administracijai pateikti jau prieš keletą savaičių, jokio atsakymo į juos TAVA nesulaukė. Tačiau kaip „Tauragės žinias“ informavo savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus, dalis TAVA siūlymų jau įtraukti į 2012 metų biudžeto projektą. Biudžeto projektas artimiausiomis dienomis bus pateiktas svarstyti mero potvarkiu sudarytai komisijai ir savivaldybės Tarybos komitetams.
Tauragiškiai – verslūs žmonės. Taip drąsiai galima sakyti pažvelgus į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktus duomenis apie tai, kiek Tauragės rajono gyventojų turi verslo liudijimų ir kokia veikla pagal juos užsiima. Tauragės rajono savivaldybė prieš kurį laiką jau patvirtino ir naują fiksuotų mokesčių sąrašą verslo liudijimus kitais metais planuojantiems įsigyti žmonėms.
12 metų vizažiste dirbanti Lina Kairė prieš pusę metų įkūrė savo makiažo studiją ir pavadino ją „LK makiažo akademija“. Trijų vaikų mama įgijo teisės bakalaurą, dirbo prokuratūroje ir vis tiek nusprendė grįžti prie savo jaunystės svajonės – darbo grožio srityje. Dabar ji savo žiniomis dalijasi su kitais.
Jaunimo pamėgtas Sumuštinių baras Spaustuvės g. jau užvėrė duris. Tiesa, nusiminti neverta – jis uždaromas ne visam laikui. Netrukus jis vėl pakvies lankytojus, tik jau kitoje vietoje.
Pukelių šeima darbuojasi šiltnamiuose Jovaruose. Šios veiklos pradininkai buvo tėvai Regina ir Petras Pukeliai, vėliau prisijungė ir sūnus Marius su žmona Daiva. Vienu metu surinkti visą šeimą sunku: vienas veža gėles ir daigus žmonėms į namus, kitas priima klientus vietoje, dar kitas rūpinasi gėlėmis.
Už automobilį – 200 eurų, už aliuminį ratlankį – 10–12 eurai, už ketaus vonią – 15–30 eurų – maždaug tiek metalo supirktuvės šiuo metu moka gyventojams už jų atvežtus daiktus. Metalų kainos, šį pavasarį rekordiškai augusios, dabar jau grįžta į normalias vėžes. Vis dėlto metalų kainoms pradėjus kristi supirkėjai nuostolių neskaičiuoja – tokios įvykių eigos jie tikėjosi.
31-erių Gaudas Giedraitis su šeima gyvena kaimyniniame Jurbarko rajone, Vadžgiryje, tačiau jo gaminamo avižų gėrimas jau ragavo dažnas tauragiškis. Jaunasis verslininkas pats stebisi, kaip sparčiai populiarėja jo su žmona Milda gaminamas produktas. Nors kelias iki galutinio produkto – tokio, kurį žmonės skanauja, giria ir stebisi jo nauda, – buvo ilgas ir akmenuotas. Kaip sakoma, per kančias – į žvaigždes... Žinoma, iki žvaigždžių dar toli, tačiau dabar, nors dirbti tenka labai sunkiai, Gaudas jaučiasi esąs savo vietoje.
Kartais net ir neoficialūs renginiai turi oficialumo, kai sakomos sveikinimo kalbos, teikiami apdovanojimai, pagerbiami nusipelniusieji. Toks beveik oficialus renginys vyko ir praėjusį penktadienį – į šventę Liberty Beach Wake Park rinkosi Tauragės apskrities verslininkų asociacijos nariai: pagerbti sukaktuvininkų, pasveikinti geriausių ir pabendrauti neoficialioje aplinkoje, skambant kauniečių grupės „DixXband“ grojamai muzikai.
