Užsieniečių įdarbinimas: kokių klaidų dažniausiai daro darbuotojai ir ko tikėtis pradedant sezoninį darbą?
Įkelta:
2024-05-22
Nuotrauka
teis
Nuotraukos autorius:
Nuotraukos autorius – Augustas Didžgalvis
Aprašymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys.

Praėjusiais metais pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėta daugiau nei 500 bylų dėl teisinių darbo santykių (dėl darbo užmokesčio, darbo sutarties pasibaigimo bei nutraukimo ir kt.). Netrūko ir bylų, susijusių su darbuotojais iš užsienio valstybių. Kokiomis sąlygomis darbdavys privalo įdarbinti asmenį iš užsienio, ar darbo sutartys su užsieniečiais kuo nors skiriasi, ką darbuotojui reikėtų žinoti bandant apginti savo teises? Į visus šiuos klausimus atsakė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys.

Kokiomis sąlygomis įmonė gali įdarbinti darbuotoją, atvykstantį iš užsienio?

Į klausimą atsakysiu pateikdamas trumpą pavyzdį. Įsivaizduokite, kad esate užsienio šalies pilietis, kuris gyvena kelių tūkstančių kilometrų atstumu nuo Lietuvos. Siekdamas geresnio gyvenimo, susitarėte su būsimu darbdaviu iš Lietuvos, kad dirbti pradėsite, kai tik gausite nacionalinę vizą. Sudarote darbo sutartį, susitariate, kad, gavęs vizą, kitą darbo dieną jau būsite Lietuvoje ir dirbsite darbdavio nurodytą darbą. Praeina 2–3 mėnesiai, kol gaunate vizą, atvykstate į Lietuvą. Jums atvykus darbdavys sako: „Palaukite, mes dabar neturime darbo.“ Kantriai laukiate kelis mėnesius, tačiau darbdavys vis jūsų neįdarbina. Dar po kiek laiko sužinote, kad neteisėtai esate Lietuvoje, kadangi darbdavys pranešė Migracijos departamentui, neva, jūs apskritai neatvykote į Lietuvą. Toliau Migracijos departamentas naikina jums išduotą darbo vizą, jūs privalote išvykti iš šalies, nes joje esate nelegaliai. Į šalį atvykote pasiskolinęs keletą tūkstančių ir juos jau išleidote kelionei, tad dabar neturite už ką grįžti namo. Todėl sudarant darbo sutartį su darbuotoju iš užsienio labai svarbus abipusis dialogas ir darbuotojo visų aplinkybių supratimas. Jis turi aiškiai suprasti, kur vyksta, koks jo būsimas darbdavys, ar galima juo pasitikėti. Darbdavys taip pat privalo įvertinti darbuotojo galimybes, t. y. ar jis galės atvykti į šalį, ar jis bus tinkamas siūlomam darbui. Ypač svarbu yra perskaityti visą darbo sutartį ir ją suprasti. Pasitaiko atvejų, kaip ir mano minėtoje istorijoje, kai darbuotojas neperskaito visos darbo sutarties, jis aklai tiki tuo, ką žodžiu teigė darbdavys. Darbo sutartyje gali būti nurodyta, kad darbuotojas darbą pradės nuo vizos gavimo dienos. Tačiau jei darbuotojas tokių sąlygų nesupras ir į šalį atvyks po 15–20 dienų nuo vizos gavimo dienos, jis jau pažeis darbo sutarties sąlygas. Taigi svarbiausia užsieniečiui susitarti su darbdaviu, tada įsitikinti, kad teisėtai atvyko į šalį: turi leidimą dirbti, gyventi, turi vizą. Šiuos klausimus išsprendžia Užimtumo tarnyba, Migracijos departamentas.

Darbo sutartis, ko gero, esminis dokumentas tokiuose darbiniuose santykiuose. Kokia kalba ji turi būti pateikiama, siekiant išvengti kalbos barjero? Ar sutartis gali būti pateikiama keliomis kalbomis?

