Pirmosios Tauragės rajono savivaldybės administracijos į Tauragės miestą traukiamos investicijos apaugo ne tik gandais, bet ir kelia pyktį Tauragėje jau ne vienerius metus dirbančių užsienio kapitalo įmonių vadovams. Pietų Korėjos verslininkai Tauragės mieste jau pristatė būsimą šviestuvų gamyklą, kviestiniams svečiams surengė furšetą, tačiau gamybos dar nepradėjo. Šių metų biudžete korėjiečių verslui vystyti numatyta skirti 100 tūkstančių litų. Kodėl vieniems daromos išimtys, o į kitus nekreipiama dėmesio? – viešai klausia Tauragės mieste aštuonerius metus sėkmingai veikiančios Norvegijos kapitalo UAB „Egersund Net“ valdybos narys Jan Petter Rasmussen ir šios bendrovės direktorius Anders Myklebust.
Į rajono biudžetą – per 2 mln. Lt mokesčių
Tauragėje viešintis vienas „Egersund Net“ valdybos narių Jan Petter Rasmussen tikina išmanąs politinės valdžios užkulisius. Tik, žinoma, ne Lietuvos, gimtosios Norvegijos. Beje, J. P. Rasmussen puikiai kalba lietuviškai. Mat per aštuonerius verslo su Lietuva sąsajų metus išmoko mūsų kalbą.
– Septynerius metus buvau Egersundo miesto meras, vėliau – Norvegijos žuvininkystės ministerijos viceministras (pasak J. P. Rasmussen, tai viena svarbiausių Norvegijos ministerijų – red.), teko dirbti Norvegijos darbo ir komunalinių paslaugų viceministru, ėjau Norvegijos seimo nario pareigas, – „Tauragės žinioms“ sakė verslininkas.
Į bendrovės „Egersund Net“ veiklą Tauragėje Norvegijos verslininkai jau investavo per 30 mln. Norvegijos kronų, skaičiuojant litais – apie 13 mln. Lt. Pramoninius tinklus Norvegijos žuvininkystės pramonei gaminančioje bendrovėje šiuo metu dirba 120 darbuotojų. Dvidešimt jų į darbą priimti vos prieš savaitę. Bendrovės vadovai sako, kad konkurencija buvo didžiulė – paskelbus, kad ieškoma naujų darbuotojų, įmonę tiesiog užplūdo pageidaujantieji joje dirbti.
J. P. Rasmussen ir A. Myklebust neslepia, kad ketinama plėsti gamybą – išsinuomotas dar vienas pastatas. Į darbą ketinama priimti dar 20 darbininkų.
2010-aisiais bendrovės apyvarta siekė 15 mln. litų, mokesčių į vietos Mokesčių inspekciją per metus sumokėta per 2 mln. litų.
Komunikacijos tinklus tiesia savo lėšomis
Vienas paskutinių „Egersund Net“ rūpesčių – nauji kanalizacijos ir vandentiekio tinklai. Skaičiuojama, kad šiems darbams iš bendrovės biudžeto teks išleisti per 200 tūkst. litų.
– Apmaudu, kad savivaldybė dėmesį skiria tik galimiems investuotojams. Išgirdome, kad Pietų Korėjos bendrovei, ketinančiai Tauragėje statyti šviestuvų surinkimo gamyklą, iš rajono biudžeto skiriama 100 tūkstančių litų. Manau, kad savivaldybės vadovai vykdo netinkamą verslo politiką. Valdžia turėtų rūpintis ne tik galimais investuotojais, bet ir jau veikiančiomis įmonėmis, padėti joms išsaugoti darbo vietas, kad verslas nebankrutuotų. Tokiu atveju gi negaudamas didžiulių mokesčių nukentėtų rajono biudžetas, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo „Egesund Net“ direktorius A. Myklebust.
Savo lėšomis bendrovė išasfaltavo per savivaldybės žemę į „Egersund Net“ vedantį kelią, kad darbuotojams būtų lengviau pasiekti darbovietę. Šie darbai kainavo 80 tūkstančių litų. Tačiau nei šaligatvių, nei apšvietimo nei šiame, nei aplinkiniuose keliuose nesulaukiama. Rajono vadovai ne kartą yra prasitarę, kad šis reikalas esąs pačių verslininkų problema.
Norvegijos investuotojų teigimu, rajono vadovai jų vadovaujamoje įmonėje lankėsi tik vieną kartą – tuomet, kai buvo pakviesti į jos atidarymą.
– Niekada konkrečios paramos iš savivaldybės neprašėme, nors svarstėme apie tai, manėme, kad Lietuvai, o ir visam Tauragės rajonui, dabar sunku, juk krizė, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo J. P. Rasmussen.
Į darbą – dviračiais
Darbas „Egersund Net“ vyksta trimis pamainomis – ištisą parą. Pirmoji savaitės pamaina prasideda sekmadienį, paskutinioji baigiasi vėlų penktadienio vakarą. Baisu net pagalvoti, kaip per tokį šaltį tamsoje savo darbovietę, nuo miesto centro nutolusią keletą kilometrų, pasiekia darbuotojai. Daugumą jų – moterys. Kaip jos atkeliauja į darbą – važiuotos ar pėsčios? Jų darbdaviai nelinksmai atsako:
– Daugiausiai atvažiuoja dviračiais ar ateina pėsčios.
J. P. Rasmussen neslepia apmaudo – kai vieniems verslininkams daromos šimtatūkstantinės išimtys, kiti nesulaukia paprasčiausio dėmesio.
– Norvegijoje verslui skatinti veikia visai kitokia sistema. Pats būdamas meras nuolat domėjausi, ko trūksta vietos verslininkams, kuo savivaldybė gali jiems padėti. Norvegijoje puikiai veikia verslo paramos politika, įkurtas Verslo bankas, verslui suteikiantis lengvatinius kreditus, – kalbėjo J. P. Rasmussen.
Jei kreiptųsi, prašymą svarstytų
Tauragės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Silverijus Statkus, paklaustas, kodėl savivaldybė daro išimtis vieniems investuotojams, pamiršdama kitus, atsakė, kad Pietų Korėjos investicijos ir Norvegijos investicijos į Tauragės rajoną esą skirtingi dalykai.
– Tai du skirtingi dalykai. Naujoms įmonėms ir Vyriausybė skiria paramą, o jau veikiančioms jokių lengvatų nėra, – „Tauragės žinioms“ sakė S. Statkus.
Pasak vicemero, jei Norvegijos bendrovė į savivaldybės administraciją kreiptųsi materialinės pagalbos, jų prašymas būtų svarstomas.
– Jei kreiptųsi, svarstytume tokį prašymą. Tegu ateina, – sakė S. Statkus.
Tačiau vicemeras nesutinka, kad šaligatvių, apšvietimo šalia privačių bendrovių įrengimas – neatidėliotinas reikalas. Esą tauragiškiams visai nesvarbu, kaip pasiekti darbovietę, svarbu, kad tik darbo turėtų.