Tauragiškė Indrė Čistiakova pinti makramė technika pradėjo prieš ketverius metus. O jos įkurta studija „PinuPinu“ greit švęs pirmąjį gimtadienį. Pasak Indrės, studija yra jos kūrybos namai. Pradėdama organizuoti edukacijas moteris jautė pagiežą iš jau pinančiųjų, kad moko, kad atsiras konkurentų. I. Čistiakova iš viso makramė technikos mokė jau 170 žmonių, bet iš jų pynimu toliau užsiėmė vos 7 asmenys, tad ji konkurencijos nebijo, sako, jog sveika konkurencija yra naudinga kiekvienam verslui.
Prieš kelerius metus į Šikšnių kaimą nusprendusi atsikraustyti jauna Benėtų šeima sugalvojo, kad nemažas plotas laisvos žemės prie namo gali būti panaudotas prasmingiau, tad planavo išsikasti tvenkinį, tačiau planus sujaukė paragautos nuostabaus skonio šilauogės. Nors prieš 4 metus šeima dar gyveno mažo stebuklėlio Elijaus laukimu, nusprendė neatidėlioti ir pradėti auginti šilauoges. Apie rūpesčius ir džiaugsmus įgyvendinant sumanymą papasakojo Ligita.
Savivaldybė kviečia pasinaudoti Tauragės rajono savivaldybės teikiamomis finansavimo galimybėmis. Pastarajame tarybos posėdyje rajono politikai atnaujino smulkaus ir vidutinio verslo subjektų rėmimo programos tvarkos aprašą. Pasinaudoti teikiama parama dabar bus dar paprasčiau.
Miesto viešojo maitinimo sferoje – šiokios tokios permainos: Bažnyčių gatvėje jau porą mėnesių užsukti kviečia nauja kavinukė „Coffeine“, anksčiau populiari buvusi „Vero cafe“ užvėrė duris, o viešbutyje įsikūrusi kepyklėlė, kurioje irgi galima buvo išgerti kavos, keičia savininkus.
Aukštupių kaime gyvenantys Vitalija ir Saulius Steponaičiai darbuojasi augalų versle nuo pat jaunystės. Klientų jiems tikrai netrūksta – jų atvyksta iš visos Lietuvos. Šeima atvirauja, kad po gaisro sudegus šiltnamiui jau planavo nuleisti rankas ir viską mesti. Vis dėlto viską atstatę dirba toliau.
Dar nėra nė metų, kai prie didžiosios „Maximos“ duris atvėrė specializuota mėsos parduotuvėlė „Bekonas“. Per tą laiką apyvarta augo ne procentais, bet kartais, gerokai išsiplėtė asortimentas. O svarbiausia – ją įkūręs verslininkas Vilius Stumbra atidarė dar keletą tokių parduotuvių kituose miestuose, be to, baigia įrengti cechą, kuriame bus marinuojama mėsa.
Lietuviai myli savo namus ir gamtą. Visi nori gyventi kuo gražesnėje aplinkoje, tačiau kad ji būtų graži, reikia įdėti daug darbo, aukoti savaitgalius. Nuvirtęs medis, plinkanti veja, ne vietoje augantis krūmas – tokių ir kitokių bėdų turi kone kiekvienas sodas, ir išspręsti jas dažnai – ne šeimininkų jėgoms, o ir aukoti visą laisvalaikį ne visiems norisi. Į pagalbą gali atskubėti Tauragėje įsikūrusi aplinkos tvarkymo įmonė „Skalvis“.
Daugiau nei prieš du dešimtmečius Tauragėje įsikūrusi ir apskrities verslininkus vienijanti organizacija, kaip ir kasmet, savo narius sukvietė į ataskaitinį susirinkimą. Metinę ataskaitą pristatė prieš vienerius metus TAVA pirmininku tapęs UAB „Metta“ vadovas Marius Jucikas. Aptarti nuveikti darbai, projektai, problemos, pasidžiaugta pasiekimais.
Sodininkai ir daržininkai jau nekantraudami laukia pavasario, o belaukdami neretai užsuka į sėklų parduotuves – pasmalsauti apie naujas sėklų rūšis ar priemones joms daiginti. Specializuotoje sėklų ir augalų parduotuvėje „Kad augtų ir žydėtų“, įsikūrusioje Šilalės gatvėje, juos pasitinkantis Vladas Alejevas patarimų negaili. Jis mielai pasidalino savo žiniomis ir su „Tauragės žinių“ skaitytojais.