Visų pirma prieš sudarant darbo sutartį darbuotojas ir darbdavys turi įsivertinti, ar jie ateityje vienas kitą pajėgs suprasti. Darbdavys sutartį su darbuotoju privalo sudaryti privaloma lietuvių kalba ir darbuotojui suprantama kalba. Dažnai į Lietuvą atvyksta dirbti asmenys iš trečiųjų šalių, t. y. darbuotojai iš rusakalbių ar anglakalbių šalių. Ne visada antroji darbo sutarties kalba yra gimtoji darbuotojui. Pasitaiko tokių atvejų, kai pasirašoma darbo sutartis antrąja kalba, kurios darbinių santykių kontekste darbuotojas nesupranta, nors ir moka ja kalbėti. Todėl, kaip sakiau, labai svarbu suprasti, ne tik kokia kalba pasirašyti sutartį, bet ir išsiaiškinti, kokia kalba bus palaikoma komunikacija įsidarbinus.

Kuo skiriasi darbo sutartys su užsienio darbuotojais nuo sutarčių su Lietuvos piliečiais? Ar yra papildomų sąlygų, išimčių?

Pirma, ypač aktualu su užsienio piliečiu, būsimu darbuotoju, išsiaiškinti dėl darbo vietos, nes būna taip, kad užsienietis atvyksta dirbti į Lietuvą arba dirba nuotoliniu būdu reziduodamas gimtojoje šalyje ar kokioje nors kitoje šalyje. Tad vieta, iš kurios dirbs užsienio pilietis, turi būti aptarta ir nurodyta darbo sutartyje. Jei užsienietis dirbs savo gimtojoje šalyje, tada reikia papildomai aptarti nuotolinio darbo sąlygas, kaip darbdavys suteiks, perduos darbuotojui reikalingas darbo priemones, kaip kontroliuos darbuotoją, jo darbo našumą ir pan. Būtent šiuo aspektu ir gali skirtis Lietuvos ir užsienio piliečių darbo sutartys. Taip pat sutartys, kaip jau minėjau, gali būti ir dažnu atveju yra pateikiamos dviem kalbomis, iš kurių viena turi būti darbuotojui suprantama kalba. Išskirtinis sutarčių su užsieniečiais aspektas yra ir darbuotojo teisė apskritai dirbti, gyventi Lietuvoje.

Kaip dažnai teismuose tenka spręsti bylas, susijusias su užsienio piliečių įdarbinimu? Dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla konfliktų?  

Tokios bylos nėra itin dažnos, bet jų tikrai yra. Galima sakyti, kad kas 5, 6 darbo byla yra susijusi su užsieniečių ginčais. Dažniausiai į teismą kreipiamasi dėl kelių su šia tema susijusių priežasčių, pavyzdžiui, jei užsienietis nesulaukia darbo užmokesčio už atliktą darbą arba darbdavys ilgą laiką jo neįdarbina, arba darbdavys užsienietį atleidžia iš anksto nepranešęs apie atleidimą. Pasitaiko atvejų, kai į teismą kreipiamasi ir dėl darbo sutartyje nurodytų užsieniečiui neaiškių darbo sąlygų. Pasitaiko, kad darbdavys darbo sutarties pasirašymo dieną darbuotojui iš užsienio įduoda iš karto pasirašyti ir prašymą jį atleisti. Gal darbdavys taip elgiasi norėdamas apsidrausti, o gal manipuliuodamas darbuotoju, kadangi tokiu atveju darbdavys gali bet kada atleisti darbuotoją. Ir tikrai ne visais atvejais užsienio pilietis kreipsis į darbo ginčus nagrinėjančius organus, kad būtų išspręsta ši neteisinga situacija.

Kokias tendencijas pastebite, ar užsieniečiai sugeba apginti savo teises, ar žino kur kreiptis ir kaip elgtis ? 

