Už turto sugadinimą ir viešosios tvarkos pažeidimą anksčiau teistas I. C. kartu su už plėšimą ir vagystę anksčiau teistu O. L. išklausė dar vieną teismo nuosprendį. Šįkart vyriškiai pripažinti kaltais už tai, jog veikdami bendrininkų grupėje sumušė neįgalų, vežimėlyje sėdintį žmogų. Birželio 15-ąją Tauragės apylinkės teismo paskelbtu nuosprendžiu abu nuteistieji atsipirko lygtiniu laisvės atėmimu.
Talžomo neįgaliojo niekas neužstojo
Įvykis, dėl kurio reikalų su teisėsauga ne kartą turėję vyrai vėl stojo prieš teismą, nutiko 2020 m. gruodžio 12-ąją, apie 15.30 val.
Apklaustas teisme nukentėjusysis papasakojo, kad važiuodamas neįgaliojo vežimėliu, šalia ėjo jo draugas, susitiko priešpriešiais ateinančius I. C., O. L. ir dar vieną vyrą – D. A. Kompanija ėmė priekaištauti, kad jis praėjusį vakarą neįsileido jų į namus.
Nukentėjusysis tikino, kad O. L. akivaizdžiai buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo „neaiškių“, galimai narkotinių, medžiagų, o D. A. – išgėręs.
Po priekaištų lavinos, kaip teigė neįgaliojo vežimėlyje sėdėjęs vyras, I. C. netikėtai paėmė už jo vežimėlio rankenų ir išvertė jį ant žemės. Nukentėjusiajam nukrito korekciniai akiniai.
Gulinčiam nukentėjusiajam O. L. kumščiu sudavė vieną kartą į kairę galvos pusę, o I. C. spyrė į dešinę galvos pusę. Rankomis dengdamasis galvą, nukentėjusysis pajuto dar tris spyrius iš skirtingų pusių į rankas. Tai jam sukėlė fizinį skausmą. Kaip teigė užpultasis, I. C. ir O. L. ant jo spjaudė, keikėsi.
Nukentėjusysis pasakojo dėl tokių I. C. ir O. L. veiksmų viešoje vietoje jautęsis pažemintas, nes įvykį matė kiti žmonės. Šalia kaltinamųjų buvęs kitas vyras stovėjo šalia, bet jo nemušė. Į konfliktą nepanoro veltis ir šalia buvęs nukentėjusiojo draugas. Sustabdyti I. C. ir O. L.
niekas nė nebandė.
„Užteks, sodinkit jį atgal į vežimėlį, kol neatvažiavo policija“, – tokius žodžius, ištartus vieno jo skriaudėjų, prisiminė nukentėjusysis.
I. C. su O. L. neįgalųjį įkėlė atgal į vežimėlį, keldami suplėšė jo striukę. Be to, nukentėjusysis matė, kad O. L. tyčia mindžiodamas sulaužė jo 80 eurų vertės korekcinius akinius.
Policijoje apklaustas nukentėjusiojo draugas sakė, kad užpuolimo nesustabdė, nes buvo išsigandęs, sutrikęs, bijojo būti sumuštas. Jis prisiminė ir tai, kad prie O. L. po užpuolimo buvo priėjęs dar vienas žmogus, kuris teiravosi, kas čia vyksta, tačiau užpuolikas esą atsakė, kad jis nesikištų į svetimus reikalus.
Kartu su užpuolikų kompanija vaikštinėjęs D. A. sakė matęs, kaip jo draugai išmetė žmogų iš neįgaliojo vežimėlio, bet spyrių ir smūgių jau nestebėjęs, nes kalbėdamas telefonu vaikščiojo ir nesivėlė į tai, kas vyksta.
Bendrąjį pagalbos centrą pasiekė net keli skambučiai dėl brutalaus užpuolimo. Kone tuo pačiu metu skubiuoju pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 paskambino vyras ir moteris, pranešę, kad talžomas neįgalus žmogus. Pranešėjai nurodė, kad užpultasis stipriai nukentėjo. Be to, viena pranešėja pareigūnus papildomai informavo, kad kaltininkai iš įvykio vietos pabėgo. Teisme vertinant pokalbio turinį prieita prie išvados, kad pranešėja yra itin pasipiktinusi, pasibaisėjusi įvykiu, kurio metu nukentėjo neįgalus asmuo. Teismo vertinimu, vyriškiai ne tik smurtavo, bet ir sudrumstė viešąją tvarką, sukėlė išgąstį aplinkiniams.
