Teisėtvarka

Pareigūnė iki šios dienos prisimena mirties bausme nuteistą vyrą, išvydusį laisvę

• Jonas VALAITIS
• Sausio 9, 2023

„Mūsų darbas ir pareiga – ne juos smerkti, o padėti, patikėti jų galimybe pasikeisti. Kartais žmogui užtenka tik tikėjimo juo“, – sako Probacijos tarnybos specialistė Ramunė Metrikienė, Tauragėje ir Pagėgiuose prižiūrinti nuteistuosius, kurie bausmes atlieka išvengę realaus laisvės atėmimo.

Anot pašnekovės, kalėjime žmones susiduria su visiškai kitokia „gyvenimo mokykla“, o išėjus iš įkalinimo įstaigos polinkis nusikalsti gali būti net sustiprėjęs, tad veiksmingiausia bausmė – ne sodinimas už grotų, o tokia, kuri nutaikyta į nusikalstamumo priežastis. Pasak pašnekovės, dažniausiai žmonės neapgalvotai pasielgia, nes turi priklausomybių. Tad teismui uždraudus vartoti svaiginančias medžiagas nuteistiesiems šis įsipareigojimas tampa tikru iššūkiu, tačiau jį padeda išspręsti priklausomybių konsultantas.

R. Metrikienė įsitikinusi – net ir didžiausi nusikaltėliai gali pasikeisti. Ji papasakojo apie jos prižiūrėtą vyrą, kuris anksčiau buvo nuteistas mirties bausme. Jos vyriškis išvengė, nes Konstitucinis Teismas pripažino – mirties bausmė prieštarauja Konstitucijai. Galiausiai nuteistasis išvydo laisvę.

– Minėjote, kad turėsite budėjimą naktį. Ar lankotės pas nuteistuosius ir naktimis? – pasiteiravau R. Metrikienės.

– Vienas teismo skirtų įpareigojimų, kurių vykdymą kontroliuojame, gali būti asmeniui nustatytu laiku būti namuose. Tai gali būti kontroliuojama intensyvia priežiūra, pavyzdžiui, apykoje. Jeigu teismas tokios kontrolės neskiria, o tik nustato įpareigojimą būti nustatytu laiku namuose (dažniausiai nakties metu), tada lankomės nuteistojo gyvenamojoje vietoje siekdami įsitikinti, ar šis laikosi įsipareigojimo.

– Kiek per naktį aplankote nuteistųjų?

– Mieste galima daugiau ir greičiau žmonių patikrinti nei rajone (ne tik Tauragės, bet ir Pagėgių), nes vien nuvažiavimas užtrunka. Priklauso, kokią teritoriją tikriname. Apie 10–12 žmonių tikrai patikriname.

– Kaip reaguoja žmonės, ypač tie, kurie nėra pratę prie tokios kontrolės? Ar nesupyksta? Supranta jiems tenkančią dalią?

– Priklauso nuo žmogaus požiūrio, ar jis suvokia, kad ši priežiūra naudinga, ar jis gali pasikeisti. Jeigu nuteistasis nesutinka su jam nustatytais priežiūros reikalavimais, tada piktinasi, kelia nepasitenkinimą. Bet dažniausiai mūsų apsilankymai nesukelia pykčio, nes žmogus suinteresuotas, kad jį rastume namuose, kad nebūtų nustatytas pažeidimas. Nuteistieji stengiasi bendradarbiauti.

– Ką nuteistieji aiškina tuomet, kai jų nerandate?

– Sako: „miegojau“, „negirdėjau“, „buvau pavargęs“, „išgėriau vaistų“.

Kartais nebūna durų skambučio. Tiesiog nuteistieji nesudaro tokių sąlygų, kad juos patikrintume. Jeigu telefonas išjungtas, durų skambučio nėra, o prisibelsti neįmanoma, tai traktuojama teismo draudimo nesilaikymu.

– Girdint tokius paaiškinimus kyla klausimas – tikėti ar netikėti…

– Supažindinami su bausme paaiškiname, kad privalu sudaryti galimybę patikrinti. Jie informuojami, kad jeigu yra durų kodas – turime jį žinoti, kad prie durų turi būti skambutis, jeigu jo nėra, reikia atsiliepti telefonu. Jeigu neatsiliepia, didžiausia tikimybė, kad žmogaus namuose nėra. Tuomet jau teismas sprendžia, ar nevertėtų bausmės pakeisti.