Darbo ginčai pirmiausia su darbuotojais turi būti nagrinėjami Darbo ginčų komisijoje. Pirmosios instancijos teismuose 2023 m. buvo išnagrinėta daugiau nei 500 bylų dėl teisinių darbo santykių, o Darbo ginčų komisija per metus išnagrinėja net apie 10–15 tūkst. ginčų. Tai reiškia, kad tik 5–10 proc. bylų pasiekia teismą. Praktika yra tokia, kad Darbo ginčų komisija priima nagrinėti skundus, parašytus nacionaline iš užsienio į Lietuvą atvykusio dirbti piliečio kalba. Jei tokia byla pasiekia teismą, tai dažnu atveju jau darbdavys nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu. Darbo ginčų komisija dažniau priima palankius sprendimus darbuotojų, o ne darbdavio naudai. Darbo kodeksas labiau saugo  darbuotojo interesus, nes darbdavys privalo įrodyti savo veiksmų teisėtumą, neaiškumai vertinami darbuotojo naudai. Ir tiesa ta, kad darbdavys ne visada sugeba tai įrodyti, todėl neretai rezultatas Darbo ginčų komisijoje būna darbdavio nenaudai. Tokiu atveju ginčus pradeda spręsti teismas.

Teisinga manyti, kad tokiose situacijoje užsienietis visada užims silpnesnę poziciją?

Kaip minėta Darbo kodeksas palankesnis darbuotojui, o ne darbdaviui ir nesvarbu, ar esi užsienio, ar Lietuvos pilietis. Darbuotojų teisės yra ginamos nuo nepagrįstų darbdavio veiksmų, be abejo, ir darbdavio teisės yra ginamos nuo nepagrįstų darbuotojų veiksmų. Yra išlaikoma darbo santykių pusiausvyra, tik darbdaviui tenka pareiga įrodinėti savo veiksmų teisėtumą, neaiškumai vertinami darbuotojo naudai.

Pasitaiko teisinių ginčų, kai iš užsienio atvykę darbuotojai dirba nelegaliai, bet ne visada, tai priklauso būtent nuo darbuotojo valios. Darbuotojui iš pradžių gali atrodyti, kad jis dirba legaliai. Abejonių gali atsirasti tik po mėnesio ar dviejų, darbuotojas gali suprasti, kad jam nemokamas žadėtas atlyginimas arba mokama ne tai, kas buvo susitarta. Tokiu atveju darbuotojui reikia būti labai aktyviam ir visų pirma kreiptis į darbdavį bent jau elektroniniu paštu. Tokiose situacijose verta vengti komunikacijos vien žodžiu, nes komunikacija žodžiu labai sunkiai įrodoma. Darbuotojams pastebėjus nesąžiningą darbdavio elgesį, geriau bendrauti pasitelkus darbinį elektroninį paštą ar kitas susirašinėjimo priemones, kuriose išliktų įrodymai apie tai, kad darbuotojas buvo, dirbo, atliko darbą ir darbdavys kokiu nors būdu jam neapmokėjo atlikto darbo.

Visgi užsienio piliečio nesupratimas, kad, tarkim, jis dirba nelegaliai, nuo teisinės atsakomybės neatleidžia?

Deja, nuo realios teisinės atsakomybės neatleidžia, bet atsakomybė darbuotojui dažnu atveju yra mažesnė (rizikuoja negauti darbo užmokesčio ir prarasti kitas socialines garantijas), pirmiausia atsakomybė dėl nelegalaus darbo tenka darbdaviui.

Artėja vasara, sezoninių darbuotojų paieškos metas, ką būtina žinoti prieš pradedant kelių mėnesių darbą?

Bet kokį darbą reikia pradėti tik sudarius darbo sutartį. Žinoma, pasitaiko tokių situacijų, kai darbuotojas aklai pasitiki darbdaviu ir tiki, kai jis sako, jog sutartis sudaryta, liko tik dirbti. Darbuotojas turėtų būti aktyvus, prašyti darbdavio parodyti darbo sutartį ar jo įdarbinimą patvirtinančius dokumentus. Jei įdarbinimas įvyko, informaciją galima patikrinti ir „Sodros“ puslapyje.