„Toks konflikto pobūdis, įžūlus elgesys su nukentėjusiuoju (dienos metu, ant kelio, prie daugiabučio namo), piktybiškas tyčiojimasis iš neįgalaus asmens, esančio bejėgiškoje būklėje, patvirtina, kad kaltinamieji suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tyčia“, – rašoma teisėjo Roberto Povilaičio pasirašytame nuosprendyje.
Apsimetė tapęs aklu?
Kaltinamasis I. C. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino tik iš dalies. Vyras sakė, kad jis vaikštinėdamas mieste sutiko savo seną draugą – nukentėjusįjį. Kaltinamasis jį užkalbino, nes, kaip sakė, prieš savaitę buvo gavęs nuo jo „į kaktą“ dėl keliamo triukšmo. I. C. teigė jautęsis įsižeidęs, todėl apimtas pykčio iš nugaros papurtė savo draugo vežimėlį ir šis nugriuvo ant pėsčiųjų tako. I. C. sakė neturėjęs tikslo sumušti draugo ir tvirtino, kad galėjo necenzūriniais žodžiais išsikeikti, bet esą tikrai nespjaudė ir nespardė, smūgių kumščiais nesudavė.
Kaltinamasis teisme pateikė tiesiog neįtikėtiną savo versiją – esą jis nė nematė, ką darė kartu su juo buvę O. L. ir D. A., nes esą jį pakalbino kažkoks vyras, be to, aplink buvo ir daugiau žmonių, kurie ir iškvietė policiją. Kaip nutiko, jog smurto nematė, nors jį stebėjo tiek į policiją skambinę, tiek vėliau apklausti liudininkai, vyriškis taip ir nesugebėjo paaiškinti. Byloje nėra duomenų, kad vyro regėjimas ar suvokimas prastas, tad šie jo žodžiai įvertinti itin kritiškai. Kadangi smurtinius veiksmus patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek aplink buvę liudininkai, tiek pagalbos tarnyboms skambinę asmenys, I. C. duoti parodymai įvertinti kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kita vertus, pats I. C. neneigė absoliučiai visų įvykio aplinkybių ir sakė prisipažįstąs dėl to, kad neįgalų draugą, negalintį apsiginti, išvertė iš vežimėlio. Kaltinamasis sakė tokį savo gėdingą poelgį vertinąs neigiamai ir smerkiąs save. Kaltinamasis pabrėžė, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, dalį žalos atlygino sumokėdamas 300 eurų.
Apsvaigęs prarado atmintį
O štai kaltinamasis O. L. teisme kaltinimų nesikratė ir prisipažino dėl visų jam inkriminuojamų veiksmų. Vyras sakė tą dieną vartojęs heroiną ir metadoną. Nė vienas iš kartu su juo vaikščiojusių asmenų nebuvo blaivus. Kodėl jie visi išėjo į miestą, vyras tikino nežinantis. Kaltinamasis patvirtino, kad eidami jie susitiko neįgalųjį, kuris buvo išverstas iš vežimėlio, bet kas vyko po to, vyriškis tikino „nelabai atsimenąs“, nes buvo stipriai apsvaigęs.
O. L. sakė neneigiantis, kad jis ir I. C. galėjo necenzūriniais žodžiais iškeikti, sumušti, apspardyti ir apspjaudyti nukentėjusįjį.
Be to, O. L. sakė prisimenantis, kad jis sulaužė akinius.
Vyras sakė įvykio vietoje matęs tik vieną vyrą, kuris piktinosi: „Kokias nesąmones čia darote...“. Kaltinamasis tikino savo nusikalstamus veiksmus vertinantis neigiamai, padarytą žalą atlyginsiantis po teismo sprendimo.
Įdomu tai, kad ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių apklaustas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų O. L. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad nieko nedarė, jo įvykio vietoje iš viso nebuvo.
Turės atlyginti žalą
Nukentėjusysis teisme pareiškė civilinį ieškinį. Jis iš savo skriaudėjų prašė solidariai priteisti 85 eurus turtinės žalos už sulaužytus akinius, dingusią kepurę bei 515 eurus neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamieji I. C. ir O. L. ieškinį sutiko atlyginti visiškai. Teismas ieškinį tenkino visiškai.
Užpuolikams paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės atidedant jas 1 metams ir 3 mėnesius, per šį laikotarpį įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.