Nuo šiol aukštos kokybės degalų galės įsipilti ir tauragiškiai – automatinių degalinių tinklas „Neste“ atidarė pirmąją degalinę Tauragėje. Vairuotojams patogioje vietoje, Dariaus ir Girėno gatvėje, įrengta degalinė veiks visą parą, joje bus galima ne tik įsipilti kokybiškų degalų, bet ir įsigyti priedo „AdBlue“ bei pasinaudoti automobilių stiklų ploviklio „EasyFill“ kolonėle.
Tauragės rajono savivaldybė nuosavybėn ruošiasi perimti turtą, kurio vertė – daugiau nei 147 tūkst. eurų. Šiuo metu jis patikėjimo teise valdomas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Įvairūs projektoriai, kompiuteriai, kita įranga skirta Birutės Baltrušaitytės viešajai bibliotekai siekiant plėtoti viešosios interneto prieigos paslaugų teikimą.
„Sodra“ perskaičiavo ir sausį jau moka padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Šiais metais jos buvo apskaičiuotos pagal naują principą. Į namus jas pristatys paštininkai. Tačiau kaimo vietovėse dėl netikslių duomenų pensijų išdavimas kai kuriems gavėjams gali sutrikti.
Tauragės rajone vėjo jėgainių parką valdanti bendrovė „Litelektra“ ketina plėtrą, rašo verslo portalas crowdfundinsider.com
„Čigonas sutiktas kaip priklauso!“ – juokiasi Vilma, vadinanti save Čigono merga. Mat augalų interjerui, kaktusų ir sukulentų parduotuvė „Čigono daržas“, iki šiol veikusi tik internete, fizinę parduotuvę Tauragėje atidarė būtent tą dieną, kai Pilies aikštėje – beje, matomoje per parduotuvės langą, – iškilmingai įžiebta kalėdinė eglė.
Rugpjūtį vidutinės darbo pajamos Lietuvoje buvo pasiekusios 1000 eurų į rankas, tačiau ne visur situacija vienoda. Tuose miestuose, kuriuose gyventojų pajamos mažesnės, daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų ir nedarbo išmokų gavėjų – rodo „Sodros“ trečiojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga.
Lietuvos paštas informuoja, kad dėl pandemijos avialinijų, kuriomis keliauja ir pašto siuntos, skrydžių skaičius vis dar neatsistatė į įprastą režimą ir į kai kurias šalis siuntos keliauja ilgiau. Tarp tokių šalių – Kanada, JAV, Naujoji Zelandija, Australija, Jungtinė Karalystė. Nors iki švenčių dar daugiau nei mėnuo, atsižvelgiant į situaciją, šventiniais siuntiniais į užsienį rekomenduojama pasirūpinti kuo anksčiau, o vėliausias laikas juos išsiųsti, kad gavėjus jos pasiektų dar iki švenčių, yra paskutinės lapkričio dienos.
Sudarytas sąrašas šalių iš kurių Lietuva importuoja daugiausiai naudotų automobilių: pirmąsias vietas dalinasi Vokietija, JAV, Belgija, Nyderlandai ir Danija. „carVertical“ atliko tyrimą, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, iš kokių šalių naudoti automobiliai atvyksta į Lietuvą.
Ar yra tekę atsidurti tokioje situacijoje, kai prireikus supakuoti dovaną tenka nueiti ir nubėgti net į keletą parduotuvių norint rasti reikiamų priemonių: vienoje pavyko rasti tinkamą maišelį, kitoje – juostelę, trečioje – šilkinio popieriaus ar popieriaus drožlių? Man teko. Kaip teko ir nusivilti, kad šilkinio popieriaus atspalvis visiškai netiko prie maišelio spalvos, bet pasirinkimo neturėjau, nes prekių nei palyginti, nei suderinti galimybių nebuvo. Džiaugiausi bent tuo, kad turiu fantazijos ir dovaną supakavau laiku.
