Asociatyvi autoriaus nuotrauka
Dar prieš kelerius metus už vagystes teistas 20-metis I. M. šįkart prisidirbo kaip reikiant. Problemų dėl narkotikų vartojimo turintis jaunuolis liepos 29-ąją išgirdo Tauragės apylinkės teismo nuosprendį ne tik dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, bet ir dėl žmogaus apiplėšimo. Vaikinui vienerius metus teks praleisti už grotų.
Rado ne tik narkotikų
2002-aisiais gimęs kaltinamasis I. M. savo kaltę dėl disponavimo narkotikais pripažino visiškai. Vaikinas pasakojo, kad praėjusių metų balandžio 23-ąją apie 13 val. 30 min. jis žingsniavo Vytauto gatve, Tauragės mieste, kai prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie atlikę asmens apžiūrą rado bei paėmė amfetamino. Tauragės apskrities policijos pareigūnai vėliau tarnybiniame pranešime nurodė, kad buvo gauta informacijos, jog I. M. disponuoja narkotinėmis medžiagomis, o jį pastebėjus ir apžiūrėjus rastas 1 gr amfetamino, kuris buvo įdėtas į užspaudžiamą permatomą plastikinį maišelį.
Kaltinamasis teigė, kad tą maišelį buvo įsidėjęs į džinsinių kelnių kairės pusės kišenę, šią narkotinę medžiagą buvo įsigijęs prieš 2 dienas iš pažįstamo asmens.
Vaikinas tikino, kad su amfetaminą pardavusiu asmeniu jis susitiko prie Tauragės estrados. Jis aiškino, kad narkotinę medžiagą įsigijo savo reikmėms, nes pats jas retkarčiais vartoja.
Kaltinamąjį sulaikę policijos pareigūnai pas jį namuose atliko kratą, kurios metu rado dar 2 maišelius su baltos spalvos milteliais – amfetaminu. I. M. tikino, kad irgi nusipirko iš pažįstamo asmens. Pareigūnai taip pat aptiko „žolės“ bei 2 pakelius kontrabandinių cigarečių, kurios, kaltinamojo teigimu, priklauso jo sugyventinei.
Vaikinas teigė nuoširdžiai besigailintis, kad pirko narkotines medžiagas, jas vartojo. Ikiteisminio tyrimo metu jis tikino, kad jam žinoma, jog įsigyti, laikyti narkotines medžiagas yra nusikaltimas, tačiau vis tiek įsigijo, bet esą daugiau tikrai taip nedarys ir narkotikų niekur neieškos. I. M. sakė, kad jam tai bus didelė pamoka.
Teisme nustatyta, kad I. M. praėjusių metų balandžio 21-ąją iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį, t.y. ne mažiau 0,106 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, iš jų 0,060 g neteisėtai laikė kelnių kišenėje, o 0,046 g – namuose Respublikos g.
Privertė nusivesti į butą
Kaltinamasis papasakojo, ir kaip įvykdė apiplėšimą. Tiesa, I. M. versija skyrėsi nuo to, ką pasakojo nukentėjusysis.
Kaip pasakojo I. M., praėjusių metų birželio 21-ąją jis ėjo iš draugo namų savo močiutės namų link. Praėjęs pro Martyno Mažvydo progimnaziją ir perėjęs pėsčiųjų perėją, vaikinas sakė ėjęs toliau gatve, kai pamatė jam iš priekio parvažiuojantį paspirtukininką. Ant paspirtuko rankenos kabojo pirkinių maišelis. Kaip teigė kaltinamasis, vyriškis jam lyg ir kažką pasakė. Tarp jų tariamai kilo žodinis konfliktas. I. M. tikino, kad paspirtuko vairuotojas apsisuko ir privažiavo prie jo. Kaltinamasis tikino pagalvojęs, kad vairuotojas ketina su juo susimušti. Tuomet, kaip teigė kaltinamasis, vairuotojui tik nulipus nuo paspirtuko jis iškart į veidą papurškė dujų. Pasak vaikino, asmuo atsitūpė ant šaligatvio, o paspirtukas liko numestas ant žemės. I. M. sakė paspirtuką pakėlęs ir pamatęs, kad ant jo rankenos esančiame maišelyje šalia pirkinių buvo 50 eurų kupiūra. Anot kaltinamojo, paspirtuko vairuotojas matė, kad jis paėmė iš maišelio pinigus ir įsidėjo į šortų kišenę, pareikalavo pinigus atiduoti, teigė, kad tai jo paskutiniai pinigai.Tačiau I. M. sakė pinigų jam neatidavęs, be to, vyriškis esą nuolat prašė nemušti ir neva pats pasiūlė eiti pas jį į namus, esą duosiąs degtinės butelį, kad nieko jam nedarytų. I. M. sutikęs su tokiu pasiūlymu, nieko pats iš jo nereikalavęs, nieko daugiau nukentėjusiajam nedaręs.
Nukentėjusysis papasakojo kiek kitokią įvykio versiją. Anot jo, nusikaltėlis, jam važiuojant paspirtuku, užstojo kelią ir sakė: „Ateik čia“. Kaip tikino paspirtuko vairuotojas, jis bandė pasispirti paspirtuku, kad greičiau nuo jo nuvažiuotų, tačiau greičio jam padidinti nepavyko. Anot jo, kelią užstojęs asmuo sugriebė jį už marškinėlių ir iškart papurškė į akis ašarinių dujų, dėl ko jam labai pradėjo graužti dešiniąją akį ir burną.