O kaip su tais pažadais – pradėk dirbti, dokumentus sutvarkysime vėliau? 

Svarbu su darbdaviu susitarti dėl darbo užmokesčio, darbo vietos, siūlomos pareigybės funkcijų, neleidžiama nukelti ir darbo sutarties pasirašymo. Nebent tai yra kokia nors išskirtinė situacija, pavyzdžiui, darbdavys sako: „Pradėk dirbti, per pirmąsias 10 darbo minučių įforminsiu darbo sutartį.“ Tokia situacija gali susiklostyti natūraliai, jei kokį nors darbą reikia atlikti skubiai čia ir dabar. Visgi darbdavys neturėtų pamiršti, kad jei per tas 10 minučių atsitiktų koks nelaimingas atsitikimas, tai jis atsakytų dvigubai – ne tik dėl nelaimingo atsitikimo, bet ir dėl nelegalaus darbo. Darbo santykiai negali būti paremti pažadais, tik sutartinėmis sąlygomis.

Nuotraukos autorius – Augustas Didžgalvis.

 

Nuotrauka
teismas
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-06-12
2023 m. birželio 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2136 (toliau – Pakeitimo įstatymas), kuriuo nuo 2024 m. liepos 1 d. keičiamos apylinkių teismų (išskyrus Vilniaus miesto apylinkės teismą, Telšių apylinkės teismą ir Plungės apylinkės teismą) struktūros ir jų veiklos teritorijos.
Nuotrauka
policija
Įkelta:
2024-05-31
Gegužės 28 d. apie 11.50 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai patruliuodami Tauragėje, Gedimino g., sustabdė automobilį ,,MB“ dėl KET 196 p. pažeidimo (asmuo vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo).
Nuotrauka
kontra
Lietuvos policijos nuotraukos
Įkelta:
2024-05-29
Kaip informuoja Tauragės apskrities policija, penktadienį, gegužės 24 d., apie 18.05 val. Šilalės rajone, ties Prienų kaime, kelyje Vilnius–Kaunas-Klaipėda, patruliuodami Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai patikrinimui sustabdė automobilį „Toyota Avensis“, kurį vairavo vilnietis, gimęs 1981 m.
Nuotrauka
ligonine
Įkelta:
2024-05-21
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bendradarbiaudama su Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) vykdo socialinę kampaniją „Duoti ar neduoti?“. Kampanijos tikslas – skatinti dialogą tarp medikų ir pacientų, atkreipiant dėmesį į skaidrumo svarbą medicinos sektoriuje ir kyšių sukeliamas neigiamas emocijas. Visus metus įvairiose šalies ligoninėse medikai ir pacientai bus kviečiami ne tik išvysti stendą, kuriuo siekiama atskleisti smulkiosios korupcijos gydymo įstaigose žalą, bet ir išreikšti savo nuomonę, kaip elgtis, kai susiduriama su kyšio provokavimu ar siūlymu. Šiuo metu stendą galima pamatyti Tauragės ligoninėje.
Nuotrauka
savivaldybe
Įkelta:
2024-05-09
Prokuratūra praėjusią savaitę teismui pateikė keturis civilinius ieškinius, kuriais prašoma Mažeikių rajono savivaldybei iš tarybos nario Lauryno Jonausko, Radviliškio rajono savivaldybei iš tarybos nario Gabrieliaus Verdingo, Tauragės rajono savivaldybei iš tarybos nario Dariaus Petrošiaus bei Kretingos rajono savivaldybei iš tarybos narės Jolitos Vaickienės priteisti bendrai daugiau nei 42 tūkst. eurų.
Nuotrauka
sukčiai
Įkelta:
2024-05-06
Įspėjame gyventojus apie sukčių platinamas apgaulingas SMS žinutes. Jose teismo vardu prisidengę sukčiai praneša, esą žinutę gavusiam asmeniui reikia atvykti į konkretų teismą, o detalesnės informacijos siūloma ieškoti paspaudus žinutėje esančią aktyvią nuorodą. Žinutės turinys priverčia sunerimti ir spausti nuorodą, kuri nuveda į sukčių naudojamą netikrą interneto svetainę. Dažniausiai pagrindinis sukčių tikslas – išvilioti asmens duomenis ar gauti informaciją, susijusią su Jūsų internetine bankininkyste.