Žinoma, pasitaiko, kad žmogus gali būti ligoninėjė. Pavyzdžiui, pristato pažymą, kad jam reikėjo greitosios medikų pagalbos. Negalima kategoriškai nuspręsti, kad žmogus meluoja. Todėl visos situacijos sprendžiamos individualiai.

– Kai kurie žmonės, nuteisti už smurtinius nusikaltimus, būna agresyvūs. Nebaugu pas juos lankytis?

– Ne, mes stengiamės bendradarbiauti su nuteistaisiais. Jie truputį irgi pasitempia, kai apsilanko pareigūnai su uniforma. Dauguma žino, kad reikia su mumis bendradarbiauti, nes tik kalbėjimasis padeda išspręsti situaciją. Lankydamiesi gyvenamosiose vietose visada dėvime apsaugines liemenes, turime specialiąsias priemones: elektros šoko įtaisą ,,Taser“, dujų balionėlį, o pokalbius fiksuojame vaizdo registratoriumi.

Būna ir konfliktinių situacijų, jas mes sprendžiame ramiai, dalykiškai, pernelyg nereaguodami į neigiamas prižiūrimojo emocijas.

– Koks atvejis darbe jums pačiai įsiminė labiausiai?

– Labiausiai įsimintinas atvejis per mano 10 metų darbą Probacijos tarnyboje yra mirties bausme nuteisto asmens lygtinis paleidimas. Mano įskaitoje buvo, ko gero, pirmasis asmuo Lietuvoje, kuriam buvo paskirta išimtinė – mirties bausmė (kai ji dar buvo skiriama), vėliau ji buvo pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vėliau Prezidento malonės dekretu bausmė jam pakeista į laisvės atėmimą 25 metams. Atlikęs 23 metų laisvės atėmimo bausmę šis žmogus buvo lygtinai paleistas dvejus metus vykdant jo priežiūrą. Jis buvo pavyzdingas prižiūrimasis. Įkalinimo įstaigoje įgijo universitetinį bakalauro išsilavinimą ir visą savo laisvalaikį skyrė kitų nuteistųjų švietimui ir jų elgesio korekcijai. Per priežiūros laikotarpį jis elgėsi pavyzdingai, dirbo, prieš išeidamas iš įkalinimo įstaigos sukūrė šeimą, kurioje sėkmingai iki šiol gyvena. Tai parodo, kad ir labai sunkų nusikaltimą padaręs asmuo gali pasikeisti.

– Kokių problemų dažniausiai kyla nuteistiesiems?

– Nuteistiesiems, esantiems įskaitoje, kyla problemų dėl įsidarbinimo. Pripažinkim, darbdaviai nenori įdarbinti anksčiau teistų asmenų, kuriems tikras iššūkis yra paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tokie asmenys turi priklausomybių ir tokio įpareigojimo vykdymas jiems problematiškas. Taigi ieškome būdų padėti, pavyzdžiui, organizuojame priklausomybių konsultacijas. Kyla ir problemų laikytis įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku asmenims, kurie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Tokie žmonės dažniausiai nukreipiami į Nakvynės namus ir jie tikrinami ten. Labai dažnai tokie asmenys turi didelių įsiskolinimų, todėl kyla problemų su antstoliais, kadangi išieškomi pinigai, nuo atlyginimo nuskaičiuojamos tikrai nemenkos sumos. Žinote, kai 70 procentų sumos nuo atlyginimo nuskaičiuojama, motyvacija dirbti gali dingti. Taigi, padedame bendradarbiauti su antstoliais, jie susidaro grafiką, kaip grąžinti skolas. Pavyzdžiui, su vienu nuteistuoju paskaičiavau, kad jeigu jis trejus metus dirbs, problemos bus išspręstos. Iš pradžių žmogus kiek skeptiškai reagavo, bet pasikalbėjome, jis suprato, kad problemos kartais išsprendžiamos ne per dieną ar dvi. Žmogus jau pusę laiko sėkmingai išdirbo, sumokėjęs ir pusę skolos. Turi jis motyvaciją pradėti gyvenimą nuo švaraus lapo.

– Ką žmonės pasakoja – kas dažniausiai juos pastumia nusikaltimui?

– Žmonės dažniausiai nusikalsta dėl priklausomybių (alkoholis, narkotikai ir pan.). Kai kuriais atvejais nusikaltimą lemia spontaniškumas, impulsyvumas, negalvojimas apie pasekmes, tikėjimasis išvengti atsakomybės.