Nukentėjusysis sakė, kad užpuolikas toliau laikė jį už marškinėlių, klausinėjo, iš kur jis gavo paspirtuką, reikalavo jį parduoti, o kai jis tai padaryti atsisakė, kaltinamasis dar kartą pagrasino dujomis. „Einam kur nors už kampo, kad nematytų žmonės“, – prisiminė nukentėjusysis užpuoliko žodžius. Paėjus keletą metrų šaligatviu ir sustojus, užpultasis toliau maldavo, kad jį paleistų, tačiau I. M. į tai nereagavo. „Jei pasiskųsi policijai, tai tau gyvenimo nėra“, – taip kaltinamasis grasino nukentėjusiajam ir ėmė klausinėti, ar šis banke turi daug pinigų, ką turi namuose bei pareikalavo vestis į butą. Nukentėjusysis tuomet tikino pasakęs, kad negali užpuoliko atsivesti į namus, kadangi butas nuomojamas ir dėl nekviesto svečio supyks šeimininkė. I. M. grasino peiliu. Nukentėjusysis išsigando, kad bus nužudytas, todėl sutiko jį parsivesti į namus.
Kaip teigė kaltinamasis, abu jie priėjo prie namo netoli Tauragės autobusų stoties. Anot užpuoliko, nukentėjusysis paspirtuką pasistatė rūsyje. Tuomet esą jie abudu nuėjo į butą. I. M. sakė, kad nukentėjusysis tuo metu nuėjo į virtuvę paimti degtinės, o jis įžengė į kambarį, kuriame priėjęs prie spintos patempė stalčių, šis iškrito ant žemės. Kaltinamasis tikino stalčių atidaręs iš smalsumo. Su buteliu rankoje į kambarį įėjo ir buto šeimininkas. Paėmęs butelį kaltinamasis pamatė, kad į butą įbėga 2 vyrai, kažkas sušuko „Laikykit“.
Nukentėjusysis pasakojo kiek kitaip. Anot jo, įėjus į laiptinę kaltinamasis jam pasakė, kad atiduotų buto raktus. Užpuolikas įėjo į kambarį, o jam liepęs rūsyje pasistatyti paspirtuką. Tik išėjęs į laiptinę nukentėjusysis iškart skambino savo mamai ir trumpai papasakojo, kas vyksta. Parėjus į butą vėl suskambėjo mobilusis telefonas, kaltinamasis nukentėjusiojo paklausė, kas skambina, šis atsakė, kad draugas. Tuomet I. M. vėl papurškė dujų į akis ir liepė išjungti telefoną.
Kaip teigė užpultasis, būnant bute I. M. liepė jam atjunginėti televizoriaus laidus. Kaltinamasis sakė buto šeimininkui, kad šis užrakintų buto duris iš vidaus. Nuėjęs prie durų nukentėjusysis duris užrakino, o tada vėl atrakino. Užpultasis laukė pagalbos. Kai plėšikas jau norėjo išeiti, į butą įėjo nukentėjusiojo brolis. Kaip teigė nukentėjusysis, I. M. padėjo televizorių ant žemės ir iš kišenės išsitraukė peilį bei puolė brolį, kuris išmušė peilį iš jo rankos.
Kaip teigė kaltinamasis, jis esą nukentėjusiojo atneštą butelį metė šalin, šoko ant kambaryje prie lango stovėjusios lovos, atsidarė langą, kad galėtų pabėgti. Tačiau jį už pečių juostos sulaikė 2 asmenys, kurie ir atbėgo į butą. Kaip teigė kaltinamasis, iš jų vienas asmuo jam sudavė 2–3 smūgius į veido sritį. I. M. sakė išsilaisvinęs ir iššokęs pro atidarytą langą. Paskui jį taip pat iššoko vyriškis, kuris mėgino jį vytis. Kai suprato, kad niekas nesiveja, I. M. sakė vaikščiojęs po Tauragės miestą, o pagrobtus pinigus išleidęs savo reikmėms: pirko cigaretes, vaisvandenius.
Nukentėjusysis po užpuolimo paskambino į policiją, nieko namuose netvarkė, laukė atvykstančių pareigūnų. Jis tikino, kad jam iš viso padaryta 200 eurų turtinė žala.
Ikiteisminį tyrimą atlikę Tauragės apskrities policijos pareigūnai peržiūrėjo netoliese esančio prekybos centro, taip pat Tauragės autobusų parko vaizdo kamerų įrašus, kuriuose buvo užfiksuotas užpuolikas. Jis buvo atpažintas. Pareigūnai, nusikaltėlio namuose atlikę kratą, paėmė ne tik narkotines medžiagas, bet ir plėšimo metu dėvėtus drabužius, avalynę.
Teisme plėšikas neigė grasinęs, sakė peilio neturėjęs, televizoriaus vogti nepasikėsinęs. Jis prisipažino, kad pavogė 50 eurų, tačiau ne 200 eurų, kurių namuose pasigedo nukentėjusysis.
I. M. pripažintas kaltu dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir už tai nuteistas 50 parų arešto. Nusikaltėlis taip pat pripažintas kaltu ir dėl plėšimo – jam skirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.
Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, jam paskirtą bausmę teismas sumažino trečdaliu ir skyrė galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