Nuotrauka
Policija
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-05-06
Kaip pranešama policijos suvestinėje mamos diena nepraėjo be smurto, Šilutės rajone  nevaldomas tapo oro balionas bei apgadintas automobilis.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2024-04-29
Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią ir praėjusią savaitę teismui pateikė du civilinius ieškinius, kuriais prašoma Tauragės rajono savivaldybei iš tarybos nario Kęstučio Balašaičio bei Kretingos rajono savivaldybei iš tarybos nario Vytauto Ročio priteisti bendrai daugiau nei 26 tūkst. eurų.
Nuotrauka
teismas
Tauragės apylinkės teismo nuotrauka
Įkelta:
2024-04-26
Vakar, Tauragės apylinkės teismo kolektyvas atsisveikino su kadenciją baigusiu teisėju Egidijumi Mockaičiu. Šias garbingas pareigas teisėjas ėjo 15 metų, iš kurių paskutinius penkerius metus ėjo Tauragės apylinkės teismo pirmininko pareigas.
Nuotrauka
Dingo
Įkelta:
2024-04-26
2024 m. balandžio 22 d. apie 16.00 val. iš namų, Tauragėje, išėjo ir negrįžo Jurgita Šnaraitė, gim. 1984 m.
Nuotrauka
Dingo
Įkelta:
2024-04-18
Balandžio 13 d. iš namų, Šilutėje, išėjo 22 metų Mantas Margelis ir iki šiol negrįžo. Vaikinas liekno kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, šviesių trumpų plaukų, vilkėjo pilkos spalvos sportines kelnes ir džemperį, avėjo juodos spalvos sportinius batus.
Nuotrauka
Policija
Įkelta:
2024-04-08
Policijos pareigūnai nuo 2024 m. balandžio4 d. iki 6 d. vykdė prevencinę priemonę vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolę.
Nuotrauka
policija
Policijos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-28
Kiekvienų metų pavasarį Lietuvos policijos įstaigos organizuoja atvirų durų dienas. Šio renginio tikslas – supažindinti abiturientus su policijos pareigūno profesija bei informuoti apie studijų, mokymosi ir karjeros galimybes.
Nuotrauka
narkotikai
Lietuvos policijos nuotrauka
Įkelta:
2024-03-23
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams įkliuvo narkotinių medžiagų platintojas ir pirkėjas. Kratų metu, jų namuose, rastos ir paimtos įvairios narkotinės bei psichotropinės medžiagos, įranga ir priemonės joms fasuoti, grynieji pinigai, galimai gauti iš nusikalstamos veikos.
Nuotrauka
teismas
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2024-03-18
Tauragės apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo buto savininkę įsileisti rangovą ir užbaigti daugiabučio namo modernizacijos darbus, o buto savininkei nevykdant įpareigojimo, leido rangovui patekti į būtą be jos leidimo bei atlikti buto langų pakeitimo, buto šildymo sistemos vamzdynų, radiatorių, vandentiekio ir kitus bendro naudojimo objektų modernizacijos darbus.  
Nuotrauka
auto
Lietuvos policijos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-18
Policijos pareigūnai  kovo11-17 d. vykdė prevencinę priemonę vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolę.
Nuotrauka
cigaretės
Lietuvos policijos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-16
Kovo 13 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, turėdami informacijos, kad vyras, gimęs 1976 m., sodyboje, Šilutės r., Žemaičių Naumiestyje, laiko akcizais apmokestinamas prekes ir jomis disponuoja, atliko kratą.