– Kokios bausmių priemonės, jūsų nuomone, yra veiksmingiausios – gydymas nuo alkoholizmo, viešieji darbai, laisvės apribojimas, o gal įkalinimas? Kas labiausiai padeda žmogų „atvesti į protą“? Ką rodo jūsų patirtis?

– Asmeniui gali būti skiriamas įpareigojimas gydytis nuo alkoholio ir kitų priklausomybių, tačiau tai galima tik asmeniui sutikus.

Bausmės rūšies, jos dydžio bei poveikių priemonių skyrimas yra išimtinai teismo kompetencija. Teismas individualizuoja bausmę kiekvienu konkrečiu atveju. Probacijos tarnyba tik jas vykdo. Mano nuomone, dažniausiai asmeniui turi būti skiriamos alternatyvios laisvės atėmimui arba areštui bausmės. Jam turi būti suteiktas šansas pasitaisyti, suvokti savo veiksmų pasekmes. Neizoliavus asmens jis netampa valstybei našta, nepraranda socialinių ir šeiminių ryšių. O įkalinimo įstaigoje asmuo praeina kitą gyvenimo mokyklą, vėliau tai gali lemti net ir dar didesnius nusikaltimus. Veiksmingiausi įpareigojimai – tie, kurie daro poveikį veiksniams, lėmusiems nusikaltimą, pavyzdžiui, jeigu žmogus nusikalto, nes yra priklausomas, tai labai gelbsti įpareigojimas gydytis priklausomybę, jeigu asmens elgesys smurtinis – elgesį keičiančios programos.

– Beje, teko girdėti, kad kartais žmonėms uždedamos apykojės. Ar išties nuolat stebite, kur yra nuteistieji? Jeigu taip, kodėl? Ar jie gali kažkur dingti?

– Apykojė yra intensyvi asmens priežiūra. Taip žmogus ir jo judėjimas stebimas nuolat. Tai matoma programine įranga ir tą darbo metu stebi elektroninio monitoringo specialistas, kuris su juo dirba betarpiškai. Nedarbo metu yra tokių asmenų stebėjimo centras Vilniuje, kuris stebi ištisą parą. Pavyzdžiui, probuojamasis, lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, yra stebimas visą parą ir jam išeiti iš namų suteikiamos tik išimtys kelias valandas asmeninių poreikių tenkinimui. Jei asmuo dirba, jam sudaromos sąlygos dirbti.

O jei asmeniui paskirta laisvės apribojimo bausmė arba arešto bausmės vykdymas atidėtas ir paskirta intensyvi priežiūra, jis stebimas tik teismo nustatytu laiku. Šiuo metu Tauragės ir Pagėgių savivaldybėse tokių asmenų, kuriems uždėtos apykojės, yra 21. Tačiau skaičius nuolat kinta. Be abejo, asmuo gali savavališkai nusikirpti, sugadinti apykoję, tačiau pažeidus apykoję gaunamas signalas į stebėjimo sistemą ir fiksuojamas pažeidimas, kuriam skiriamas skubus prioritetas. Tokie asmenys ieškomi ir vėliau siunčiami atlikti realaus laisvės atėmimo. Jie turi atlyginti padarytą žalą sugadinant įrangą. Apie tai jie pasirašytinai supažindinami prieš uždedant apykoję.

– Visuomenė, kai žmogus padaro nusikaltimą, reaguoja šabloniškai – smerkia ir reikalauja kuo griežčiausios bausmės. Tačiau jūs dirbate su šiais asmenimis, akis į akį su jais bendraujate. Kaip jums pavyksta jų nesmerkti?

– Todėl, kad su tokiais asmenimis dirbame kiekvieną dieną, žinome jų gyvenimo situacijas, žinome priežastis, paskatinusias juos nusikalsti, suprantame, kad ne visi asmenys, esantys įskaitoje, yra nepataisomi, kad žmogui turi būti duodamas šansas atsitiesti, pasikeisti. Mūsų darbas ir pareiga – ne juos smerkti, o padėti, patikėti jų galimybe pasikeisti. Kartais žmogui užtenka tik tikėjimo juo.

– Ar tarnyboje užtenka specialistų? Netrūksta papildomų darbo rankų? Kiek jūs su kolegomis prižiūrite nuteistųjų?

– Tauragės skyriuje, kuris aptarnauja ir Pagėgių savivaldybę, dirba 3 pareigūnai bei 1 laisvai samdoma specialistė, nors numatyti 4 pareigūnų etatai. Šiuo metu nėra paskirtas nuolatinis vyriausiasis specialistas, kuris kuruotų Tauragės pareigūnų darbą. Visiškai užpildžius pareigybes darbuotojų netrūktų. Lietuvos probacijos tarnybos įskaitoje iš viso yra apie 15 tūkst. asmenų. Klaipėdos regiono skyriuje yra apie 880 asmenų. O Tauragės ir Pagėgių padalinyje – apie 95 asmenis. Skaičius nuolat kinta. Tačiau į tą skaičių nėra įtraukti asmenys, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemonę taikant baudžiamąją atsakomybę už vairavimą neblaiviam. Vien Klaipėdos regiono skyriuje tokių yra apie 1160. Kaip papildomos darbo rankos padeda Probacijos tarnybos savanoriai. Jų šiuo metu aktyviai savanoriauja du žmonės.

– Pastaruoju metu kalbama apie vis dažniau į teisėsaugos akiratį pakliūvančius nepilnamečius. Ar yra tekę su jais susidurti? Kokios jų istorijos? Kaip nutinka, kad jauni žmonės tampa nusikaltėliais?

– Mūsų padalinio įskaitoje šiuo metu yra 6 nepilnamečiai. Jų nusikalstamam elgesiui dažniausiai įtakos turi jų brendimo, maištavimo amžius, noras pasirodyti prieš draugus, galbūt tokiu būdu išsikovoti „vardą“. Iš šių 6 asmenų 3 įskaitoje yra dėl padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis. Nepilnamečių nusikalstamumui labai didelės įtakos turi alkoholis, narkotikai. Jiems reikalinga pagalba suvokti šių priklausomybių daromą žalą. Bendraujant su jais labai svarbu suprasti, kad nepilnamečiai – kitokie, nes jų amžius ir branda dar neleidžia jiems visiškai suvokti elgesio pasekmių.

– Daugelyje valstybės institucijų kalbama tas pačias problemas – maži atlyginimai, didelis krūvis, neatsiranda daug norinčių tose tarnybose dirbti ir t.t. Ką galėtų valstybė ir visuomenė padaryti, kad Probacijos tarnybos darbuotojams dirbti būtų lengviau? Kaip pati vertinate situaciją tarnybos viduje?

– Probacijos tarnybos pareigūnai yra vidaus tarnybos karininkai, jie turi vidaus tarnybos laipsnius. Jiems taikomas Vidaus tarnybos statutas. Norint tapti pareigūnu reikalingas tinkamas išsilavinimas, nepriekaištinga reputacija, reikia atitikti sveikatos reikalavimus bei fizinio parengimo normatyvus. Reikalavimai nemaži, tačiau, be abejo, atlyginimai nėra motyvuojantys ir patrauklūs, o kartais net nekonkurencingi kitų statutinių tarnybų atžvilgiu. Tačiau pareigūnai turi viltties, kad tapus atskiru juridiniu vienetu prie Teisingumo ministerijos dėmesio mūsų tarnybai bus daugiau, bus stengiamasi pagerinti pareigūnų motyvaciją atlyginimų sistemoje, pagerės ir materialinis-techninis aprūpinimas (kompiuterinė įranga ir pan.).

Probacijos pareigūnų indėlis į visuomenės saugumą didelis: padėdami sureguliuoti suklydusio žmogaus moralinį kompasą prisidedame prie saugesnės aplinkos kūrimo, todėl žmonių pasitikėjimas mūsų darbu yra didelis įvertinimas.

Mūsų pareigūnai – labai atsidavę profesijai, ieško galimybių padėti suklydusiems, nuolat bendradarbiauja su įvairiais socialiniais partneriais, todėl grįžtamasis ryšys iš bendruomenių mums daug reiškia – jausdami visuomenės palaikymą, pagarbą galime padaryti daugiau gerų darbų. Žmonių sąmoningumas, mažėjantis nusikalstamumas – mūsų ir visų, kuriems svarbu gyventi saugioje aplinkoje, siekiamybė.

Mums taps lengviau dirbti tada, kai visuomenė taps sąmoningesnė, mažės nusikalstamumas ir taip mažės mūsų darbo krūvis.